- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2S-2430-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- L. T.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Pernod Ricard Lietuva“, UAB „F service“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Liviko“, Bigbank AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens (apeliantės) UAB „F service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjai L. T. iškelta fizinio asmens bankroto byla, suinteresuoti asmenys UAB „Pernod Ricard Lietuva“, UAB „F service“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Liviko“, Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, UAB „General Financing“, A. T., antstoliai D. Š., N. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. T. prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti UAB „Bankroto administratorių kompanija“.Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad ji nuo 2014 m. buvo UAB „Baras LT“, o nuo 2015 m. ir UAB „Noka“ akcininke; minėtos bendrovės vykdė restoranų, kavinių veiklą. Anot pareiškėjos, trūkstant apyvartinių lėšų, UAB „Noka“ kreipėsi į UAB „F service“ dėl paskolos suteikimo; tuo pagrindu įmonei buvo suteikta 40 000 Eur dydžio paskola, už kurios grąžinimą laidavo pareiškėja kartu su kitais penkiais asmenimis solidariai. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 13 d. UAB „Noka“ buvo iškelta bankroto byla, todėl UAB „F service“ pareikalavo grąžinti paskolą iš laiduotojų. Pareiškėjos teigimu, ji kartu su laidavusiais asmenimis ir UAB „F service“ sudarė taikos sutartį, kurios sąlygas vykdė tinkamai, tačiau kiti laiduotojai sutarties nevykdė, todėl UAB „F service“ kreipėsi į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo. Pažymėjo, kad UAB „Noka“ veiklos vykdymui su UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Liviko“ buvo sudarytos sutartys dėl prekių tiekimo, tačiau pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, nebuvo pajamų skoloms grąžinti, todėl pareiškėja, kaip įmonės akcininkė, išdavė du paprastuosius vekselius UAB „Liviko“ (60 450 Eur sumai), taip pat išrašė vekselį UAB „Mineraliniai vandenys“, įsipareigodama grąžinti skolas asmeniškai. Pareiškėja nurodė, kad jos įsipareigojimas UAB „Mineraliniai vandenys“ sudaro 6030,58 Eur, kreditorei UAB „Liviko“ – 50 264,68 Eur. Taip pat pabrėžė, jog UAB „Baras LT“, kurios akcininke buvo pareiškėja, sudarė prekių tiekimo sutartį su UAB „Pernod Ricard Lietuva“, pagal kurią įsipareigojo dalimis atsiskaityti už tiekiamas prekes, tačiau pareiškėjai ir vėl teko laiduoti už tinkamą įmonės įsipareigojimų vykdymą. Nurodė, kad UAB „Baras LT“ 2017 m. lapkričio 24 d. iškelta bankroto byla, o pareiškėjos skola UAB „Pernod Ricard Lietuva“ sudaro 4127,30 Eur.Anot pareiškėjos, ji 2016 m. gegužės 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „General Financing“, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 4000 Eur kreditas asmeninėms išlaidoms, įsigyti buitinius prietaisus, vystyti verslui. Pareiškėja pagal savo galimybes tinkamai vykdė minėtą sutartį, tačiau 2017 m. rugpjūčio mėn. kreditorei UAB „F service“ pradėjus priverstinį taikos sutarties vykdymą, buvo areštuotos pareiškėjos sąskaitos, apsunkinta galimybė vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Paaiškino, kad bendras įsiskolinimas UAB „General Financing“ sudaro 4416,05 Eur.Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. sausio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su Bigbank AS filialu, kuris suteikė pareiškėjai 8910,08 Eur dydžio kreditą, kurį pareiškėja sąžiningai kas mėnesį mokėdavo, tačiau dėl minėto 2017 m. prasidėjusio priverstinio skolos išieškojimo UAB „F service“ naudai, lėšų mokėti įmokas Bigbank AS filialui neliko. Pažymėjo, kad pradelstas įsipareigojimas kreditoriui Bigbank AS filialui sudaro 417 Eur; bendra neišmokėto kredito suma – 8184,82 Eur, 1917,85 Eur palūkanos, 197,78 Eur administravimo mokestis, 3,97 Eur delspinigių.Pareiškėjos teigimu, visi įsipareigojimai kreditoriams buvo vykdomi sąžiningai ir pagal turimas finansines galimybes, tačiau UAB „F service“ pateikus vykdyti vykdomuosius dokumentus antstolei dėl to, kad taikos sutartį sudarę tretieji asmenys nevykdė iš jos kylančių įsipareigojimų, pareiškėjos galimybės mokėti skolas visiems kreditoriams buvo apribotos. Anot pareiškėjos, jos verslo partneriai, netinkamai vykdę taikos sutarties sąlygas, nulėmė solidarios atsakomybės taikymą ir reikalavimo pareiškimą pareiškėjai dėl visos skolos sumos. Be to, pareiškėjos vertinimu, buvo pradėtos išieškoti itin didelės palūkanos, kas dar labiau apsunkino pareiškėjos finansinę padėtį ir nulėmė jos nemokumą.Pareiškėja nurodė dirbanti UAB „Yes Travel“ ir UAB „Vestekspress“; jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 692,70 Eur kas mėnesį (atskaičius mokesčius); kito turto pareiškėja nurodė neturinti. Pareiškėjos teigimu, kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti jai reikalinga 500 Eur suma.Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo pareiškimą ir prašė iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Papildomai nurodė, kad, siekdama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams ir atsižvelgdama į tai, jog darbo užmokestis pirmoje darbovietėje, sutrumpinus darbo laiką, buvo sumažintas, įsidarbino antroje darbovietėje. Anot pareiškėjos, laidavimo sandoriai, vekselių išrašymas buvo privalomi, nes kitaip UAB „Noka“ ir UAB „Baras LT“ (kurių akcininke buvo pareiškėja) nebūtų galėjusios vykdyti veiklos – kreditoriai nesutiko tiekti joms prekių, nesant pareiškėjos laidavimo. Pažymėjo, kad dėl to, jog minėtų įmonių verslas nepavyko, pareiškėjos kaltės nebuvo; su visais kreditoriais buvo tartasi dėl geranoriško skolų sumokėjimo, iki 2018 m. kovo mėn. pareiškėja pagal galimybes tebevykdė kreditorių atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus, tačiau prie nemokumo ją privedė kreditorės UAB „F service“ elgesys, reikalaujant nepagrįstai didelių palūkanų.Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja ir UAB „General Financing“ 2013 m. rugsėjo 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 4511,89 Eur finansuojamos sumos, bendra vartojimo kredito gavėjos mokama suma 6548,16 Eur; pagal kurią pareiškėja visiškai atsiskaitė 2017 m. rugsėjo 11 d. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėja ir UAB „General Financing“ sudarė kitą sutartį dėl 4668,41 Eur finansuojamos sumos, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 7052,35 Eur, kurią pareiškėja įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 12 d.; nurodė, jog pareiškėjos skola pagal minėtą sutartį yra 452,73 Eur (skola, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs, sudaro 4427,56 Eur). Pažymėjo, kad 2018 m. kovo 30 d. telefonu pareiškėja informavo bendrovę, jog įmokų nebemokės, nes ketina išsikelti fizinio asmens bankroto bylą. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, todėl toks pareiškėjos elgesys laikytinas nesąžiningu. Atkreipė dėmesį į tai, kad jau areštavus sąskaitas (2017 m. rugpjūčio mėn.), pareiškėjai neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėja vis tiek 2017 m. rugsėjo 4 d. ir rugsėjo 12 d. bandė iš UAB „General Financing“ gauti vartojimo kreditą, tačiau, įvertinus klientės mokumą, paskola suteikta nebuvo. Taigi, anot suinteresuoto asmens, toks pareiškėjos elgesys laikytinas nesąžiningu; be to, pareiškėja nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, buvo pasyvi, nesistengė dengti skolų, ieškoti geriau apmokamo darbo, pradėjo tvarkytis dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl, anot suinteresuoto asmens, nemokumą sukėlė pačios pareiškėjos elgesys.Suinteresuotas asmuo Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą, atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos įsiskolinimas kreditorei sudaro 8434,67 Eur. Pažymėjo, kad į bylą nepateikti įrodymai, jog pareiškėjos prisiimti įsipareigojimai buvo vykdomi, taip pat pareiškėja neįrodė savo sąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjos nesąžiningumą įrodo tai, kad ji tikslingai nenurodė visų savo turimų įsipareigojimų – 2017 m. sausio 9 d. teikdama paraišką paskolai gauti pareiškėja nurodė neteisingą informaciją, t. y. nurodė turinti finansinių įsipareigojimų tik UAB „General Financing“, tačiau nenurodė turinti kitų įsipareigojimų. Be to, pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja pateikė paraišką paskolai gauti taip pat nurodydama neteisingą informaciją apie finansinę būklę, tačiau kreditas šį kartą jai nebuvo suteiktas. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja sudarė kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo; be to, pareiškėja galėjo įvertinti savo mokumo galimybes dar prieš prisiimant naujus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau to nepadarė ir sąmoningai blogino savo finansinę būklę. Aiškino, kad pareiškėja prisiėmė finansinių įsipareigojimų ne pagal savo pajamas, kurių realiai negalėjo įvykdyti, tokiu būdu sukeldama sau nemokumą, todėl tai įrodo pareiškėjos nesąžiningumą.Suinteresuotas asmuo UAB „Pernod Ricard Lietuva“ atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti įstatyme nustatyta tvarka. Nurodė, kad pareiškėja suinteresuotam asmeniui yra išrašiusi 2017 m. spalio 11 d. paprastąjį vekselį 2000 Eur sumai ir 2017 m. spalio 12 d. paprastąjį vekselį 2127,30 Eur sumai; vekseliai nustatytu terminu (iki 2018 m. gegužės 31 d.) nebuvo apmokėti; bendra neapmokėta suma – 4127,30 Eur.Suinteresuotas asmuo UAB „F service“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja nevykdė įsipareigojimų kas mėnesį mokėti po 500 Eur pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Paaiškino, kad UAB „Noka“ esant sunkios finansinės padėties, už jos įsipareigojimus pareiškėja išdavė 2015 m. liepos 9 d. ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. paprastuosius vekselius 60 450 Eur sumai; taip pat panašiu laiku išdavė vekselį UAB „Mineraliniai vandenys“; įmonės vardu pasiskolino 38 600 Eur, už kurią laidavo asmeniškai. Anot suinteresuoto asmens, abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo kelia ir už UAB „Baras LT“ įsipareigojimus pareiškėjos išduoti 2017 m. spalio 11 d. ir 12 d. paprastieji vekseliai bendrai 4127,30 Eur sumai. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja, prisiimdama naujus įsipareigojimus, susijusius su nemokiomis įmonėmis, elgėsi nesąžiningai arba itin neapdairiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad skolą suinteresuotam asmeniui pareiškėja turėtų atlyginti solidariai, todėl tokiu atveju skola suinteresuotam asmeniui neturėtų būti visa apimtimi įtraukiama, vertinant ar skolininkės skolų suma viršija įstatyme numatytą 25 MMA dydį. Anot suinteresuoto asmens, pačios pareiškėjos neapdairus ar nesąžiningas elgesys lėmė tokios finansinės padėties susiklostymą ir pareiškėjos nemokumą.Be to, suinteresuoto asmens nuomone, 500 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti būtų gerokai per didelė – pareiškėja turi sutuoktinį, todėl išlaidas namų ūkiui išlaikyti sutuoktiniai privalo dalintis lygiomis dalimis; tuo labiau, jog pareiškėja nepateikė jokių paskaičiavimų ar įrodymų, pagrindžiančių šių sumų poreikį pareiškime nurodytiems poreikiams tenkinti.Suinteresuoto asmens UAB „F service“ atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškimo netenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja nesąžiningai panaudojo jai suteiktus vartojimo kreditus – ne įsipareigojimams kreditoriams padengti, tačiau automobiliui, kuris vėliau buvo parduotas, įsigyti, taip pat finansuoti įmonių, kurių akcininke buvo, veiklą. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad ji nepasinaudojo regreso teise reikalauti iš kitų solidariosios prievolės bendraskolių grąžinti jai dalį jos UAB „F service“ sumokėtų lėšų.Suinteresuotas asmuo UAB „Liviko“ atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjos skola UAB „Liviko“ yra 50 264,68 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodė palaikantis suinteresuoto asmens UAB „F service“ atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus dėl pareiškėjos nesąžiningo elgesio tampant nemokia, taip pat suinteresuotų asmenų UAB „F service“ ir UAB „General Financing“ atsiliepimuose į pareiškimą išdėstytus argumentus dėl pareiškėjai reikalingų lėšų tenkinti būtinuosius poreikius dydžio pagrįstumo.Suinteresuotas asmuo A. T. teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad UAB „F service“ nelaikytina sąžininga kreditore. Anot suinteresuoto asmens, UAB „F service“ neturėjo skolinti UAB „Noka“ ir reikalauti pareiškėjos laidavimo, jeigu manė, kad UAB „Noka“ yra nemoki. Pažymėjo, kad finansinių sunkumų UAB „Noka“ kilo po to, kai 2016 m. vasarą įmonės objektas prie Baltojo tilto veikė nuostolingai dėl prastų oro sąlygų.Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai L. T. fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“; nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 365 Eur dydžio lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 400 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų dydis sudaro 139 492,33 Eur: UAB „Pernod Ricard Lietuva“ – 4127,30 Eur, UAB „F service“ – 68 597,73 Eur, UAB „Mineraliniai vandenys“ – 6464,78 Eur, UAB „Liviko“ – 50 264,68 Eur, Bigbank AS filialas – 8434,67 Eur, UAB „General Financing“ – 452,73 Eur (skola, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs – 4427,56 Eur), antstolis D. Š. – 743,48 Eur, antstolė N. L. – 406,96 Eur. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA.Teismas pažymėjo, kad jeigu solidarioji prievolė nėra įvykdyta, vertinant nemokumą, į skolų masę įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariesiems skolininkams, nes esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis, todėl teismas visą UAB „F service“ reikalavimą skaičiavo kaip pareiškėjos reikalavimą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja dirba vadybininke turizmo sektoriuje veikiančiose įmonėse UAB „Yes Travel“ ir UAB „Vestekspress“; vidutinis darbo užmokestis sudaro 692,70 Eur kas mėnesį (atskaičius mokesčius), kitų pajamų pareiškėja negauna, kito turto neturi.Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį faktiškai (objektyviai) negali per protingą terminą įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, todėl ji yra nemoki.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjos nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme turėtų būti laikomi nesąžiningais; teismas analizavo pareiškėjos veiksmus per paskutinių 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens Bigbank AS teiginiais, kad pareiškėja nuslėpė turinti kitų finansinių įsipareigojimų, t. y. neatskleidė, jog yra pasirašiusi vekselį UAB „Liviko“, taip pat apie sudarytą taikos sutartį su UAB „F service“. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip neteisingos informacijos kreditoriams apie finansinę būklę pateikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir rėmėsi pareiškėjos paaiškinimais, jog ji nesiekė Bigbank AS filialui pateikti melagingos informacijos, o apie kitiems (nei UAB „General Financing“) kreditoriams turimus įsipareigojimus nenurodė, nes to nebuvo klausiama. Teismo manymu, šias aplinkybes patvirtina ir telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjos buvo klausiama apie kas mėnesį mokamas įmokas dėl paskolų, greitųjų kreditų ar lizingo, tačiau ne apie visus turimus bet kokius įsipareigojimus kreditoriams; be kita ko, teismas atsižvelgė ir į tai, jog paraiška kreditui gauti buvo pateikta greito tempo telefoninio pokalbio metu, pareiškėjai neturint daugiau laiko apgalvoti jai užduodamų klausimų; taip pat į tai, kad pareiškėja prisiimtus įsipareigojimus Bigbank AS filialui vykdė.Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos nemokumui esmingos įtakos įsipareigojimas Bigbank AS filialui neturėjo, įvertinus palyginti nedidelį įsipareigojimo Bigbank AS filialui dydį, taip pat byloje nustatytą aplinkybę, jog pareiškėja įsipareigojimus kreditoriams, įskaitant Bigbank AS filialui, bent iš dalies vykdė iki kol nebuvo pradėtas priverstinis išieškojimas kreditorės UAB „F service“ naudai. Teismas nurodė, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjai prisiimant įsipareigojimus, UAB „Noka“ turėjo aiškių nemokumo problemų ir pareiškėja būtų laidavusi už aiškiai nemokią įmonę. Teismas rėmėsi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. T. paaiškinimais, kad nurodytų laidavimo sandorių sudarymas pareiškėjai buvo privalomas, norint vystyti minėtą kavinės veiklą. Pažymėjo, kad nustatyti pareiškėjos įsipareigojimai prisiimti pačioje verslo idėjos vystymo stadijos pradžioje, o pagrindo spręsti, jog ši idėja aiškiai nepasiteisins, nebuvo; pati kreditorė UAB „F service“ palankiai vertino būsimo verslo idėją, buvo gerai su ja susipažinusi, gera kavinės lokacija (prie Baltojo tilto) žadėjo perspektyvų verslą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei UAB „Noka“, nei UAB „Baras LT“ bankrotai nėra pripažinti tyčiniais, taip pat nėra paduoti pareiškimai dėl jų bankroto pripažinimo tyčiniais.Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėja negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu nurodytoms įmonėms buvo perduotos jos asmeninės lėšos, taip pat to, jog pareiškėja nėra pareiškusi finansinių reikalavimų UAB „Noka“ ir UAB „Baras LT“ bankroto bylose. Anot teismo, tokį pareiškėjos elgesį būtų galima vertinti kaip nerūpestingą jos turimų reikalavimo teisių įgyvendinimą, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendė, jog šis nerūpestingumas negalėtų būti prilygintas sąmoningam pareiškėjos neveikimui, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad net pareiškėjai ir pateikus tvirtinti jos finansinius reikalavimus UAB „Noka“ ir UAB „Baras LT“ bankroto bylose, tai nebūtų galėję prisidėti prie pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo, nes šios įmonės turto kreditorių reikalavimams padengti neturi.Teismas nesutiko su suinteresuoto asmens UAB „F service“ teiginiu, kad pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog ji, įvykdžiusi dalį solidariosios prievolės šiai kreditorei, turėdama tokią teisę, nenukreipė atgręžtinio reikalavimo į kitus laiduotojus, nes, pagal bylos duomenis, ir pačiam suinteresuotam asmeniui nepavyko atgauti kitų solidariųjų skolininkų mokėtinų sumų, todėl teismas abejojo, ar ir pareiškėjos veiksmai, nukreipiant atgręžtinį reikalavimą kitiems laiduotojams, realiai prisidėtų prie geresnio pareiškėjos kreditorių interesų patenkinimo; be to, pareiškėja nėra įvykdžiusi solidariosios pareigos visa apimtimi, kad įgytų teisę iš kitų bendraskolių pareikalauti lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, svarbia aplinkybe laikė tai, jog pareiškėja siekė bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais – UAB „F service“ sumokėta (kartu su sutuoktiniu) 5000 Eur, Bigbank AS filialui – 1710 Eur, UAB „Liviko“ – 5200 Eur, paskutinis mokėjimas UAB „General Financing“ atliktas 2018 m. vasario 19 d.Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti pareiškėjos pozicija, kad siekdama padengti įsipareigojimus kreditoriams, po to, kai buvo sutrumpintas darbo laikas ir sumažėjo jos gaunamas darbo užmokestis iš UAB „Yes Travel“, įsidarbino antroje darbovietėje UAB „Vestekspress“, nes, anot teismo, tai patvirtina byloje pateiktos darbo sutartys ir jų pakeitimai.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (apeliantė) UAB „F service“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti nutartį atsisakyti iškelti pareiškėjai L. T. fizinio asmens bankroto bylą.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjos veiksmų per aktualų 3 metų laikotarpį vertinti kaip nesąžiningų. Pažymi, kad pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškė pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant naujus skolinius įsipareigojimus. Anot apeliantės, pareiškėja 2017 m. sausio 9 d. kreipdamasi į Bigbank AS dėl paskolos suteikimo nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų tik UAB „General Financing“, tačiau neatskleidė, jog taip pat yra skolinga UAB „Liviko“, UAB „F service“. Be to, apeliantė nurodo, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12 d. pakartotinai, kreipdamasi į Bigbank AS dėl paskolos sumos padidino, nurodė turinti tik vieną įsipareigojimą. Apeliantės vertinimu, pareiškėja vykdė verslą, buvo prisiėmusi ne vieną finansinį įsipareigojimą, todėl negalėjo nesuprasti, jog turi nurodyti visus turimus finansinius įsipareigojimus.Anot apeliantės, pareiškėja nevykdė savo įsipareigojimo kas mėnesį mokėti apeliantei po 500 Eur pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Be to, pažymi, kad pareiškėja prisiėmė kitų asmeninių įsipareigojimų už su ja susijusias bendroves, nors turėjo būti atidi ir įvertinti asmeniškai už įmones prisiimamus įsipareigojimus. Apeliantės teigimu, pareiškėja, jau turėdama finansinių įsipareigojimų, juos didino – ėmė vartojimo kreditus, kurių nepanaudojo kitiems įsipareigojimams mažinti.Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio sumažėjimo, kuris sumažėjo nepaisant to, jog pareiškėja įsidarbino antroje darbovietėje.Taigi, apeliantės teigimu, pačios pareiškėjos neapdairus ar nesąžiningas elgesys lėmė tokios finansinės padėties susiklostymą ir pareiškėjos nemokumą, todėl pareiškėjai turėtų būti atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, atsisakant iškelti pareiškėjai L. T. fizinio asmens bankroto bylą.Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos atliktų veiksmų per pastaruosius trejus metus sąžiningumo aspektu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Suinteresuotas asmuo pritaria apeliantės argumentams, kad pareiškėja, užsiimdama verslu ir jo vystymu, privalėjo žinoti savo finansinę būklę, įsipareigojimų dydį, jų kiekį, bei tai nurodyti prisiimant naujus įsipareigojimus, tačiau to nepadarė, todėl tokie pareiškėjos veiksmai vertintini kaip nesąžiningi. Anot suinteresuoto asmens, sudarant sutartis, asmuo privalo būti sąžiningas ir nurodyti visą informaciją, kuri gali turėti reikšmingos įtakos sandorio sudarymui, nepaisant to, klausiama jos ar ne. Taigi, suinteresuoto asmens manymu, šiuo atveju pareiškėja neatskleidė tiesos, tuo tarpu informacijos išviešinimas galėjo padaryti įtaką pareiškėjos finansinei būklei, nes tokiu atveju galimai kreditas jai nebūtų suteiktas. Be to, suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja vėliau pakartotinai kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl naujų vartojimo kredito sutarčių sudarymo, siekdama nesąžiningai ir neatsakingai dar labiau padidinti savo įsipareigojimus, kurių, tikėtina, taip pat nebūtų įvykdžiusi.Taigi, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos nemokumą sukėlė nesąžiningi veiksmai kreditorių atžvilgiu, taip pat pakankamų pastangų nedėjimas, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, siekis išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.Pareiškėja L. T. atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą.Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai išanalizavo pareiškėjos veiksmus per paskutinių trejų metų laikotarpį, todėl nesutinka su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Anot pareiškėjos, ji nesiekė Bigbank AS filialui pateikti melagingos informacijos, tiesiog jos nebuvo apie tai klausiama, t. y. buvo klausiama tik dėl paskolų, greitųjų kreditų ar lizingo, tačiau ne apie visus turimus bet kokius įsipareigojimus kreditoriams; tuo labiau, jog pareiškėja vykdė įsipareigojimus minėtai kreditorei. Be to, pažymi, kad įsipareigojimas Bigbank AS filialui neturėjo įtakos pareiškėjos nemokumui.Pareiškėja nurodo, kad jos nemokumą nulėmė įsipareigojimai, kuriuos pareiškėja prisiėmė vykdant UAB „Noka“ ir UAB „Baras LT“ veiklą, nes, vystant verslą, gauti prekių/lėšų neįsipareigojus asmeniškai įmonės akcininkei nebuvo įmanoma.Pareiškėja nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ji nevykdė savo įsipareigojimų apeliantei, nesiekė susitarti dėl prievolės vykdymo ir teigia, jog pareiškėja (kartu su sutuoktiniu) grąžino apeliantei 5000 Eur, bandė tartis dėl jos skolos atskyrimo nuo kitų asmenų skolos, dėl skolos mokėjimo išdėstymo, taip pat buvo tartasi ir su kitais kreditoriais, tačiau kreditoriai nebuvo linkę bendradarbiauti. Be to, anot pareiškėjos, jos nemokumą įtakojo ir apeliantės skaičiuotos nepagrįstai didelės palūkanos, kurios įsiskolinimo sumą padidino beveik dvigubai.Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas galimas pareiškėjos tariamo nesąžiningumo aplinkybes, tuo tarpu apeliantė pateiktame skunde tik atkartoja savo bei kitų kreditorių atsiliepimuose į pareiškimą nurodytas aplinkybes, tačiau nepateikia jokios argumentuotos ir pagrįstos kritikos skundžiamai teismo nutarčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iškėlė pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pradelstų skolinių įsipareigojimų suma (139 492,33 Eur) viršija 25 MMA dydį ir ji neturi galimybių jų įvykdyti; byloje esantys duomenys tai iš esmės patvirtina. Byloje dalyvaujančios šalys (nei pareiškėja, nei jos kreditoriai, taip pat ir apeliantė atskirajame skunde) šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pareiškėja pagrįstai pripažinta nemokia (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.Apeliantė teigia, kad pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškė pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie savo finansinę būklę prisiimant naujus skolinius įsipareigojimus, nors turėjo suprasti, jog turi nurodyti visus turimus finansinius įsipareigojimus; taip pat tuo, jog pareiškėja nevykdė pasirašytos taikos sutarties sąlygų, prisiėmė kitų asmeninių įsipareigojimų, be kita ko, ir už su ja susijusių bendrovių, nors turėjo būti atidi ir įvertinti asmeniškai už įmones prisiimamus įsipareigojimus, paimtų vartojimo kreditų nepanaudojo kitiems įsipareigojimams mažinti; atkreipia dėmesį į sumažėjusį pareiškėjos darbo užmokestį.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2018 m. gegužės 22 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie savo finansinę būklę (prisiimant naujus įsipareigojimus), laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja telefoninio pokalbio metu pateikė paraišką Bigbank AS filialui dėl kredito suteikimo; teismas nurodė, jog minėto pokalbio metu pareiškėjos buvo klausiama apie kas mėnesį mokamas įmokas dėl paskolų, greitųjų kreditų ar lizingo, tačiau ne apie visus turimus bet kokius įsipareigojimus kreditoriams (byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog pareiškėja minėto pokalbio metu, teikiant paraišką dėl kredito suteikimo, nenurodė visų tuo metu savo turėtų skolinių įsipareigojimų, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėja sąmoningai/tyčia netylėjo nurodytą informaciją (dėl kitų turimų įsipareigojimų), vien tik jog gautų norimą kreditą. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai nurodžius visus savo turimus pradelstus įsipareigojimus, minėta kreditorė būtų atsisakiusi išduoti pareiškėjai jos prašomą kreditą (CPK 12, 178 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėjos tyčinių veiksmų, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, nebuvimą patvirtina ir tai, jog pareiškėja prisiimtus įsipareigojimus Bigbank AS filialui tam tikrą laiką (apie 10 mėn.) vykdė tinkamai. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjos įsipareigojimas Bigbank AS, lyginant su kitais pareiškėjos turėtais/turimais įsipareigojimais, nepadarė esmingos įtakos pareiškėjos nemokumui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliantės teiginius, kad pareiškėja nevykdė pasirašytos taikos sutarties sąlygų, nes, kaip nustatyta iš bylos duomenų, ji (kartu su sutuoktiniu) vienintelė (iš visų taikos sutartį pasirašiusių asmenų) bent iš dalies vykdė minėtą taikos sutartį (priešingų duomenų byloje nepateikta) ir bendrai yra sumokėjusi apeliantei pagal nurodytą taikos sutartį 5000 Eur, kuri, teismo vertinimu, yra ženkli ir įrodanti, jog pareiškėja siekė/stengėsi vykdyti savo įsipareigojimus pagal savo finansines galimybes; taip pat nustatyta, jog pareiškėja iš dalies vykdė ir kitus savo turimus finansinius įsipareigojimus.Teismas sprendžia, kad vien tai, jog pareiškėja buvo įmonių akcininkė, savaime nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjos veiksmų nesąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos asmeniniai laidavimai ar išduoti vekseliai už bendrovių, kurių akcininke buvo pareiškėja, prievoles atitinka verslo praktiką, todėl nelaikytini siekiu sąmoningai dar labiau pabloginti pareiškėjos turtinę padėtį.Apeliantė, be kita ko, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde atkreipė dėmesį į sumažėjusį pareiškėjos darbo užmokestį.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai apie pareiškėjos neveikimą siekiant atkurti mokumą, sumažėjusį darbo užmokestį, pareiškėjos pasyvumą dėl didesnių pajamų gavimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis; byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja sąmoningai susimažino darbo užmokestį (kuris, pažymėtina, yra artimas vidutiniam Lietuvoje gaunamam darbo užmokesčiui) ir (ar) turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.Pažymėtina, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo aktyvus vaidmuo nepaneigia šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Apeliantės argumentai dėl pareiškėjos nesąžiningumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bendro pobūdžio, kurie negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Taigi, teismas sprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nesuponuoja išvados dėl asmens sąžiningumo prezumpcijos paneigimo, o pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo ir (ar) jo įtakos pareiškėjos nemokumui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis), ir nustačius asmens nesąžiningumą, įskaitant ir pajamų slėpimą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, esant pagrindui asmenį laikyti nesąžiningu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie turimą turtą, pajamas ir pan.), turi ir kreditoriai (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 9 punktas).Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamoje teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir (ar) procesinės teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens (apeliantės) UAB „F service“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį, kuria L. T. iškelta fizinio asmens bankroto byla, palikti nepakeistą.