- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2-2241-477/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00853-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Žukauskas
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- E. S., A. Ž., VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- J. J., A. B., Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Janina Umbrasienė
trečiojo asmens Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Valerij Černov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams E. S., A. Ž., VĮ Registrų centrui, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. J., A. B., dėl žemės sklypo ribų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo patvirtinti ieškovei G. M. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurių koordinatės yra šios: 1-2/72,22 m.; 2-3/22,7 0m.; 3-4/27,56 m.; 4-5/21,67 m., 5-6/28,90 m., 6-7/72,84 m.; 7-8/11,96 m., 8-9/21,44 m.; 9-10/21,97 m.; 10-1/12,34 m., pagal matininko J. D. geodeziškai išmatuotą ir 2017-12-04 parengtą Žemės sklypo planą; panaikinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ 1996-01-30 atliktus kadastrinius matavimus; panaikinti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos atliekant preliminarius matavimus; panaikinti geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurios suformuotos atliekant preliminarius matavimus, įregistruotus VĮ Registrų centro Valstybinio žemės kadastro duomenų registre; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas ir advokato atstovavimo išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji 0,80 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 1998 m. rugpjūčio 5 d. pagal „Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą“ po savo motinos T. S. mirties. T. S. nuosavybės teisė į 3,43 ha bendro ploto žemės sklypą buvo atkurtos Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993 m. sausio 27 d. Sprendimu Nr. 44-372-11516. Vadovaujantis šiuo sprendimu Zarasų rajono valdyba 1993 m. vasario 18 d. priėmė potvarkį Nr. 51v „Dėl žemės suteikimo naudotis asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“ buvo leista įsteigti privatų ūkį. Esant šiems dokumentams ieškovės G. M. motinai T. S. Zarasų rajono Degučių apylinkės agrarinės reformos tarnybos inžinierius – žemėtvarkininkas J. K. Valstybinio Panevėžio VŪP instituto inžinierius R. G., dalyvaujant pačiai T. S. (pageidaujančiai steigti privatų ūkį) ir kviestiniams (gretimų sklypų naudotojams) J. J. ir L. K. bei žemės ūkio įmonės atstovei A. S. atliko 1992 m. kovo 2 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti vietos apžiūrėjimą ir surašė aktą, kuriame nurodė: “<...> 2. Apžiūrint prašomo žemės sklypo plane pažymėtu numeriu 6,12,17 ribas vietoje, jos projektuojamos taip: skl. Nr. 6 ir gretimi sklypeliai apie 0.60 ha pagal nusistovėjusias ribas, skl. Nr. 6, sklypas Nr. 12 patraukiamas į sklypo Nr. 11 pusę iki griovio, iš pietų iki kelio, iš vakarų su 2-3 ha zona, iš šiaurės pagal griovį - 60 m. ir pietiniu miškelio pakraščiu, sklypas Nr. 17, pagal buvusias ribas.“ Šio akto 6 punkte „kviestinių pastabos“ yra nurodyta, kad „Prie namų esančio sklypo Nr. 6 ribas atstatyti sunku, todėl su kaimynais susitarta ribas skaityti pagal dabartiniu metu nusistovėjusių sklypų ribomis. Kaimynai su šiomis ribomis sutinka. 1992 m. kovo 4 d. „Žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo“ akte nurodoma, kad pagal sudarytą žemės reformos preliminarinį žemėtvarkos projektą S. T., A., Zarasų rajono Degučių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaime (buv. (duomenys neskelbtini)“ ž.ū.į.) buvo parodytos suteiktos žemės sklypo (Nr. 12₁) ribos ir pastatyti 4 laikinus matavimo ženklai. Nustatytų ribų aprašymas vakaruose -110 m iki griovio galo, šiaurėje ir rytuose iki griovio, pietuose iki kelio.“ Šio sklypo plotas sudarė 0,80ha. Šiam sklypui buvo parengtas „Žemės sklypo laikinasis planas“, kurį patvirtino Zarasų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyr. inžinierė žemėtvarkininkė kadastro reikalams (parašas yra). Šis sklypas su planu 1994-06-07 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro numeris 43/3095. Palyginus 1993 m. lapkričio 20 d. Žemės sklypo laikinąjį planą ir 1998 m. birželio 25 d. grąžinamo natūra žemės sklypo planus matyti, kad suformuoto sklypo Nr. 12₁ ribos nepasikeitę. Šiuo sklypu tokiomis ribomis iki mirties naudojosi ieškovės motina T. S., o po jos mirties (mirė 1997 m. balandžio 16 d.) šį sklypą valdo ieškovė G. M.. Ieškovė nuo pat žemės sklypo paveldėjimo faktiškai naudojasi tuo pačiu žemės sklypo plotu, kuris nurodytas 1992 m. žemės sklypo ribų parodymo ir jų vietoje paženklinimo akte, 1993 m. lapkričio 20 d., žemės sklypo laikinajame plane nurodytomis ribomis. Ieškovė G. M. 2017 m. nutarė atlikti visų jai priklausančių sklypų, tame tarpe ir 0,80 ha sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Kadangi per 0.80 ha žemės sklypą eina valstybinės reikšmės kelias, todėl atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du atskiri sklypai. 2017-12-04 matininko J. D. parengtame Žemės sklypo plane, kurio žemės sklypo plotas – 4822 m², kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matyti, kad ieškovei G. M. priklausančią dalį sklypo neteisėtai užėmė atsakovai formuodami savo sklypą, t. y. atlikdami žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje. 2017-12-04 matininko J. D. parengtame Žemės sklypo plane sklypo riba nuo taško 3 iki taško 5 pažeidžia ieškovės teises, kadangi atsakovams priklausančio žemės sklypo riba yra neteisėtai pamatuota ieškovės žemėje ir taip sumažina jos žemės sklypo plotą – 285 m². Esant šioms aplinkybėms ieškovė G. M. negali užbaigti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbų užbaigimo. Atsakovams E. S. ir A. Ž., priklausantis 0,2700 ha Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat persidengia su ieškovei G. M. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Ieškovė pateikė 2000-01-31 ir 2003-03-10 metų projektų ištraukas iš VĮ Registro centro posistemės „Geomatininkas“ iš ko matyti, kad atsakovams buvo suformuoti sklypai visiškai kitomis koordinatėmis. Atsakovams priklausantis 0,2700 ha Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, o ne kadastrinius matavimus, todėl ieškovė G. M. kreipėsi į matininką J. D., kad natūroje patikrintų ar plotas pažymėtas preliminariame plane ir įregistruotas VĮ Registrų centro duomenyse atitinka savo dydžiu. VĮ Registrų centro 2019-03-14 išraše nurodoma, kad atsakovams priklauso 0,2700 ha Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Matininkui J. D. atlikus šio sklypo ploto matavimą nustatyta, kad pagal sklypo preliminarius matavimus rasta 0,2785 ha, todėl akivaizdu, kodėl atsakovams priklausantis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia su ieškovei G. M. priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apmatavus atsakovams priklausantį (pagal byloje esamus) žemės sklypą natūroje, plotas sudaro – 0.2634 ha. Kadangi atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus galima paklaida. Šis sklypas gali būti mažesnis net 260 m². Šiuo atveju natūroje esantis atsakovų sklypas mažesnis tik 60 m². Vykdant nuosavybės teise ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, vykdytojas privalėjo matuoti tomis pačiomis ribomis, kurios nurodytos pirminiuose nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentuose ir pagal pirminius nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentus. Kadangi per ieškovei priklausantį žemės sklypą buvo pažymėtas kelias, todėl matininkas matuodamas 0,8000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavo du sklypus. Vieno žemės sklypo plotas yra 1663 m², o kito žemės sklypo plotas yra 4821 m². Atlikus kadastrinius matavimus vietoj VĮ Registrų centre įregistruoto 0,8000 ha ploto, rasta tik – 0,6484 ha, t. y. žymiai mažesnis žemės sklypo plotas nei įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsakovams pakeitus ieškovei priklausančio sklypo ribas, jos sklypas dar labiau sumažėjo, viršijant leistinumo plotą. Leistinas šio sklypo sumažėjimo plotas yra 0,7374 ha, todėl pažeidžiamos ieškovės teisės į turimą nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovų E. S. ir A. Ž. atstovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimas patvirtinti geodeziškai sąlyginėje koordinačių sistemoje matuoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, esančio (duomenys neskelbtini), yra abstraktus, neaiškus ir, net jį tokį ir patenkinus, nesukursiantis teisinių pasekmių. Be to, patenkinus tokį ieškinį, būtų sąlyginis teismo sprendimas, o sąlyginio sprendimo priėmimą draudžia įstatymas. Ieškovė savo ieškinį grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad, tariamai, 1995 m. žemės sklypo ribų plano tuometinė žemės savininkė nepasirašė ir jis yra suklastotas, be to, kad nurodytas planas neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė prašo panaikinti atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nenurodant, ar ginčija ginčijamų ribų žymėjimo dokumentą ir jeigu taip, tai kurį bei kurioje dalyje (nurodant ribų koordinates, ar indeksus), ar ginčija kokius nors su tuo susijusius sprendimus ir pan. Iš ieškinio motyvuojamosios dalies matyti, kad ieškovė neginčija kitų ginčo žemės sklypo ribų, tačiau reikalauja panaikinti ginčijamo žemės sklypo visas ribas, visiškai to nepagrindžiant ir neargumentuojant tokio reikalavimo pagrindo. 1995 metais AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ (vykdytojas/matininkas R. V.) parengė ginčo žemės sklypo, kurio savininkas tuo metu buvo J. J., kadastrinių matavimų (sąlyginėje koordinačių sistemoje) planą - „Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, Plotas: Viso 9230 m²“, kuriame yra pamatuotos ir nurodytos dabartinės nekilnojamojo turto registre įregistruotos ribos. Su šiomis ribomis ieškovei šiuo metu paveldėjimo teisės pagrindu priklausiančio žemės sklypo tuometinė (1995 m.) savininkė, su kuria (t. y. T. S.- besiribojančio žemės sklypo buvusia savininke) pastarasis planas buvo suderintas ir tai patvirtina atitinkamas jos parašas (derinimo žyma). Šis planas, kuris laikytinas sutartimi tarp gretimai esančių žemės sklypų savininkų dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo, yra galiojantis ir šalims turi įstatymo galią, ieškovė įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvusi daikto savininkė. Ieškinyje nurodytas išskirtinai tiktai deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kad atitinkamo plano T. S. nepasirašė ir šis planas buvo suklastotas, be to, kad šiuo metu galiojantis ribų žymėjimas nekilnojamojo turto registre neatitinka faktinio žemės sklypo naudojimo ir ribų žymėjimo buvusiai žemės savininkei T. S. parengtame žemės sklypo plane, yra visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, kad derindama buvusiam savininkui J. J. parengtą ir dabartiniu metu atsakovų valdomo žemės sklypo 1995 m. planą, T. S. sutiko su namų valdos žemės sklypo formavimu ir ribų nustatymu (plane pažymėta numeriais „7-6-13-12“). Atsakovų valdomo žemės sklypo plane T. S. derinimo žyma byloja, kad ginčo sklypo dalies žemės plotas, kurį dabar ginčija ieškovė, nebuvo T. S. nuosavybėje. T. S. niekada neginčijo besiribojančio ginčo žemės sklypo ribų. Ieškovei dabartiniu metu priklausantis žemės sklypas nuo 1996 m. kovo 5 d. teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pagal preliminarius žemės sklypo matavimus. Ieškovė, prašydama nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ribas pagal matininko J. D. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtą žemės sklypo planą, iš esmės, sieja savo reikalavimą su Nekilnojamojo turto registre pažymėtų ginčo žemės sklypo ribų pakeitimu. Tačiau, kaip yra nustatyta byloje, tai buvusios savininkės T. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės tvarkymo bylos dokumentuose nėra iki 1998 metų parengto plano, brėžinio (abriso), kurių pagrindu būtų galima nustatyti šio žemės sklypo ribas. Minėtas žemės sklypas buvo pažymėtas tik preliminariame žemėtvarkos projekte, kuris, be kita ko, taip pat nepatvirtina ieškovės pasirinkto matininko J. D. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytų ginčo žemės sklypo ginčijamojoje dalyje ribų. Kaip yra pažymėjusi Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, buvusios savininkės T. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės tvarkymo bylos dokumentuose, nėra nuosavybės teisių atkūrimui parengto žemės sklypo plano ar brėžinio (abriso). Po T. S. mirties palikimui priimti, buvo parengtas žemės sklypo planas (tiksliau ištrauka) iš preliminaraus žemėtvarkos projekto plano, todėl šio plano (ištraukos) duomenų tikslumas yra abejotinas, nes neatitinka gretimai kadastriniais matavimais pamatuoto atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovės užsakymu matininko J. D. parengti žemės sklypų planai parengti nesilaikant besiribojančių žemės sklypų ribų ir yra nepagrįsti ir neteisėti. Darant prielaidą, kad yra ginčijamas prieš tai nurodytas 1995 m. dokumentas, kurio pagrindu yra nustatytos ginčo žemės sklypo ribos, tokiam ginčui (reikalavimui) yra praleistas net maksimalus 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo 1995 m. ir baigėsi iki 2006 m. Ieškovė (kaip ir T. S.) ieškinio senaties terminą praleido ir atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir vien šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Prašo patikslinto ieškinio netenkinti.
Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio dalį, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų registracijos panaikinimo atmesti, o dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto objektai registruojami pagal pateiktus ir patikrintus įrodymus.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad dalinai nesutinka su patikslinto ieškinio 1 punkto reikalavimais – nustatyti ieškovei G. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pažymėtas numeriais „4, 6, 7“, pagal matininko J. D. 2017-12-04 parengtą planą. Žemės sklypo ribos šioje dalyje neatitinka atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribų, suderintų su ieškovės motina T. S. ir nustatytų pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktus kadastrinius matavimus. Taip pat nesutinka dėl patikslinto ieškinio 2 punkto reikalavimo, t. y. panaikinti atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) , (duomenys neskelbtini), ribas pagal AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktus kadastrinius matavimus. Laiko, kad patikslinto ieškinio 2 punkto reikalavimas pareikštas abstrakčiai, nes ieškovė prašo panaikinti ginčijamo žemės sklypo visas ribas, neargumentuodama tokio reikalavimo pagrįstumo. Buvusios savininkės T. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės tvarkymo bylos dokumentuose nėra iki 1998 metų parengtų plano, brėžinio (abriso), kurių pagrindu būtų galima nustatyti šio žemės sklypo ribas. Minėtas žemės sklypas buvo pažymėtas tik preliminariame žemėtvarkos projekte. Po T. S. mirties palikimui priimti, buvo parengta žemės sklypo plano ištrauka iš preliminaraus žemėtvarkos projekto plano. Šio plano (ištraukos) duomenų tikslumas yra abejotinas, nes neatitinka gretimai kadastriniais matavimais pamatuoto atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija), toliau – Taisyklės, 6 punkto nuostatas įvardinti dokumentai ir duomenys, kurių pagrindu atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Tarp šių dokumentų ir duomenų yra įvardinti gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (6.11 p.). Nagrinėtinu atveju matininkas, ženklinant vietovėje ir rengiant planus privalėjo vadovautis gretimo – atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtu ir su buv. savininke T. S. suderintu planu. Dalinai sutinka su patikslinto ieškinio 3 punkto reikalavimais panaikinti atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas pagal matininko J. D. 2017-12- 04 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, ribų koordinatės taškai, pažymėti numeriais „1, 2, 3“. Savo sutikimą grindžia tuo, kad dabartiniu metu, Nekilnojamojo turto registre pažymėtos atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir konfigūracija neatitinka buvusios savininkės J. J. žemės sklypų ribų nustatymo 2001-04-02 brėžinyje (pridedama) nurodytų atstumo ribų posūkio taško Nr. 2 ir sklypo konfigūracijos. Dėl ko atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminariais matavimais nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre pažymėtos ribos turi būti tikslinamos. Nesutinka dėl patikslinto ieškinio 4 punkto reikalavimo, nes vien tik ginčijamo atsakovų žemės sklypo ribų panaikinimas savaime nepaneigia asmens nuosavybės teisės į žemės sklypą (-us), nes pagal CK 4.47 straipsnio nuostatas, nuosavybės teisių įgijimo pagrindai nesiejami su daikto (žemės sklypo) ribų nustatymu. Nagrinėtinu atveju, atsakovų nuosavybės teisė į namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,27 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota nekilnojamojo turto registre žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Naikinant namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nėra galimybės patikslinti ir suformuoti tokio pat dydžio žemės sklypą, kurį atsakovai įgijo pagal 2005 metais sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. O nenuginčijus žemės sklypų nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, žemės sklypo ribų (jų žymėjimo) panaikinimas nesukels teisinių pasekmių žemės sklypo nuosavybei, nuosavybės teisinei registracijai ir yra beprasmis. Prašo ieškovės G. M. 2019-03-19 patikslinto ieškinio 2 ir 4 punkto reikalavimus atmesti, o patikslinto ieškinio 1 ir 3 punkto reikalavimus spręsti atsižvelgiant į pateikto atsiliepimo argumentus.
Trečiasis asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir palaiko Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus, bei atsakovų E. S. bei A. Ž. atstovo atsiliepime nurodytais motyvais bei argumentais. Ginčo sklypas daugiau kaip dvidešimt metų priklausė jam ir jį valdė kaip savo. Buvusi ieškovei priklausančio žemės sklypo savininkė T. S., 1995 metais atliekant J. J. priklausiusio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sutiko su atliktais matavimais. T. S. niekada neginčijo žemės sklypo ribų ir nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo sklypo dalies. Prašo patikslinto ieškinio netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė G. M. ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai. Apie jai priklausančios sklypo ribų pažeidimą sužinojo po to, kai matininkas J. D. 2017-12-04 parengė ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovų E. S. ir A. Ž. atstovas su patikslintų ieškiniu nesutiko. Atstovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nes atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1995 m. Priėmusi motinos palikimą, ieškovė turėjo būti apdairi ir ieškinį teikti ieškinio senaties termino eigoje. Ieškovė yra praleidusį ieškinio senaties terminą. Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turi būti atmestas.
Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ Registrų centro atstovai su patikslintų ieškiniu nesutiko. Atsakovo atstovai nurodė, kad matininko J. D. 2017 m. gruodžio 4 d. parengtas ieškovei priklausančio žemės sklypo planas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Šis planas parengtas neatsižvelgus į tai, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas yra geodeziškai apmatuotas ir matininkas turėjo atsižvelgti į atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas ir jų nepažeisti. Atsakovams priklausančio sklypo ribos yra nustatytos tikslesnių matavimo metodu. Ieškovei priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant šio sklypo preliminarius matavimus, kurie yra mažiau patikimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. J. parodė, kad sudarant jam priklausiusio žemės sklypo, kuris dabar yra atsakovų nuosavybė planą, dalyvavo ir ieškovės motina T. S.. T. S. sutiko su matininko R. V. parengtu J. J. priklausiusio žemės sklypo planu ir jame pasirašė.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. parodė, kad įsigijo iš trečiojo asmens J. J. žemės sklypą, kurį vėliau pardavė atsakovams E. S. ir A. Ž.. Šis žemės buvo geodeziškai išmatuotas, taip pat buvo sutvarkyti visi šio sklypo dokumentai. Sklypo įsigijimo metu, jokių ginčų dėl jo ribų nebuvo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas iš esmės su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Atstovas parodė, kad matininko J. D. parengtas ieškovei priklausančio žemės sklypo planas, yra parengtas pažeidžiant žemės sklypų tikslinimo reikalavimus. Matininkas J. D. rengdamas ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų tikslinimo planą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausantis žemės sklypas yra (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra geodeziškai išmatuotas ir šie sklypo ribų duomenys yra tikslesni.
Bylos nagrinėjimo metu, buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.
Teismo posėdžio metu, liudytojas N. Š. – Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vyriausias specialistas parodė, kad matininko J. D., atlikti ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai yra netikslūs. Atlikdamas ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkas J. D. turėjo atsižvelgti į atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribas. Šiems atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo apmatuotas atliekant geodezinius matavimus, todėl šie matavimai yra tikslesni ir patikimesni. Dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo parengto plano netikslumų, jis turėjo būti tikslinamas. Dėl nustatytų netikslumų, nebuvo patvirtintas matininko J. D. pateiktas ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja Vida Kavaliauskienė – Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus vadovė, teismo posėdžio metu, iš esmės davė analogiškus parodymus kaip liudytojas N. Š..
Liudytojas matininkas R. V. parodė, kad 1995 m. sudarė trečiajam asmeniui J. J. priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų planą. Šio plano sudarymo metu, dalyvavo ir ieškovės motina T. S., kuri sutiko su tuo metu J. J. priklausiusio žemės sklypo ribomis, ką patvirtino savo parašu žemės sklypo plane. Nei vienas iš gretimų žemės sklypų savininkų, pretenzijų dėl parengto J. J. priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų plano, nepateikė.
Teismo posėdžio metu, liudytojas J. D. parodė, kad ieškovės pavedimu atliko jai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus. Liudytojas nurodyto sklypo ribas nustatė pagal ieškovės nurodytas sklypo ribas, jame esančius riboženklius ir faktines ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimo ribas. J. D. sutiko, kad atlikdamas ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo atsižvelgti į atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribas. Liudytojas patvirtino, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų preliminarūs matavimai buvo netikslūs. Atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai yra tikslesni ir patikimesni. J. D. parodė, kad jo atliktų ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų nepatvirtino Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nurodė, kad jo atlikti matavimai yra netikslūs, persidengia su atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančiu žemės sklypu. Esant tokiai išvadai, liudytojas nutraukė ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Šiuo metu, J. D. vykdyti ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neužbaigti.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo – CK 4.39 straipsnio 1 dalis. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai numatyti CK 4.47 straipsnyje, vienas iš jų – pagal sandorius – CK 4.47 straipsnio 1 punktas. Perduoti nuosavybę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.48 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančių žemės sklypų ribų.
Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia matininko J. D. 2017-12-04 rengtu ir pilnai neužbaigtu, ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu.
Bylos nagrinėjimo metu, trečiųjų asmenų Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centras atstovai nurodė, kad matininko J. D. rengtas ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra netikslus, nes jį rengiant nebuvo atsižvelgta į atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės ribas, kurios suformuotos atslikus kadastrinius šio žemės sklypo matavimus. Kaip nurodė atstovai, atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos tikslesnių sklypo ribų nustatymo metodu – geodeziškai išmatuojant. Analogiška šių proceso dalyvių pozicija išdėstyta ir pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį.
Bylos nagrinėjimo metu, liudytojas matininkas J. D. patvirtino, kad atlikdamas ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir rengdamas jo planą, neatsižvelgė į atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribas. Šis matininkas sutiko, kad nurodytų atsakovų žemės sklypo ribos yra nustatytos tikslesniu būdu ir dėl to, atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribų duomenys yra tikslesni.
Atsiliepimas
Atsakovai E. S. ir A. Ž., atsikirsdami į ieškinį nurodė, kad jiems priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atlikus jo ribų geodezinius matavimus. Atliekant šiems atsakovams priklausančio žemės sklypo matavimus, dalyvavo ir ieškovei priklausančio žemės sklypo buvusi savininkė, ieškovės motina - T. S..
Byloje esančioje trečiojo asmens J. J. privačios namų valdos byloje yra pateiktas J. J. priklausiusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, sudarytas 1995 m. /T.1, b. l. 176/. Šiame plane yra ieškovei priklausančio žemės sklypo buvusios savininkės – jos motinos T. S. parašas. Savo parašu, T. S. patvirtino, kad ji sutiko su trečiajam asmeniui J. J. priklausiusio žemės sklypo ribomis. Sutikdama su J. J. priklausiusio žemės sklypo ribomis, T. S. patvirtino, kad jai priklausiusio žemės sklypo ribos, nesikerta su J. J. priklausiusio žemės sklypo, kurį valdo atsakovai E. S. ir A. Ž., ribomis. Vėliau T. S. pretenzijų dėl J. J. priklausiusio žemės sklypo ribų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovė, priimdama motinos T. S. palikimą, priėmė tiek jos teisių, kiek jų turėjo T. S..
J. J. priklausiusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, sudarytas 1995 m., ir jame esantis T. S. sutikimas dėl šio žemės sklypo ribų (parašas), nenuginčyti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausantis žemės sklypo ribos suformuotos pažeidžiant buvusios gretimo žemės sklypo savininkės T. S. teises.
J. J. privačios namų valdos byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. /T.1, b. l. 176/.
CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 26 punktą; kt.).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) /Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų atsiliepimų, bei jų atstovų ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, matininko J. D. rengtas ieškovei priklausančio žemės klypo planas, neatitiko tokio plano parengimui nustatytų reikalavimų. Su šiomis išvadomis sutiko ir matininkas J. D..
Be to, matininko J. D. rengtas ieškovei priklausančio žemės sklypo planas yra neužbaigtas, nesuderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl negali būti teisėtu pagrindu, pagal jį pripažinti negaliojančiomis atsakovams E. S. ir A. Ž., priklausančių žemės sklypų kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribas.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismas laiko, kad ieškovė nepagrįstai siekia įgyti daugiau turtinių teisių, nei jų įgijo priėmusi savo motinos T. S. palikimą.
Dėl reiškiamų reikalavimų apimties.
Reiškiamais reikalavimais, ieškovė prašo panaikinti atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančių žemės sklypų kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas.
Kaip matyti iš byloje esančios kadastro žemėlapio ištraukos, ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, pagal matininko J. D. 2017-12-04 parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, tik iš dalies nesutampa su atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančių žemės sklypų ribomis /T.1, b.l.30/.
Reikšdama tokios apimties reikalavimą, ieškovė jo nepagrindžia.
Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė ir jos atstovė iš esmės ginčijo atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas tik iš dalies, tai yra dalyje, kuri nesutampa su matininko J. D. sudarytu planu.
Iš visumos byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad su kitais gretimai esančiais žemės sklypais, atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančių žemės sklypų ribos sutampa. Gretimų žemės sklypų savininkai, reikalavimų nurodytiems atsakovams nepareiškė. Ieškovė nebūdama kitų žemės sklypų, besiribojančių su atsakovams priklausančiais žemės sklypais savininkė, neturi reikalavimo teisės, reikšti reikalavimą, pilna apimtimi panaikinti atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančių žemės sklypų ribas.
Ieškinys nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsakovai E. S., A. Ž. ir jų atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu patikslintą ieškinį atmesti.
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis).
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė savo motinos palikimą priėmė 1998-08-05/T.1, b.l.9-10/. Kaip matyti, ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus. VĮ Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, byloje apklausti liudytojais matininkai patvirtino, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo preliminarūs matavimai laikomi mažai patikimais.
Matininkas J. D. 2017-12-04 parengė ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Ieškovė nurodė, kad jai priklausančio žemės sklypo planą rengė tikslu atlikti šio žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus. Matininkui J. D. parengus ieškovei priklausančio žemės sklypo planą, ji sužinojo, kad šio matininko parengtame plane nurodytos jai priklausančio žemės sklypo ribos, nesutampa su atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribomis.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus, o jo ribų tikslinimas buvo atliktas 2017-12-04, teismas laiko, kad nuo šios datos, ieškovei tapo žinoma, jog jai priklausančio žemės sklypo ribos nesutampa su greta esančio, atsakovams E. S. ir A. Ž. priklausančio žemės sklypo ribomis.
Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad apie savo teisių galimą pažeidimą, ieškovė sužinojo
2017-12-04, todėl nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.
Ieškinys teisme buvo pareikštas 2018-09-28, nepraėjus metams po ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų tikslinimo, todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsakovų E. S., A. Ž. ir jų atstovo prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už
advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Atsakovai ir trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovės priteistinos atsakovams ir trečiajam asmeniui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. Ž. turėjo 1 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2018-10-18 kvitas Serija LAT Nr. 846141 – 500 Eur, 2019-12-19 kvitas Serija LAT Nr. 919855 – 200 Eur, 2020-09-17 kvitas Serija LAT Nr. 919885 – 400 Eur); atsakovas E. S. turėjo 1 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2018-10-24 kvitas Serija LAT Nr. 846142 – 500 Eur, 2019-11-12 kvitas Serija LAT Nr. 846198 – 400 Eur, 2020-10-26 kvitas Serija LAT Nr. 919887 – 400 Eur); trečiasis asmuo J. J. turėjo 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2019-10-01 kvitas Serija LAT Nr. 1027112 – 400 Eur, 2019-10-29 kvitas Serija LAT Nr. 10271123 – 200 Eur).
Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų ir advokato padėjėjų suteik-tas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Atsakovų ir trečiojo asmens patirtų advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytą priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą dydį, todėl atsižvelgiant į bylos pobūdį, patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra jokio pagrindo. Be to, byloje buvo keli teismo posėdžiai, atstovams teko vykti į teismo posėdžius, kurie vyko ne jų buveinės vietoje. Esant šioms aplinkybėms iš ieškovės priteistina: atsakovui A. Ž. 1 100 Eur išlaidų advokato pagalbai, atsakovui E. S. 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai, trečiajam asmeniui J. J. 600 Eur išlaidų advokato pagalbai.
Liudytojams, už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną bei atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Nustatyta, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018-12-12 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė teisme apklausti liudytoją – matininką J. D.. Ieškovės atstovės prašymas buvo patenkintas ir į 2019-03-14 bei 2020-11-04 teismo posėdžius buvo pakviestas liudytojas J. D.. Minėtas liudytojas į 2019-03-14 ir 2020-11-04 teismo posėdį atvyko, ir 2019-05-02 bei 2020-11-04 pateikė prašymus apmokėti jo patirtas kelionės išlaidas bei už atitraukimą nuo tiesioginio darbo patirtas išlaidas (150 Eur ir 100 Eur) dėl dalyvavimo teismo posėdyje ir kelionės išlaidų. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos nagrinėjimas vyko Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojas matininkas J. D. gyvena Utenos mieste, užsiima individualia veikla. Pagal CPK 91 straipsnio 1 dalį sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, kai jie atlieka savo pareigas. Liudytojas J. D. savo pareigą atliko, ieškovės iniciatyva pakviestas ir teismo pašauktas į teismo posėdžius atvyko. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 250 Eur atvykimo į teismą išlaidų ir už jo atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo J. D. naudai (CPK 89 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje susidarė 54,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 54,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu,
nusprendžia:
G. M. patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) liudytojo J. D., naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) atvykimo į teismą išlaidų ir už liudytojo atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo.
Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,71 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,. kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.