- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-08-22
- Bylos Nr.
- AN2-286-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00059-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- D. Ž.
- Advokatai
- Dainius Kenstavičius
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. (toliau – ir apeliantė) atstovo, advokato Dainiaus Kenstavičiaus (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutarties D. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. VDI-ANR-N-729-2024 D. Ž. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (normos redakcija, galiojusi iki 2024-07-01) ir jai paskirta administracinė nuobauda – 3000 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda D. Ž. paskirta dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadove, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams - pavaldumui, reguliariam mėnesiniam atlygintinumui, susitarimui dėl vadybininkės darbo funkcijų, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą į darbą, leido O. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2022-07-01 iki 2024-04-11 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vadybininkės darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. Šį nutarimą pareiškėjos atstovas apskundė apylinkės teismui.
2. Alytaus apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė D. Ž. atstovo skundą dėl Institucijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina D. Ž. padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą teismas padarė sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Teismo vertinimu, Institucija, tirdama ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino apeliantės įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. Ž. atstovas, advokatas Dainius Kenstavičius prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį D. Ž. atžvilgiu nutraukti. Bylą apeliantės atstovas prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3.1. Skunde apeliantės atstovas nurodo, kad D. Ž. nesutinka su Institucijos ir teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl jos kaltės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą. Jokie santykiai tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo, kadangi O. V. niekada nesudarė jokios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“. O. V. niekada negavo atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ niekada nekontroliavo O. V. ir neteikė jai jokių nurodymų. Skunde teigiama, kad O. V. teikė paslaugas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet kitam - trečiajam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bylos medžiaga patvirtina, kad O. V. turėjo rašytinę sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimą O. V. už teikiamas paslaugas mokėdavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
3.2. Apeliantės atstovo vertinimu, nors O. V. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jos vykdomi veiksmai turi būti laikomi darbo funkcijų atlikimu, tačiau šiuos parodymus paneigia ne tik bylos medžiaga, bet ir jos pačios nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu. O. V. nurodė, kad ją apmokė dirbti V., kuri yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, užduotis jai skirdavo savivaldybė darbuotojai V. ir J., kas patvirtina, jog tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo darbo santykių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekontroliavo darbo proceso, nesuteikė apmokymų ir nenustatė darbo laiko. O. V. dirbo savarankiškai, pati organizuodama savo laiką ir būdus, kaip pasiekti sutartus rezultatus.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, šios aplinkybės rodo, jog susiklostė paslaugų teisiniai santykiai, o O. V. atliko ne darbo funkcijas, bet teikė paslaugas su siekiu pasiekti konkretų rezultatą. Paslaugų gavėjams ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo svarbiausia ne procesas, o galutinis atlikto darbo rezultatas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatė darbo valandų ir net nestebėjo, kaip yra atliekamos užduotys. Skunde teigiama, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog dėl darbo valandų O. V. klausdavo apeliantės, nes priešingai, jos paaiškinimai patvirtina, jog savo nebuvimą darbe ji derindavo ne su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija. Apeliantės atstovo teigimu, teismas turėjo vadovautis pirminiais O. V. paaiškinimais, duotais darbo inspekcijoje, kur ji aiškiai išdėstė, kad užduotis ir nurodymus jai teikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, kurios darbuotojai ir kontroliavo jos veiklą.
3.4. Apeliantės atstovo teigimu, liudytoja apklaustos V. V. paaiškinimai taip pat nepatvirtina tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvus darbinius santykius, nes ši liudytoja nurodė, kad O. V. savivaldybėje tardavosi dėl paslaugų teikimo, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove bendravo nelabai daug, dėl neatvykimo taip pat informuodavo savivaldybę. J. S. taip pat patvirtino, kad dėl paslaugų teikimo jis tiesiogiai bendravo su O. V., jis nežino, kodėl įgaliojimuose ji buvo nurodyta kaip vadybininkė, nurodė, kad paslaugas ji teikdavo ir po darbo valandų, kas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai darbo neplanavo ir ji dirbo laisvai bei savarankiškai. Skundo autoriaus teigimu, byloje nėra surinkta duomenų, kad tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę darbo santykiai, atitinkantys visus tokių santykių reikalavimus, todėl administracinio nusižengimo teisena D. Ž. atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas atsiliepime į D. Ž. atstovo apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime Institucijos atstovas nurodo, kad pareiškėjos atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai vertintini kritiškai, nes jie iš esmės aiškinami neigiant pirminius darbuotojos O. V. paaiškinimus, neįvertinant byloje esančios medžiagos ir nukrypstant nuo jau suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl pirminių nelegaliai dirbusio asmens duotų paaiškinimų. Atsiliepime teigiama, kad bylos duomenų visetas paneigė versiją, jog O. V. teikė paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)". O. V. pavaldumą patvirtina įmonės „(duomenys neskelbtini)" išduotos darbo priemonės - kompiuteris, įmonės vardu nuomojama darbo vieta bei tai, kad ji dirbo tik UAB „(duomenys neskelbtini)", jokiai kitai įmonei ji paslaugų neteikė. Be to, visi elektroniniai laiškai, siunčiami, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, buvo siunčiami kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" vadybininkei O. V., elektroninio pašto aplinka buvo apipavidalinta su UAB „(duomenys neskelbtini)" logotipu. 2022-07-01 O. V. buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)" darbo pažymėjimas Nr. OV- 220701/1 pasirašytas direktorės D. Ž., kuriame nurodyta, jog: „Darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutarties galiojimo pabaigos".
5. Atsiliepime institucijos atstovas nurodo, kad vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys teisminio nagrinėjimo metu dažnai pakeičia parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009', Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. NS7S-535/2012 ir kt.). O. V. nuo pat VDI skundo padavimo dienos - 2024 m. balandžio 29 d., taip pat duodama parodymus teisme, nuosekliai tvirtino, kad darbą rado per skelbimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju O. V. niekada savo paslaugų nereklamavo skelbimuose, ką dažnai daro savarankiškai dirbantys asmenys, o šiuo atveju būtent įmonė - pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)", vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)", ieškojo darbuotojo. Ir nors ji dirbo pagal išduotus verslo liudijimus, tačiau kaip patvirtina nustatytos aplinkybės, nuo pat pradžių O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" tarėsi ne dėl paslaugų, o dėl darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. D. Ž. atstovo advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
7. D. Ž. atstovas adv. D. Kenstavičius skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra objektyvių priežasčių. Byla žodinio proceso būdu nagrinėta VDI Kauno teritoriniame skyriuje, Alytaus teisme, teismo posėdžiuose apklausti visi liudytojai. Apeliaciniame skunde analizuojamos ir vertinamos jau nustatytos ir ištirtos aplinkybės, jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos, skunde nenurodyta, todėl nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, pažeidžiami proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principai.
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, pažeidėjas savo veiksmais kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
9. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.
10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. Ž. kaltės nepripažino ir bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme eigoje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad absoliučiai jokie santykiai tarp O. V. ir apeliantės vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo, kad su O. V. niekada nesudarė jokios sutarties, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nenustatinėjo jos darbo laiko, neteikė jai jokių nurodymų ir nekontroliavo veiksmų, O. V. niekada negavo atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde dėl apylinkės teismo nutarties, kaip ir skunde šiam teismui dėl Institucijos nutarimo, laikėsi iš esmės tos pačios pozicijos, t. y., kad O. V. teikė paslaugas trečiajam asmeniui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą rangos sutartį, iš kurio gaudavo atlyginimą, kad jokie darbo santykiai tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusiformavo, taip pat, kad užduotis ir nurodymus jai teikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, tokiu būdu, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, gynyba siekia įrodyti, kad O. V. dirbo savarankiškai, pati organizuodama savo laiką ir būdus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji su O. V., ką ir patvirtina bylos medžiaga, kad ją apmokė dirbti šie savivaldybės administracijos darbuotojai, ir kad jie jai skirdavo užduotis, ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų J. S. ir V. V. bei pačios O. V. paaiškinimai.
12. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir teisingai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo D. Ž. administracinio nusižengimo bylą pagal pažeidėjos atstovo apeliacinį skundą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su Institucijos jo atstovaujamosios atžvilgiu priimtu nutarimu, apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui nenurodė jokių jos kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą paneigiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs ir skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo ar proceso metu pirmosios instancijos teisme ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs.
14. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jog tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, tuo tarpu apeliantės atstovas skunde prašo D. Ž. kaltės įrodymus vertinti kiekvieną atskirai, kaip savarankišką, t. y. atsietą nuo surinktų duomenų visumos konteksto.
15. Apeliantas, atsietai nuo kitų įrodymų prašo vertinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojų J. S. ir V. V. parodymus, kad jie tiesiogiai bendravo su O. V., pateikdavo jai užduotis, kas parodo, kad darbo teisiniai santykiai galėjo susiklostyti tarp šių šalių, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad O. V. buvo paskirta atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) rajone ir ji atliko darbo funkcijas pagal šios bendrovės pateiktus įgaliojimus, todėl natūralu, kad savivaldybės darbuotojai bendravo su ja kaip įgaliota atstove. Be to, gynyba analizuoja tik atskiras J. S. ir V. V. nurodytas aplinkybes, tačiau iš jų parodymų visumos akivaizdu, jog jie O. V. laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja ir, kadangi ši oficialiai buvo įgaliota šios įmonės, turėjo išduotą įgaliojimą, dažniausiai kreipdavosi į ją, o ne į D. Ž., kuri dirbo ofise, esančiame Vilniuje. Apeliantės atstovas darbo santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. V. nebuvimą grindžia ir tuo, kad pastarosios veikla nebuvo šios bendrovės vadovų kontroliuojama, ką, advokato vertinimu, darbdavys privalo atlikti, tačiau šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes O. V. savo darbą išmanė, nes vadybininke dirbo jau kurį laiką, todėl kontroliuoti ją nebuvo jokio būtinumo. Be to, kaip minėta, O. V. buvo pristatyta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos darbuotojams būtent kaip įgaliota UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotoja, todėl visus darbinius klausimus aptardavo su savivaldybės darbuotojais.
16. Faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. V. buvo susiklostę darbo santykiai patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys – O. V. dirbo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, ši bendrovė jai suteikė įrankius, elektroninį paštą, telefono numerį, kas akivaizdžiai laikytina pavaldumo darbdaviui požymiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2224-525/2024). O. V. buvo išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)" darbo pažymėjimas Nr. OV- 220701/1 pasirašytas direktorės D. Ž., kuriame nurodyta, jog: „Darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutarties galiojimo pabaigos“. O. V. apie nedarbingumą pranešdavo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovei D. Ž., patvirtina, jog jos darbdavys buvo būtent ji. Byloje nėra nustatyta, kiek ir kokių užduočių ji atliko, bei už kokį rezultatą kiekvieną mėnesį O. V. buvo sumokėta, priešingai – bylos duomenys patvirtina, kad ji už darbą gaudavo pastovų, periodiškai mokamą darbo užmokestį, jai buvo pervedama vienoda suma nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių konkrečiai užduočių ji atliko, kas patvirtina, jog atlyginimą ji gaudavo ne už konkrečiai suteiktą paslaugą, o už tęstinę darbo funkcijos atlikimą. Taip pat sutiktina su Institucijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstyta argumentacija, kad vadybininko ar administratoriaus darbas, kurį O. V. dirbo, pagal verslo liudijimą iš esmės yra negalimas, kadangi vadybininko darbo funkcija - nėra įtraukta į ekonominių veiklų, kurias galima teikti su verslo liudijimu, klasifikatoriaus sąrašą, O. V. gauti verslo liudijimai skirti veiklai - aplinkos tvarkymui, tačiau su tokiu verslo liudijimu ji vadybininkės paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti negalėjo.
17. Apeliantės atstovas jos kaltę bandė paneigti ir tuo, kad O. V. 2021 m. balandžio 1 d. buvo pasirašiusi rangos sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)" ir kad ši bendrovė jai mokėjo darbo užmokestį. O. V. viso tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad niekada nedirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)". Nei vienas byloje apklaustas liudytojas iš Savivaldybės nepatvirtino aplinkybių, jog O. V. būtų dirbusi šioje viešojoje įstaigoje, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)". Teismo posėdžio metu apklaustas VšĮ „(duomenys neskelbtini)" direktorius V. R. negalėjo paaiškinti apie jo vadovaujamos įmonės ir O. V. sutartinius santykius pagal rangos sutartį, koks atlyginimas jai mokamas, kaip vyksta atsiskaitymai už darbą ir panašių aplinkybių. Pažymėtina, kad nors direktorius V. R. nurodė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)" buvo tarpininkas tarp O. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)", tačiau pagal Juridinių asmenų registrą tarp viešosios įstaigos galimų veiklų nėra nurodyta administravimo veikla, priešingai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose.
18. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors rašytiniai bylos duomenys rodo, kad darbo užmokestį O. V. gaudavo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau aukščiau paminėti duomenys paneigia jos darbo santykius su šia įstaiga. O. V. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų buvo informuota, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra ryšys ir kad atlyginimas jai bus pervedamas iš šios įstaigos, todėl ji, kaip samdomas darbuotojas, klausimų dėl to nekėlė, natūralu, jog jai buvo svarbu pats sutarto atlyginimo gavimo laiku faktas. Be to, O. V. žodžius dėl jos pagrįsto manymo, kad darbo užmokestį realiai moka ne VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji realiai ir dirbo, patvirtina ir O. V. „Messenger“ programėlėje D. Ž. 2023-08-18 rašyta žinutė: „<...> ar galite paklausti pas J. (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką, J. T.), kada algą perves, ačiū“. O. V. ir 2024 m. kreipėsi į D. Ž., kad ši paragintų J. T., pervesti jai algą. Taigi, apeliacinio skundo argumentai visų aptartų bylos duomenų kontekste nepatvirtina fakto, kad O. V. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
19. Aptartų duomenų visuma bei jų analizė neabejotinai patvirtina, kad D. Ž., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadove, esant darbo sutarties požymiams - O. V. pavaldumui, reguliariam mėnesiniam atlygintinumui, susitarimui dėl vadybininkės darbo funkcijų, leido jai nuo 2022-07-01 iki 2024-04-11 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vadybininkės darbą, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą į darbą, ir tokiais veiksmais pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl D. Ž. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Už padarytą administracinį nusižengimą bauda apeliantei paskirta jai inkriminuoto nusižengimo sankcijos ribose, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę.
21. Nenustačius pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti tiek skundžiamą nutartį, tiek Institucijos 2024 m. spalio 8 d. nutarimą, kuriuo D. Ž. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jai skirta nuobauda, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas netenkinamas ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. Ž. atstovo, advokato Dainiaus Kenstavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.