- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-169-278/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00853-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- E. S., A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. J., A. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams E. S., A. Ž., valstybės įmonei (toliau ir VĮ) Registrų centrui, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), J. J., A. B., dėl žemės sklypo ribų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. prašė teismo:1) patvirtinti jai priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, kurių koordinatės yra: (duomenys neskelbtini), pagal matininko J. D. geodeziškai išmatuotą ir 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą Žemės sklypo planą; 2) panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal akcinės bendrovės (toliau - ir AB) „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996 m. sausio 30 d. atliktus kadastrinius matavimus; 3) panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos atliekant preliminarius matavimus; 4) panaikinti geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos atliekant preliminarius matavimus, įregistruotus VĮ Registrų centro Valstybinio žemės kadastro duomenų registre; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įgijo paveldėjimo teisės pagrindu po motinos T. S. mirties. Teigė, kad nuosavybės teisė į 3,43 ha bendro ploto žemės sklypą motinai buvo atkurtos Žemės ūkio ministerijos 1993 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)apylinkės agrarinės reformos tarnybos inžinierius – žemėtvarkininkas J. K. V. P. VŪP instituto inžinierius R. G., dalyvaujant T. S., pageidaujančiai steigti privatų ūkį, ir kviestiniams, gretimų sklypų naudotojams J. J. ir L. K. bei žemės ūkio įmonės atstovei A. S. atliko 1992 m. kovo 2 d. Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, vietos apžiūrėjimą ir surašė aktą, kuriame aptartos sklypo ribos.
3. Be to, 1992 m. kovo 4 d. „Žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo“ akte nurodoma, kad pagal sudarytą žemės reformos preliminarinį žemėtvarkos projektą T. S. buvo parodytos suteiktos žemės sklypo (Nr. 12₁) ribos ir pastatyti 4 laikini matavimo ženklai. Šio sklypo plotas sudarė 0,80 ha ir jam parengtas „Žemės sklypo laikinasis planas“, patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyr. inžinierės žemėtvarkininkės kadastro reikalams. 1994 m. birželio 7 d. šis sklypas su planu buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad paveldėjus žemės sklypą, naudojasi žemės sklypo plotu, kuris nurodytas 1992 m. žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akte, 1993 m. lapkričio 20 d., žemės sklypo laikinajame plane nurodytomis ribomis. Nurodė, kad per 0,80 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eina valstybinės reikšmės kelias, todėl nusprendusi atlikti kadastrinius šio ir kitų jau priklausančių žemės sklypų matavimus, nutarė suformuoti du atskirus sklypus.
5. Teigė, kad iš 2017 m. gruodžio 4 d. matininko J. D. parengto Žemės sklypo plano, kurio žemės sklypo plotas – 4822 m², kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matyti, kad jai priklausančią dalį sklypo neteisėtai užėmė atsakovai, formuodami savo sklypą, sumažindami 285m² jai priklausančio sklypo plotą. Nurodė, kad jos motina niekada žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano nepasirašė, todėl akivaizdu, kad dokumentas suklastotas. Esant nesutapimų sąlyginėje koordinačių sistemoje, negalima užbaigti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbų.
6. Nurodė, kad atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausantis 0,2700 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), persidengia su jai priklausančio žemės sklypo riba. Teigė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius, o ne kadastrinius matavimus.
7. Nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro 2019 m. kovo 14 d. išrašą, atsakovų sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini), o matininkui J. D. atlikus šio sklypo preliminarius ploto matavimus nustatyta, kad sklypo plotas (duomenys neskelbtini). Apmatavus atsakovams priklausantį žemės sklypą natūroje, plotas sudaro – (duomenys neskelbtini). Kadangi atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus galima paklaida, šis sklypas gali būti mažesnis net 260 m², kai natūroje jis mažesnis tik 60 m². Nurodė, kad vietoj VĮ Registrų centre įregistruoto jai priklausančio 0,8000 ha ploto žemės sklypo, rasta tik – 0,6484 ha. Teigė, kad toks žemės sklypo ploto sumažinimas pažeidžia jos teises į nuosavybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovams E. S. 1 300 Eur, A. Ž. 1 100 Eur, trečiajam asmeniui J. J. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, liudytojo J. D. naudai 250 Eur atvykimo į teismą išlaidų ir valstybės naudai 54,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia matininko J. D. 2017 m. gruodžio 4 d. rengtu ir pilnai neužbaigtu, ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu. Pažymėjo, kad trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centro atstovai nurodė, kad šis planas yra netikslus, nes jį rengiant nebuvo atsižvelgta į atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribas, kurios suformuotos atlikus kadastrinius šio žemės sklypo matavimus, t.y., sklypo ribas nustatant tikslesnių sklypo ribų nustatymo metodu – geodeziškai išmatuojant. Nurodė, kad su tuo sutiko matininkas J. D., pripažinęs, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų duomenys yra tikslesni.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimus, dalyvavo ieškovės motina ir tai patvirtina trečiajam asmeniui J. J. priklausiusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, sudarytame 1995 m., esantis T. S. parašas.
10. Teismas konstatavo, kad T. S. sutikus su J. J. žemės sklypo ribomis, ji patvirtino, kad jai priklausiusio žemės sklypo ribos, nesikerta su J. J. priklausiusio žemės sklypo, kurį valdo atsakovai E. S. ir A. Ž., ribomis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos suformuotos pažeidžiant buvusios gretimo žemės sklypo savininkės T. S. teises. Konstatavo, kad ieškovė, priimdama motinos palikimą, priėmė tiek jos teisių, kiek jų turėjo T. S. ir sprendė, kad ieškovė nepagrįstai siekia įgyti daugiau turtinių teisių, nei jų įgijo priėmusi motinos palikimą.
11. Įvertinęs, kad matininko J. D. rengtas ieškovei priklausančio žemės klypo planas, neatitiko tokio plano parengimui nustatytų reikalavimų, planas nėra užbaigtas, nesuderintas su NŽT, teismas darė išvadą, kad šis planas negali būti teisėtu pagrindu pagal jį pripažinti negaliojančiomis atsakovams priklausančių žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas.
12. Be to, nurodė, kad reikalavimo panaikinti atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas ieškovė nepagrindė. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypo ribos, pagal matininko J. D. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, tik iš dalies nesutampa su atsakovams priklausančių žemės sklypų ribomis. Ieškovė ginčijo atsakovų sklypų ribas tik dalyje, kuri nesutampa su matininko J. D. sudarytu planu. Su kitais gretimai esančiais žemės sklypais, atsakovams priklausančių žemės sklypų ribos sutampa ir gretimų žemės sklypų savininkai, reikalavimų nurodytiems atsakovams nepareiškė.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nebūdama kitų žemės sklypų, besiribojančių su atsakovams priklausančiais žemės sklypais savininkė, neturi teisės reikšti reikalavimą, pilna apimtimi panaikinti atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas.
14. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad apie galimą jos teisių pažeidimą ieškovė sužinojo matininkui atlikus žemės sklypo ribų tikslinimą – 2017 m. gruodžio 4 d. ir darė išvadą, kad, pareiškus ieškinį 2018 m. rugsėjo 28 d., ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.
15. Teismas darė išvadą esant pagrindui tenkinti atsakovų, trečiojo asmens bei ieškovės iniciatyva į teismo posėdžius kviesto liudytojo J. D. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad ginčas kilo ne dėl žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, o dėl žemės sklypo Nr. 22 ribų nustatymo. Šis žemės sklypas buvo paženklintas 1992 m. kovo 4 d. ir surašytas „Žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo aktas“. Teigia, kad šio žemės sklypo ribos buvo suformuotos atsižvelgus į 1937 m. (duomenys neskelbtini) išskirstymo vienkiemiais planą, kurį Žemėtvarkos skyriui (tuometinei Apylinkės agrarinės reformos tarnybai) pateikė jos motina.
19. Teigia, kad, priimdamas sprendimą, teismas turėjo atsižvelgti į pateiktus dokumentus dėl žemės sklypų ribų nustatymo, planus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų.
20. Mano, kad teismas nesivadovavo ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, nepagrįstai vadovavosi atsakovams suformuotu žemės sklypu, atliekant kadastrinius matavimus, kuris buvo atliktas pažeidžiant kadastrinių matavimų reikalavimus. Teigia, kad šias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas matininkas J. D. bei patvirtina byloje esantys dokumentai.
21. Nurodo, kad J. J. žemės sklypas suformuotas vėliau (1995 m.) nei T. S. žemės sklypas. Tokias pat ginčo žemės sklypo ribas, mirus sklypo savininkei, paveldėjusi ir ji, o šios ribos iki šiol yra pažymėtos Kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre. Tvirtina, kad nuo pat žemės sklypo paveldėjimo faktiškai naudojasi tuo pačiu žemės sklypo plotu, kuris nurodytas 1992 m. žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akte, 1993 m. lapkričio 20 d., žemės sklypo laikinajame plane. Atkreipia dėmesį, kad sprendimas grąžinti natūra žemės sklypą T. S. buvo priimtas ne 1998 m. birželio 25 d., o 1993 m. sausio 27 d. sprendimu N. (duomenys neskelbtini).
22. Teigia, kad teismas privalėjo išsiaiškinti ar atmetus ieškinį ir nenustačius jos sklypui ribų, nebus pažeistos jos teisės į nuosavybę. Nurodo, kad vertindamas matininko J. D. parengtus žemės sklypo planus, teismas nepasisakė dėl jos žemės sklypo ploto sumažėjimo nuo 0,8000 ha iki 0,6200 ha, t. y. viršijant maksimalias leistinas paklaidas. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovų sklypo geodeziniams matavimams, kurie atlikti pažeidžiant įstatymus.
23. Nurodo, kad, priimdamas sprendimą, teismas visiškai nepasisakė ar teisingai buvo suformuotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 1996 m. kovo 5 d. iš valstybės nusipirko J. J., dėl kurio kilo ginčas su ja. Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad buvo pažeisti keliami reikalavimai, atliekant kadastrinius matavimus. Mano, kad neišsprendus šio esminio bylos klausimo, nors ieškinyje tai buvo argumentuota, teismas neturėjo galimybės priimti teisingo sprendimo.
24. Nurodo, kad jos motina, būdama 81 metų, neturėdama jokio išsilavinimo ir sunkiai sirgdama galėjo pasirašyti J. J. žemės sklypo planą nesuprasdama Kadastrinių matavimų brėžinio, o kitų įrodymų, kad T. S. būtų sutikusi su J. J. žemės sklypo ribomis, nėra.
25. Mano, kad teismas turėjo nagrinėti ir vertinti J. J. žemės sklypo dokumentus, susijusius tiek su pirminiais, tiek su vėlesniais matavimais ir ribomis, nes bet kokie jos sklypo ribų pakeitimai turėjo būti tinkamai suderinti su ja arba jos motina.
26. Teigia, kad J. J. sudarė žemės sklypo su statiniais pirkimo - padavimo sutartį, ji sužinojusi tik pradėjusi sklypo kadastrinius matavimus ir apie tai ji, kaip gretimo sklypo savininkė, NŽT nebuvo informuota.
27. Mano, kad teismas vadovavosi tik VĮ Registrų centro ir NŽT atstovų paaiškinimais, kurie nebuvo pagrįsti konkrečiais teisiniais aktais. Nurodo, kad šios institucijos privalėjo pastebėti, jog VĮ Registrų centre įregistruotas atsakovų žemės sklypas persidengia su jos įregistruotu žemės sklypu. Nurodo, kad NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) vedėjos 2018 m. sausio 18 d. atsakymas nesutapo su NŽT atstovo paaiškinimais.
28. Teigia, kad teismas be pagrindo atmetė prašymą surengti išvažiuojamąjį teismo posėdį, nors tam pritarė visos byloje dalyvaujančios šalys.
Atsiliepimas
29. Atsakovai E. S. ir A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog T. S. sirgo kokia liga ir nesuprato savo veiksmų, ar, kad jos išsilavinimas neleido suprasti, ką ji pasirašo. Be to, byloje apklausti J. J. ir matininkas R. V., bendravę su T. S. tuo metu, paneigė ieškovės teiginius. Tvirtina, kad trečiasis asmuo A. B. patvirtino, jog iš trečiojo asmens J. J. įsigijo geodeziškai išmatuotą ir su sutvarkytais dokumentais žemės sklypą, kurį vėliau pardavė atsakovams E. S. ir A. Ž.. Sklypo įsigijimo metu, jokių ginčų dėl jo ribų nebuvo.
31. Teigia, kad esamas, teisiškai įregistruotas ginčo žemės sklypo ribų nustatymas, yra atliktas didesnio tikslumo matavimo prietaisais, todėl ribas keisti nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pagal preliminarius žemės sklypo matavimus. Buvusios savininkės T. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės tvarkymo bylos dokumentuose nėra iki 1998 metų parengto plano, brėžinio (abriso), kurių pagrindu būtų galima nustatyti šio žemės sklypo ribas. Minėtas žemės sklypas buvo pažymėtas tik preliminariame žemėtvarkos projekte, kuris, nepatvirtina matininko J. D. parengtame žemės sklypo plane nurodytų žemės sklypo ginčijamojoje dalyje ribų.
32. Nurodo, kad po T. S. mirties palikimui priimti, buvo parengtas žemės sklypo planas (tiksliau ištrauka) iš preliminaraus žemėtvarkos projekto plano, todėl šio plano (ištraukos) duomenų tikslumas yra abejotinas, nes neatitinka gretimai kadastriniais matavimais pamatuoto jiems priklausančio žemės sklypo ribų. Matininko J. D. parengti žemės sklypų planai parengti nesilaikant besiribojančių žemės sklypų ribų ir yra nepagrįsti bei neteisėti.
33. Atkreipia dėmesį, kad matininkas J. D. parodė, jog jo atliktų ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų nepatvirtino NŽT, kuri nurodė, kad jo atlikti matavimai yra netikslūs, persidengia su jiems priklausančiu žemės sklypu. Esant tokiai išvadai, liudytojas nutraukė ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir matavimai yra neužbaigti. Toks žemės sklypo planas negali būti teisėtu pagrindu, pagal jį pripažinti negaliojančiomis jiems priklausančių žemės sklypų ribas.
Atsiliepimas
34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centras prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.
35. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, matininkas J. D. sutiko, kad atlikdamas ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo atsižvelgti į atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas bei patvirtino, kad ieškovės sklypo ribų preliminarūs matavimai buvo netikslūs, kai atsakovams priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai yra tikslesni ir patikimesni.
36. Tai, kad J. J. žemės sklypas buvo suformuotas vėliau nei apeliantės motinai, niekaip neįtakoja atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų teisėtumo. Be to, ieškovė nepasisako dėl fakto, kad jos žemės sklypas 1992 metais buvo suformuluotas atliekant preliminarius matavimus, kurių pagrindu parengtame laikinajame žemės sklypo plane 1mm atitinka 10 metrų natūroje, tuo tarpu 1995 metais atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuluotas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant sklypų ribų posūkio taškų koordinates.
37. Sutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės motina savo parašu aptartų kadastrinių matavimų pagrindu parengtame plane patvirtino, jog sutinka su J. J. priklausiusio sklypo ribomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
39. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žemės sklypų ribų panaikinimo bei dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, ginčo šalių argumentų kontekste, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir tinkamai įvertino įrodymų visumą, ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas, vertindamas tam tikrus bylos duomenis, priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar juos įvertino netinkamai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
41. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė G. M. nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,8000 ha. Minėtas žemės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiais žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės į bylą pateiktas NŽT 2018 m. kovo 1 d. raštas patvirtina, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), abriso archyvo byloje nėra. Ši institucija ieškovei pateikė sklypo plano, (duomenys neskelbtini) valdybos 1993 m. vasario potvarkio Nr. 51 V, Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimo 1992 m. kovo 2 d. akto, žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo 1992 m. kovo 4 d. akto ir 1993 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas kopijas. Nustatyta, kad NŽT 2018 m. sausio 18 d. ir 2018 m. vasario 15 d. raštais atsakydama į ieškovės G. M. prašymus, nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo besiribojantis privatus žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Valstybės žemės kadastro duomenų registre ir ši tarnyba neturi galimybės pakeisti privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų. Tarnyba pažymėjo, kad ieškovės atveju, matuojamo žemės sklypo ribos turi būti suderintos su gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais vietoje ir šiems raštiškai pritarus sklypų ribų bei kadastro duomenų pakeitimui. VĮ „Registrų centras“ ieškovės užsakymu atlikusiam ginčo sklypo matavimus, matininkui J. D. 2018 m. kovo 20 d. Žemės sklypo plano patikrinimo išvadoje nurodė, kad ginčo žemės sklypo ribų, pagal patikrai pateiktą žemės sklypo planą, kadastro žemėlapyje pažymėti negali, nes su sklypo planu nepateiktas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas. Be to, nurodyta, kad sklypo ribos neatitinka gretimo, geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje matuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei gretimo, preliminariai matuoto sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. 2018 m. kovo 22 d. išvada VĮ „Registrų centras“ informavo, kad ribos pagal patikrai pateiktą sklypo planą kadastro žemėlapyje negali būti pažymėtos, nes sklypo ribos neatitinka gretimo, geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje matuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei gretimo, preliminariai matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.
42. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai interpretavo ieškinį, netiksliai identifikuodamas jai priklausantį žemės sklypą dėl kurio ribų keliamas ginčas. Su minėtais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes teismas ginčui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus vertino pagal ieškinio reikalavimus, t. y. dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo. Skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstyta ieškinio santrauka atitinka pačios ieškovės suformuluoto procesinio dokumento turinį, todėl apeliantės reiškiamos kritinės pastabos savo pačios nurodytoms ieškinyje faktinėms aplinkybėms, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas išsprendė ginčą netinkamais argumentais ar netiksliai atskleisdamas bylos esmę.
43. Esant ginčui dėl gretimų sklypų ribų, aktualu nustatyti ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusias ar sutartas ribas; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan..
44. Juridinis ieškovės G. M. žemės sklypo įsigijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė negali įgyti daugiau turtinių teisių, nei jų įgijo priėmusi savo motinos T. S. palikimą.
45. T. N. turto centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad ieškovės žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Kaip minėta, ieškovės žemės sklypo abriso nėra, į bylą pateiktas tik žemės sklypo laikinasis planas, kuriame nurodyta, kad sklypas įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1993 m. lapkričio 20 d., taip pat 1998 m. birželio 4 d. grąžinimo natūra - žemės sklypo planas (ištrauka preliminaraus žemėtvarkos projekto plano), kurio pagrindu 1998 m. rugpjūčio 25 d. sklypo ribos ir pažymėtos kadastro žemėlapyje. Atsakovams priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (duomenys neskelbtini) (trečiajam asmeniui J. J. sudarius valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį), atlikus geodezinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates sąlyginėje koordinačių sistemoje ir tokios sklypo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
46. Naudojant tikslesnes matavimo priemones preliminarūs žemės sklypų duomenys gali pasikeisti ir tokia galimybė yra numatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Tai iš esmės teisminio nagrinėjimo metu patvirtino NŽT ir VĮ Registrų centro atstovai nurodę, kad atsakovų žemės sklypo ribos buvo nustatytos tikslesnių sklypo ribų nustatymo metodu – geodeziškai išmatuojant, priešingai nei interpretuoja apeliantė. Tikslumo fakto nepaneigė ir liudytoju apklaustas matininkas J. D..
47. Byloje reikšminga ir tai, kad 1995 m. atlikus tuo metu J. J. priklausiusio žemės sklypo kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planas yra pasirašytas gretimų sklypų savininkų, įskaitant ir ieškovės motiną (tuometinę žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkę) – T. S., kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės motina pripažino plane aptartas sklypų ribas.
48. Apeliantė teismui neteikė jokių įrodymų nei dėl motinos išsilavinimo, nei dėl jos sveikatos būklės J. J. priklausiusio žemės sklypo plano pasirašymo metu, todėl teiginiai, kad T. S., būdama 81 metų, neturėdama jokio išsilavinimo, dėl amžiaus ir sveikatos būklės, galėjo nesuvokti pasirašomo dokumento reikšmės, atmestini kaip neįrodyti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
49. Papildant pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus šiuo klausimu, pažymėtina, kad pasirašydami J. J. žemės sklypo ribų plane, gretimų sklypų savininkai, šiuo veiksmu sukūrė tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), tokiu būdu išreikšdami sutikimą su plane nurodomo žemės sklypo ribų ženklinimo teisingumu ir savo, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkų, teisių nepažeidimu bei patvirtindami aplinkybę apie savo dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys. Minėtų aplinkybių į bylą G. M. pateikti įrodymai nepaneigia.
50. Apeliantė taip pat nepagrindė savo argumentų, kad buvo pažeistos atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimų atlikimo procedūros pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Nurodomas reikalavimas - paženklinus žemės sklypo ribas, surašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, taikytinas nuo 2007 m. sausio 11 d., įsigaliojus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. X-1007 redakcijai. Dėl paminėto, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepasisakė dėl atsakovų žemės sklypų kadastrinių matavimų pagrįstumo.
51. Nors apeliantė teigia, kad jai priklausantis žemės sklypas sumažėjo viršijant maksimalias leistinas paklaidas, tačiau sklypo sumažėjimo dydį, jo atitikimą leistinoms paklaidoms gali patvirtinti tik tinkamai atlikti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai. Minėti duomenys teismui nepateikti, o byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateiktas matininko J. D. parengtas žemės sklypo planas, neatitinka tokio plano parengimui nustatytų reikalavimų.
52. Pažymėtina, kad tik kadastriniais matavimais nustačius, jog gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, pirmiausiai, laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, yra galimybė išsiaiškinti tokių skirtumų priežastis bei galimus išsprendimo būdus. Atitinkamai nesant tinkamai atliktų apeliantei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų spręsti, kad yra pakitusi gretimų sklypų konfigūracija ar padidėjo atsakovų sklypų plotas apeliantės sklypo sąskaita, nėra pakankamo pagrindo.
53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo -pardavimo sutartį (pvz.: Lietuvos A. T. 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).
54. Nustačius, kad pagal šalių pateiktus žemės sklypų planus, sudarytus atlikus kadastrinius matavimus, sklypų plotai iš dalies uždengia vienas kitą, viena iš priemonių šioms aplinkybėms nustatyti gali būti ekspertizė sklypų riboms nustatyti. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (pvz.: Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016).
55. Byloje nėra paneigti apeliantės teiginiai, jog jai priklausančio žemės sklypo plotas yra sumažėjęs, tačiau sumažėjimo dydį, jo atitikimą leistinoms paklaidoms, kaip jau minėta gali patvirtinti tik tinkamai atlikti kadastriniai matavimai.
56. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, kaip netikslingą, atmetė jos prašymą dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad kiti proceso dalyviai išvažiuojamojo teismo posėdžio būtinumo nepalaikė. Teismas pasisakęs, kad esant byloje pakankamai rašytinių duomenų, susijusių su ginčo matavimais bei apklausus liudytojais asmenis, kurie atliko šiuos matavimus, tokį prašymą atmetė pagrįstai, nepažeisdamas procesinės teisės normų reikalavimų.
57. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su NŽT (duomenys neskelbtini) tarnybinių funkcijų netinkamu atlikimu, apeliantės G. M. savalaikiai neinformuojant apie gretimo sklypo perleidimo sandorius, nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nevertinti.
58. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, išsamiai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
59. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
60. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams A. Ž. ir E. S. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, sudaro po 300 Eur. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkto nuostatoms ir nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.