- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- e2-3305-894/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13440-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir nurodyti, kad ieškovas N. D. atleistas iš darbo pagal DK 125 straipsnio 1 dalį; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1208,36 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 70,76 Eur delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką, 95,63 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t.y. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki ieškinio padavimo dienos sumoje 4373,42 Eur, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. birželio 27 d.) iki pilno atsakovės atsiskaitymo su darbuotoju, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė prašymą dėl reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę atsisakymo bei sumažino prašomų priteisti delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką sumą nuo 70,76 Eur iki 67,72 Eur.
Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 25 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta darbo sutartis. Sutarties egzempliorius nebuvo pateiktas ieškovui. Ieškovas buvo įdarbintas vairuotoju –ekspeditoriumi. Sutartimi darbdavys nustatė 40 val. darbo laiką per savaitę bei 425,00 Eur darbo užmokestį, mokamą iki sekančio mėnesio 10 d. Žodžiu buvo sutarta, kad atlyginimas bus kur kas didesnis, bus mokami ir dienpinigiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovas yra nurodęs, kad už 2015 m. gegužės mėn. jis turėjo sumokėti 100,00 Eur dydžio atlyginimą, birželio mėn. – 400,00 Eur, liepos mėn. – 425,00 Eur, rugpjūčio mėn. - 283,36 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovė nuo ieškovo darbo pradžios vengė ieškovui mokėti darbo užmokestį bei kitas išmokas ir ieškovui nėra išmokėjusi 1208,36 Eur darbo užmokesčio. 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovė nurodė ieškovui, kad jis perkeliamas į kitą darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, toms pačioms pareigoms, todėl darbo santykius su atsakove reikia nutraukti bendru sutarimu. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 107 straipsnio 1 dalies pagrindu (pasibaigus bandomajam laikotarpiui). Ieškovas nurodė, kad darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta tik 2015 m. rugsėjo 11 d. Ieškovas laiko, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo įmonėje dirbo nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (88 dienas), jam priklauso kompensacija už 6,75 dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, t.y. 95,63 Eur.
2016 m. liepos 21 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovė pažymi, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie tai, kad jis atleidžiamas iš darbo nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (neišlaikius bandymo). 2015 m. rugpjūčio 20 d. ieškovui buvo pateikta darbo sutartis, kur jis pasirašė, kaip to reikalauja Darbo kodeksas. Atsakovė nurodė, kad ieškovo perkėlimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei nežinoma. Atsiliepime nurodoma, kad priimant į darbą, ieškovui buvo nustatytas 400,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį, nuo 2015 m. liepos 1 d. - 425,00 Eur. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas nuo 2015 m. gegužės 25 d. dienos buvo išsiųstas į komandiruotę Vokietijoje, banko kortelės, į kurią įmonė galėtų pravesti atlyginimą ieškovas nepateikė, pareikšdamas, kad kortelė yra užblokuota antstolių, įgaliojimo išmokėti atlyginimą kitam asmeniui nepateikė. Dėl šių priežasčių atlyginimas jam buvo apskaičiuojamas, sumokami mokesčiai, o išmokama suma deponuojama ir išmokėta ieškovui grįžus iš komandiruotės 2015 m. rugpjūčio 17 d. Atlyginimas už rugpjūčio mėnesį ieškovui išmokėtas atleidimo dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovė nurodė, kad ieškovui išvažiuojant į komandiruotę jam davė įmonės kreditinę kortele, kurioje esančias pinigines lėšas jis naudodavo pragyvenimui bei kitoms reikmėms būnant komandiruotėje, todėl ieškovo reikalavimas priteisti darbo užmokestį, delspinigius bei kompensacijas neturi jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. gegužės 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 26, pagal kurią ieškovas priimtas į vairuotojo pareigas. Šalys susitarė dėl 400,00 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Darbo sutarties 4 punktu šalys susitarė dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio (1 t., b. l. 52-53). 2015 m. birželio 22 d. atsakovės direktoriaus įsakymo Nr. 15.8 „Dėl atlyginimų“ 1.5 punktu ieškovui nustatytas 425,00 Eur atlyginimas (1 t., b. l. 54). 2015 m. rugpjūčio 20 d. darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį (neišlaikius išbandymo) (1 t., b. l. 12-13; 52-53).
Dėl atleidimo formuluotės pakeitimo
Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir nurodyti, kad ieškovas N. D. atleistas iš darbo pagal DK 125 straipsnio 1 dalį. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškovui 2015 m. rugpjūčio 17 d. įteiktas pranešimas dėl atleidimo iš darbo 2015 m. rugpjūčio 20 d. pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį (neišlaikius išbandymo) (1 t., b. l. 51). Minėta, kad ieškovo darbo sutartis nutraukta 2015 m. rugpjūčio 20 d. pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalį (neišlaikius išbandymo).
2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu ieškovas pateikė prašymą dėl reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę atsisakymo, nurodydamas, kad reikalavimo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos (1 t., b. l. 132). Ieškovo prašymas tenkintinas ir byla, dalyje dėl reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nutraukiama (CPK 140 str.). Ieškovui nurodoma, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo
Į bylą pateiktas 2015 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės kasos išlaidų orderis ieškovo darbo užmokesčiui 753,99 Eur sumai išmokėti (1 t., b. l. 55). Į bylą taip pat pateiktas 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės kasos išlaidų orderis ieškovo darbo užmokesčiui už rugpjūčio mėnesį 237,42 Eur sumai išmokėti (1 t., b. l. 56). Ieškovas parengiamajame teismo posėdyje neigė, kad 2015 m. gegužės 22 darbo sutarties skiltyje dėl darbo sutarties nutraukimo, 2015 m. rugpjūčio 17 d. pranešime dėl atleidimo, 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderiuose yra jo parašas. Paaiškino, kad pinigų sumų, nurodytų atsakovės pateiktuose kasos išlaidų orderiuose negavo ir šių kasos išlaidų orderių nepasirašė. 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateiktas ieškovo atstovės prašymas skirti byloje rašysenos ekspertizę (1 t., b. l. 65-66). 2016 m. lapkričio 7 d. priimta nutartis paskirti byloje rašysenos ekspertizę ir sustabdyti bylos nagrinėjimą (1 t., b. l. 102-103). Į bylą pateiktas Lietuvos Teismo ekspertizės centro (toliau – ir LTEC) 2016 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2446 (16). Minėtame ekspertizės akte pateikta išvada, kad „1. 2015 m. gegužės 22 d. darbo sutarties Nr. 26 skiltyje dėl darbo sutarties nutraukimo du parašus pasirašė N. D.. 2. 2015 m. rugpjūčio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimo eilutėje „SUSIPAŽINAU:“ pasirašė N. D.. 3. 2015 m. rugpjūčio 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. 2015-030, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė N. D. . 4. 2015 m. rugpjūčio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. 2015-033, eilutėje „Gavėjo parašas“, pasirašė N. D.. “ (1 t., b. l. 113-115). 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas (1 t., b. l. 117-118).
2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad darbdaviui nebuvo nurodęs banko sąskaitos, į kurią galėtų būti pervedamos su darbo santykiais susiję lėšos. Kartu paaiškino, kad jis su darbdavio atstovu buvo susitarę, kad visos su darbo santykiais susiję lėšos bus išmokėtos jam grįžus iš komandiruotės. Nurodė, kad iš komandiruotės grįžo 2015 m. rugpjūčio 16 d., bet darbdavys su juo neatsiskaitė. Paaiškino, kad galimai jam kasos išlaidų orderius lapkričio mėnesį „pakišo“ pasirašyti M. R., bet pinigų pagal kasos išlaidų orderius neišmokėjo (2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min.). Teismas pažymi, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad M. R. yra kaip nors susijęs su atsakovės įmone ir galėjo 2015 m. lapkričio mėnesį ieškovui pateikti pasirašyti atsakovės 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. išrašytus kasos išlaidų orderius, ieškovas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovas nėra atleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus. Atsakovės direktorius 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. su iš komandiruotės grįžusiu ieškovu susitiko degalinėje ir išmokėjo jam pinigus pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015-030. V. S. taip pat nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuvyko į Jonavą ir ten susitikęs su ieškovu išmokėjo jam pinigus pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2015-033. Nurodė, kad išmokėjo šiek tiek daugiau, nei orderiuose įrašyta suma (2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min.). Teismas vertina, kad ieškovo pozicija dėl jam neišmokėtų sumų pagal į bylą pateiktus kasos išlaidų orderius yra nenuosekli. Iš pradžių ieškovas apskritai neigė, kad, kaip pinigų gavėjas, pasirašė atsakovės kasos išlaidų orderiuose, kartu teigdamas, kad juose nurodytų sumų negavo. Vėliau, teismo ekspertams pateikus išvadą, kad minėtuose dokumentuose pasirašė pats ieškovas, N. D. pakeitė poziciją, teigdamas, jog, jis dokumentus pasirašė, bet pinigų negavo. Teismas, vadovaudamasis tikėtinumo civiliniame procese taisykle sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovui jo, kaip pinigų gavėjo pasirašytuose, kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos (753,99 Eur+237,42 Eur=991,41 Eur) buvo išmokėtos. Į bylą pateikta 2016 m. liepos 18 d. atsakovės Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 1 (1 t., b. l. 57). Į bylą taip pat pateikta atsakovės Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą N. D. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 58). Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovui už visą darbo pas atsakovę laikotarpį buvo priskaityta 1208,36 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, o išmokėtina suma sudarė 991,41 Eur. Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškinio reikalavime nurodyta 1208,36 Eur suma yra ieškovui priskaityto darbo užmokesčio suma, atitinkanti 991,41 Eur išmokėtiną sumą. Konstatavus, kad ieškovui atsakovė išmokėjo 991,41 Eur darbo užmokesčio, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1208,36 Eur (priskaityta suma) neišmokėto darbo užmokesčio, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje ieškovas sumažino reikalavimą dėl delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo nuo 70,76 Eur iki 67,72 Eur (1 t., b. l. 133). Konstatavus, kad šalių sutartu laiku darbdavys su ieškovu atsiskaitė ir tuo pagrindu netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Šiame kontekste teismas pažymi, jog iš ieškinyje esančios lentelės matyti, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti iki ieškinio padavimo teismui dienos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pasibaigus darbo sutarčiai, delspinigių skaičiavimas pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą, nutraukiamas. Darbdaviui neatsiskaičius su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, darbdaviui taikytina sankcija, numatyta Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-480/2016). Tai yra papildomas argumentas atmetant reikalavimą priteisti delspinigius už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo dienos, t.y. nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.
Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas
Atsakovė į bylą pateikė N. D. 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsiskaitymo paskaičiavimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ieškovui, priklausė 5,07 dienos kasmetinių atostogų ir už šias dienas priskaityta 99,85 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (1 t. b. l. 128).
Ieškovas ieškiniu prašė už 6,75 dienos priteisti 95,63 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad sutinka su atsakovės pateiktu nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų paskaičiavimu, t.y. sutinka, kad ieškovas nepanaudojo 5,07 dienos kasmetinių atostogų.
Iš į bylą pateiktos 2016 m. liepos 18 d. atsakovės Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 1 matyti, kad nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija ieškovui nebuvo priskaičiuota (1 t., b. l. 57). Iš į bylą pateiktos atsakovės Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą N. D. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d., matyti, kad ieškovui išmokėta suma (991,41 Eur) sutampa su Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 1 nurodyta priskaičiuota išmokėti suma (991,41 Eur) (1 t., b. l. 58). Teismas daro išvadą, kad ieškovui nebuvo priskaičiuota ir/ar išmokėta 99,85 Eur kompensacija už 5,07 dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų.
Atsakovės vadovas 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 10, 11, 18, 19 ir 20 dienomis neatvyko į darbą, todėl jam buvo fiksuotos pravaikštos ir už šias penkias dienas nebuvo mokamas darbo užmokestis. Kartu atsakovės direktorius paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos neinformavo apie pravaikštų ieškovui fiksavimą (2017 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 23 min.). Minėtas aplinkybes atsakovė įrodinėjo 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje pateiktais N. D. 2015 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (1 t. b. l. 129); atsakovės direktoriaus ir vadybininkės 2015 m. rugpjūčio 12 d. pasirašytu aktu, kuriame nurodoma, kad „N. D. neatvykimo į darbą dienos 18, 19, 20 skaitomos kaip pravaikštos ir atlyginimas už jas neskaičiuojamas“ (1 t. b. l. 131) bei atsakovės direktoriaus ir vadybininkės pasirašytu 2015 m. rugpjūčio 20 d. aktu, kuriame nurodoma, kad rugpjūčio 10-11 dienomis su N. D. susisiekti nepavyko. Nurodoma, kad N. D. buvo pareikšta, kad už šias dvi dienas atlyginimas nebus mokamas (1 t. b. l. 130).
2015 m. rugpjūčio mėnesį iki ieškovo atleidimo dienos (2015 m. rugpjūčio 20 d.) buvo 14 darbo dienų. Vienos darbo dienos ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 20,24 Eur (425,00 Eur /21 darbo dienos). Už 14 darbo dienų priskaičiuota darbo užmokesčio suma sudarė 283,36 Eur (20,238 Eur x 14 d.d.). Tokia suma ir yra nurodyta atsakovės pateiktose Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 1 bei Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą N. D. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Teismas vertina, kad 2017 m. kovo 1 d. į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščio, aktų, kuriuose fiksuotos pravaikštos) (1 t., b. l. 129-131) turinys prieštarauja kartu su atsiliepimu pateiktoms pažymoms apie ieškovui priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį. Nustačius, kad atsakovė ieškovui paskaičiavo jam priklausantį darbo užmokestį už visas 14 darbo dienų, nėra pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad 99,85 Eur kompensacija už 5,07 dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų buvo įskaičiuota į ieškovui atsakovės išmokėtas sumas.
Kartu teismas akcentuoja, jog atsiliepime atsakovė apskritai nenurodė aplinkybės apie dalies darbo užmokesčio už 2015 m. rugpjūtį ieškovui nesumokėjimą dėl to, kad 5 dienas jam buvo fiksuotos pravaikštos, kartu su atsiliepimu neteikė į bylą rašytinių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti (ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščio, aktų, kuriuose fiksuotos pravaikštos). 2017 m. kovo 1 d. teismo posėdyje atsakovės vadovo paaiškinimai, susiję su ieškovui priklausančios kompensacijos už 5,07 dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų paskaičiavimu ir išmokėjimu buvo itin nenuoseklūs. Teismas atsakovės vadovo paaiškinimus, susijusius su pravaikštos ieškovui skaičiavimu už 5 darbo dienas vertina kaip atsakovės gynybinę poziciją. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad išmokėjo ieškovui kompensacija už 5,07 dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų (CPK 178 str.). Ieškovas prašė priteisti 95,63 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šios kategorijos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 str.). Iš į bylą atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, teismas sprendžia, jog ieškovui priteistina 99,85 Eur (priskaityta suma) kompensacijos už 5,07 dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką
Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (ar atitinkamą įstatyme ar šalių susitarime nustatytą dieną). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2015). Šis teismų praktikoje suformuotas reikšmingų kompensacijos mažinimui aplinkybių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).
Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl laiku neišmokėtos su darbo santykiais susijos sumos – kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki, ir/ar duomenų apie galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą.
Uždelsta išmokėti 99,85 Eur suma sudaro apie ¼ ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio.
Teismas sprendžia, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo itin trumpai, t.y. nepilnai tris mėnesius. Uždelstas atsiskaityti laikas iki teismo sprendimo priėmimo dienos sudaro 19 mėnesių. Šis laikotarpis yra beveik septynis kartus ilgesnis, nei ieškovo darbo atsakovės įmonėje trukmė. Atitinkamai prašomos priteisti kompensacijos dydis yra beveik šešis kartus didesnis, nei ieškovo per visą darbo laikotarpį pas atsakovę gautas darbo užmokestis. Ieškovas ginčijo savo parašų tikrumą ir jo prašymu byloje buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė. Pažymėtina, kad ieškovas ekspertizės išvados, kurioje konstatuota, kad parašai buvo ieškovo, neginčijo. Dėl pasirengimo ekspertizės paskyrimui bei ekspertizės atlikimo procesas byloje užsitęsė. Teismas sprendžia, jog tokį ilgą uždelsimo atsiskaityti laiką iš dalies lėmė ir paties ieškovo veiksmai.
Ieškovo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (priskaityta suma) yra 20,24 Eur (425,00 Eur/21 d.d.). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo sekančios po atleidimo iš darbo dienos (2015 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos sudaro 8075,76 Eur (priskaityta suma) (19 mėn. x 21 d.d. = 399 d.d. x 20,24 Eur = 8075,76 Eur).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, teismas konstatuoja, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką – 8075,76 Eur (priskaityta suma) – priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Teismas sprendžia, kad nurodyta išmoka yra mažintina, už uždelsimo atsiskaityti laiką ieškovui iš atsakovės priteisiant sumą, atitinkančią ieškovo 1 mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 425,00 Eur (priskaityta suma) ( DK 2, 35 str., 36 str. 1, 2 d., 141 str. 3 d.). Priešingu atveju šios kompensacijos nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovui priklausančių darbo pajamų už jo išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas viršijančios kompensacijos.
Darbdavys, uždelsdamas atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju arba nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinčių kilti neigiamų padarinių riziką. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, be kita ko, skatina darbdavį (atsakovą) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą darbuotojui (ieškovui). Darbdaviui (atsakovei) operatyviai įvykdžius teismo procesinį sprendimą, kuriuo darbuotojui (ieškovui) priteistos uždelstos išmokėti išmokos, po teismo sprendimo įsiteisėjimo darbdavys (atsakovė) gali apskritai jau nebeturėti pareigos mokėti darbuotojui (ieškovui) už uždelsimą atsiskaityti arba šios terminuotos išmokos mokėjimas laiko atžvilgiu gali būti minimalizuotas. Vadovaujantis nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo, dirbusio penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai iš atsakovės priteistina ir po 20,24 Eur (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką (kiekvieną uždelsimo atsiskaityti laikotarpio darbo dieną), esant penkių darbo dienų savaitei, nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.
Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 425,00 Eur (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 129,00 Eur (1208,36 Eur +70,76 Eur + 95,63 Eur +4373,42 Eur = 5748,17 Eur) x 3 proc.). Patenkinus 9,13 proc. ieškinio reikalavimų (524,85 Eur x 100 proc./5748,17 Eur), iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybei iš atsakovės priteistina 11,78 Eur (129,00 Eur x 9,13 proc.) žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).
Į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2016 m. birželio 7 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškovui teikti 100 proc. antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatę J. S. (1 t., b. l. 9-10). Į bylą pateikta 2016 m. birželio 21 d. leidimo ir pavedimo sutartis, kuria advokatė J. S. pavedė advokato padėjėjai O. R. teikti antrinę teisinę pagalbą N. D. (1 t., b. l. 6).
Į bylą pateikta 2017 m. vasario 27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2358, kurioje valstybei prašoma priteisti 604,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš 260,96 Eur advokato padėjėjo užmokesčio ir 343,87 Eur ekspertizės išlaidų (1 t., b. l. 124).
Advokato padėjėja parengė ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose. Valstybės išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Šios išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, priteistinos valstybei iš atsakovės. Už advokato pagalbą priteistina suma sudaro 23,83 Eur (260,96 Eur x 9,13 proc.).
Į bylą pateikta LTEC 2016 m. gruodžio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 343,87 Eur sumai (1 t. b. l. 116). Šios išlaidos yra priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Minėtos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (343,87 Eur x 9,13 proc. = 31,40 Eur), priteistinos valstybei iš atsakovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, nes jai tenkanti į valstybės biudžetą išieškotinos sumos dalis yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti ieškovui N. D. (N. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 99,85 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 85 ct) (priskaityta suma) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) (priskaityta suma) darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2015 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. kovo 21 d.) ir po 20,24 Eur (dvidešimt eurų 24 ct) (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo, t.y. nuo 2017 m. kovo 22 d., iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną esant penkių darbo dienų savaitei.
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 425,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) (priskaityta suma) priteisimo ieškovui N. D. (N. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Bylą dalyje dėl reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę nutraukti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 11,78 Eur (vienuolika eurų 78 ct) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 55,23 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 23 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.