- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 2-376-471/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00287-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- A. V., L. N.
- Atsakovas
- UAB „Ambera“
- Advokatai
- Darius Staškevičius
ieškovų A. V. ir L. N. atstovui advokato padėjėjui Dariui Staškevičiui
atsakovo UAB „Ambera“ atstovui advokatui S. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir L. N. ieškinį atsakovui UAB „Ambera“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. V. ir L. N. kreipėsi į teismą su bendru ieškiniu / 1 t. 2-8 l. / ir patikslintu ieškiniu / 2 t. 25-31 l. /, prašydami pripažinti jų atleidimą iš darbo UAB „Ambera“ nuo 2011m. sausio 13d. pagal Lietuvos DK 136str. 3d. 2p. neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 1757,74 lt. neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-10-05 iki 2010-12-09, po 200 lt. piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, po 13002 lt. dienpinigių už komandiruotėje Vokietijos Federacijoje nuo 2010m. spalio 05d. iki gruodžio 09d. išbūtą laikotarpį, po 580 lt. su komandiruote susijusių išlaidų, Lietuvos DK 140str. 1d. numatyto dydžio - vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 800 lt., išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011m. sausio 13d. – iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011m. sausio 13d. – iki visiško atsiskaitymo bei po 1000 lt. neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose ieškovas A. V. prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad 2010m. spalio 05d. kartu su L. N. ir dar dviem asmenimis nuvyko įsidarbinti pas atsakovą. Darbo sutarties sąlygas derino su atsakovo atstovu A. V.. Tą pačią dieną su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria nuo darbo sutarties sudarymo dienos buvo priimtas į darbą montuotojo pareigoms, nustatant 5 darbo dienų savaitę ir 8 valandų darbo dieną ir darbdaviui įsipareigojant mokėti ne mažesnį už LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Faktiškai susitarimas buvo sudarytas dėl kitokių darbo sąlygų / sulygta dėl valandinio darbo užmokesčio /, tačiau nesant tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų reikalavimus pateikė pagal darbo sutarties sąlygas. Sudarius darbo sutartį darbdavys iš karto nurodė vykti į Vokietiją. Paaiškino, kad reikės dirbti gipso kartono montavimo darbus. Sutarė, kad darbuotojai vyks savo transportu, o kelionės išlaidas grįžus į Lietuvą kompensuos darbdavys pagal pateiktus išlaidų dokumentus. Sudarant darbo sutartį A. V. pažadėjo avansą sumokėti po 2 savaičių. Į darbą Vokietijoje jie išvyko tą pačią spalio 05d. keturiese, kartu važiavusio Vaido automobiliu. Degalus automobiliui pirko visi kartu, išlaidas pasidalino lygiomis dalimis. Nuvykus į Vokietiją dirbo ten juos priėmusių asmenų nurodytus darbus, viską telefonu derindami su A. V.. Dirbo įvairiose vietose, darbo gaudavo ne kiekvieną dieną, atliktus darbus žymėjo sąsiuvinyje, kurį pateikė teismui. Per visą buvimo Vokietijoje laiką avanso, atlyginimo ir dienpinigių niekas nemokėjo, tik buvo prašoma dar palaukti. Pasibaigus jų atsivežtiems pinigams, 2010m. gruodžio 07d. pasiskambino A. V.. Šiam pasakius, kad nebėra darbo, tą pačią dieną išvažiavo atgal ir gruodžio 09d. grįžo į Lietuvą. Kitą dieną nuvyko į darbovietę, tačiau nerado įmonės administracijos darbuotojų. Vėliau keletą kartų ieškovo darbovietės atstovų, tačiau jų nerado, jokio darbo jiems niekas nesuteikė. 2010m. gruodžio 13d. jis susirgo ir iki 2011m. sausio 12d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2011m. sausio 13d. kartu su L. N. vėl nuvyko pas atsakovą. A. V. atsisakius sumokėti jiems priklausančius pinigus, parašė prašymus atleisti iš darbo nuo 2011m. sausio 18d. Lietuvos DK 128str. 1d. pagrindu ir juos įteikė A. V.. Nesulaukę darbo užmokesčio ir jokios žinios iš darbdavio, 2011m. sausio 24d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. 2011m. vasario 22d. gavę VDI atsakymus sužinojo, kad iš darbo yra atleisti 2011m. sausio 13d. Lietuvos DK 136str. 3d. 2p. pagrindu, t.y. už neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. 1000 lt. neturtinės žalos atlyginimo prašo už skurdų gyvenimą Vokietijoje ir ilgą neatsiskaitymo laikotarpį.
Teismo posėdžiuose ieškovo L. N. atstovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir patvirtino ieškovo A. V. nurodomas ginčo su atsakovu faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Ambera“ atstovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį / 1 t. 46-50 l. / su ieškovų reikalavimais sutiko dalinai, pripažino, jog atsakovas skolingas ieškovui A. V. 2684,27 lt. bei L. N. – 3720,11 lt. su darbo santykiais susijusių išmokų; likusius reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovai iš darbo buvo atleisti teisėtai ir pagrįstai, nes dėl nekokybiško darbo padarė žalą įmonei bei neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių nuo 2010m. spalio 26d. iki 2011m. sausio 13d.; be to, Vokietijoje A. V. buvo išmokėta 500 eurų, o L. N. – 200 eurų dienpinigių.
Atsakovo UAB „Ambera“ atstovas direktorius A. V. ankstesniame teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad su ieškovais UAB „Ambera“ 2010m. spalio 05d. sudarė darbo sutartį dėl statybos darbų atlikimo Vokietijoje ir atsakovai su dar dviem asmenimis savo transportu išvyko į Vokietiją. Sudarant darbo sutartį ieškovai teigė, kad yra geri specialistai, todėl atsakovas jais patikėjo. Išvykstant ieškovams jokios išmokos nebuvo išmokėtos. Buvo sutarta, kad kelionės išlaidas grįžus pagal pateiktus dokumentus atlygins bendrovė. Pagal su užsakovu Vokietijoje sudarytą sutartį ieškovų atliekamų darbų priežiūrą vykdė šis užsakovas. Užsakovas jį keletą kartų informavo, kad ieškovai neina į darbą bei darbus atlieka netinkamai, todėl pravaikštos buvo paskaičiuotos pagal užsakovo pateiktą informaciją. Jis pats nuvykęs patikrinti informacijos nebuvo, pasiaiškinimų iš atsakovų nepareikalavo. Pripažįsta, kad nei jis asmeniškai, nei bendrovė ieškovams jokių su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų nemokėjo; ieškovams yra sumokėjęs dienpinigius tik užsakovo atstovas Vokietijoje A. S. : A. V. – 500 eurų, o L. N. – 200 eurų, ką patvirtina byloje pateikti lapeliai. Jokio nurodymo grįžti į Lietuvą ieškovams jis nedavė. Šie grįžo savališkai, nebaigę darbų, ko pasekoje bendrovei buvo padaryta žala ir paskaičiuotos netesybos. Kiek prisimena, po grįžimo ieškovai įmonėje pasirodė galimai 2011-01-13. Pripažįsta, kad įmonė yra skolinga ieškovams po tam tikrą sumą, susijusią su darbo santykiais, tačiau neatsiskaito su šiais, nes neturi pinigų. Kvitų už pirktus degalus jam grįžę į Lietuvą ieškovai neperdavė.
Atsakovo atstovas advokatas teismo posėdyje su ieškiniu iš dalies sutinka. Sutinka, kad ieškovai iš darbo 2011m. sausio 13d. buvo atleisti Lietuvos DK 136str. 3d. 2p. pagrindu neteisėtai, nes nėra pakankamai padarytas pravaikštas patvirtinančių įrodymų. Taip pat sutinka su ieškovų reikalavimais dėl 200 lt. kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 580 lt. kelionės išlaidų, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, kaip numato Lietuvos DK 140str. 1d., bei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo. Nesutinka tik su prašomomis priteisti darbo užmokesčio ir dienpinigių sumomis. Pripažįsta, kad atsakovas yra skolingas kiekvienam ieškovui po 8274 lt. dienpinigių ir 970,59 lt. darbo užmokesčio. Laiko, kad ieškovams buvo sumokėta atitinkamai 500 eurų ir 200 eurų dienpinigių. Su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje dalyvaujančių asmenų / jų atstovų / paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp bylos šalių 2010m. spalio 05d. buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys Nr. 24 / 1 t. 20 l. / ir 25 / 1 t. 37 l. /, kuriomis abu ieškovai priimti į darbą UAB „Ambera“ montuotojų pareigoms nuo sutarties sudarymo dienos, t.y. 2010m. spalio 05d., nustatant 8 valandų darbo dieną ir 5 dienų darbo savaitę, darbdaviui įsipareigojant mokėti darbuotojams ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, t.y. 800 lt., mokant darbo užmokestį du kartus per mėnesį – einamojo mėnesio 15d. ir 30d. 2010m. spalio 05d. UAB „Ambera“ vadovo įsakymu Nr. K10-10 / 2 t. 36 l. / abu ieškovai nuo 2010m. spalio 05d. iki gruodžio 17d. buvo komandiruoti į Vokietiją darbų vykdymui pagal sutartį su Trockenbau Senkin. Šalys pripažįsta / ir tai patvirtina visi byloje surinkti įrodymai - Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad nuvykę į Vokietiją atsakovai dirbo / atsakovo atstovų teigimu – tik dalį laikotarpio / ir galimai gruodžio 09d. grįžo į Lietuvą; nuo to laiko jie jokio darbo pas atsakovą neatliko. Ieškovas A. V. nuo 2010-12-13 iki 2011-01-12 turėjo nedarbingumo pažymėjimą / 1 t. 10, 13, 16 l., 2 t. 51 l. /.
2011m. sausio 13d. abu ieškovai UAB „Ambera“ direktorės įsakymais Nr. DA11-03 / 2 t. 37 l. / ir DA11-04 / 2 t. 38 l. / atleisti iš darbo bendrovėje Lietuvos DK 136str. 3d. 2p. už pravaikštas / tekste nurodomas Lietuvos DK 163str. 3d. 2p. vertintinas kaip rašymo apsirikimas /, nes L. N. neatvyko į darbą be paaiškinamos priežasties nuo 2011-01-03 iki 2011-01-13, o A. V. – nuo 2010-12-01 iki 2010-12-10 ir 2011-01-13. Tą pačią 2011m. sausio 13d. abu ieškovai atsakovo tuometiniam darbuotojui / ne vadovui / A. V. asmeniškai įteikė prašymus / 1 t. 19, 37 l. / atleisti iš darbo pagal Lietuvos DK 128str. 1d. nuo 2011-01-18 dėl darbo užmokesčio nemokėjimo daugiau kaip 2 mėnesius.
Ieškovai buvo atleisti iš darbo 2011m. sausio 13d., o ieškinį teismui pateikė 2011m. kovo 18d. / per pašto įstaigą – 1 t. 23 l. /. Pagal Lietuvos DK 297str. 1d. darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kai jis gauna darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą / darbdavio įsakymą, socialinio draudimo pažymėjimą, darbo sutartį su įrašais apie jos nutraukimą /. Jokių įrodymų apie šių dokumentų įteikimą ieškovams atsakovas nepateikė / Lietuvos CPK 178str. /. Ieškovų teiginys apie tai, jog jie sužinojo apie darbo sutarties nutraukimą tik 2011-02-22d. / 1 t. 4 l. /, gavę VDI Kauno skyriaus raštus / 1 t. 37 l. /, nepaneigtas, todėl taikyti ieškinio senatį reglamentuojančias Lietuvos DK 297str. 1d. normas nėra pagrindo.
Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda / Lietuvos DK 237str. 1d. 3p. /. Jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ar pagrįstumą, pareiga įrodyti, jog ši nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu / faktas pripažįstamas įrodytu, jei pateikti įrodymai patvirtina didesnę fakto buvimo nei nebuvimo tikimybę /. Tačiau darbo bylose, atsižvelgiant į ginamo intereso ir ginčo materialinį teisinį pobūdį, turi būti taikomi griežtesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai, t.y. šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo faktas turi būti įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto buvimu. Iš šalių / jų atstovų / paaiškinimų, liudytojo M. D. parodymų neabejotinai darytina išvada, kad ginčijamais darbdavio 2011m. sausio 13d. įsakymais Nr. Nr. DA11-03 ir DA11-04 abiejų ieškovų darbo sutartys buvo nutrauktos konstatuojant darbuotojų šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nesat tai patvirtinančių įrodymų / ieškovams visiškai nebuvo mokamas darbo užmokestis bei grįžus į Lietuvą nesuteiktas darbas, tariamų pravaikštų faktai neužfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir t.t. / ir nesilaikant Lietuvos DK nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo procedūros. Tai patvirtina ieškovų tą pačią 2011m. sausio 13d. / kai jie, kaip teigiama įsakymuose, nebuvo darbe / darbdavio atstovui asmeniškai įteikti prašymai atleisti juos iš darbo Lietuvos DK 128str. 1d. pagrindu. Darbo sutarčių su ieškovais nutraukimo neteisėtumą teismo posėdyje pripažino ir atsakovo atstovas / Lietuvos CPK 182str. 5p. ir 187str. 1d. /, todėl plačiau šį ieškovų reikalavimą pagrindžiantys įrodymai neanalizuojami ir ieškovų atleidimas iš darbo ginčijamais UAB „Ambera“ direktorės 2011m. sausio 13d. įsakymais Nr. DA11-03 ir DA11-04 pripažįstamas neteisėtu / Lietuvos DK 297str. 3d. /, šis reikalavimas tenkinamas.
Šalys pripažįsta, kad grąžinti ieškovus į darbą UAB „Ambera“ nėra galimybių, nes bendrovė ieškovams negali nei suteikti darbo, nei su jais atsiskaityti pagal jau pareikštus ir atsakovo pripažįstamus reikalavimus, bendrovei ketinama kelti bankroto bylą / 1 t. 147 l. /. Be to, abu atsakovai, kurie įsidarbino kitose darbovietėse / 2 t. 51, 52 l. / tokio reikalavimo nereiškia, todėl pripažįstant ieškovų darbo sutarčių nutraukimą neteisėtu taikytinos Lietuvos DK 297str. 4d. numatytos pasekmės. Abiejų ieškovų 2010m. spalio 05d. sudarytos neterminuotos darbo sutartys Nr. 24 ir 25 pripažintinos nutrauktomis nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisiant ieškovams Lietuvos DK 140str. 1d. 1p. nustatyto dydžio / t.y. vieno mėnesio / vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. gegužės 27d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ reglamentuojama tvarka apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos.
Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama LR Vyriausybės 2003m. gegužės 27d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše“. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką. Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009m. gruodžio 27d. įsakymo Nr. A1-694 2.1.1 punktą 2010m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,2 darbo dienos.
Iš byloje esančių darbo užmokesčio žiniaraščių / 1 t. 51-56 l. / matyti, kad 2010m. spalio-gruodžio mėnesiais abu ieškovai dirbo po 29 dienas / 11 + 18 = 29 / ir jiems apskaičiuotas 1104,90 lt. / 419,10 + 685,80 = 1104,90 lt. / darbo užmokestis, todėl ieškovų darbo dienos užmokestis yra 38,10 lt. / 1104,90 : 29 = 38,10 lt. /. Nors ieškovai ginčija žiniaraščiuose nurodomą faktiškai dirbtų dienų skaičių, kitų duomenų jų vienos dienos darbo užmokesčiui apskaičiuoti nėra. Be to, taip apskaičiuotas darbo užmokestis yra net nežymiai didesnis už sulygtą darbo sutartimi / 38,1 lt./d. x 21,2d. = 807,72 lt. /. Atsakovo pateikti paskaičiavimai grindžiami neįrodytomis pravaikštų aplinkybėmis, todėl vertinami kritiškai / 1 t. 73, 74 l. /. Ieškovų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šiuo atveju yra 807,72 lt. Ieškovų priverstinė pravaikšta truko nuo 2011m. sausio 13d. iki 2011m. gruodžio 22d. / numatoma teismo sprendimo įsiteisėjimo data /, t. y. iš viso 237 darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis už šį priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų skaičiaus / 38,10 lt. x 237 d. = 9029,70 lt. /, todėl kiekvieno ieškovo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką sudaro po 9029,70 lt.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacija / vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas / atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies – darbuotojo – patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas / Lietuvos DK 297str. 4d. /, atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga sankcija darbdaviui / LAT 2010-12-21 nutartis Nr. 3K-3-545/2010 /. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų / LAT 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-3-82/2008 /. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams / LAT 2008-05-12 nutartis Nr. 3K-3-267/2008, 2010-12-21 d. nutartis Nr. 3K-3-545/2010, kt. /. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kiekvienoje byloje sprendžiant dėl darbuotojui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principams.
Šioje byloje nustatyta, kad abu ieškovai vien tik savo lėšomis nuvyko ir du mėnesius dirbo užsienio valstybėje, iki šiol visiškai negavo iš atsakovo jokių su darbo santykiais susijusių išmokų, buvo neteisėtai atleisti iš darbo juos kaip darbuotojus diskredituojančiu pagrindu. Tačiau taip pat būtina atsižvelgti, jog abu ieškovai pas atsakovą dirbo labai trumpą laiką / apie tris mėnesius /, patys darbdaviui tą pačią 2011m. sausio 13d. buvo pateikę prašymus atleisti juos iš darbo nuo 2011m. sausio 18d. / 1 t. 19, 37 l. /, kas liudija, jog darbo sutarčių nutraukimas ieškovams nebuvo netikėtas ir negalėjo sukelti ypatingai sunkių materialinių bei socialinių pasekmių. Abu ieškovai priverstinės pravaikštos laikotarpiu buvo įsidarbinę kitose įmonėse – L. N. įsidarbino 2011m. gegužės 27 d. ir dirba iki šiol / 2 t. 51 l. /, A. V. dirbo du mėnesius nuo 2011m. liepos 01d. iki rugpjūčio 31d. / 2 t. 52 l. /. Atsakovas yra nedidelė įmonė, todėl įpareigojimas sumokėti dideles kompensacines sumas galėtų neigiamai paveikti kitų jo darbuotojų interesus, o įmonės nemokumo / bankroto – 1 t. 147 l. / atveju – mokesčių mokėtojus, kadangi priteistų ieškovams sumų išmokėjimo našta pereitų jiems. Pažymėtina, jog tą patį laikotarpį dirbusiems bei analogiškai iš darbo atleistiems atsakovo darbuotojams V. I. ir M. D. taikos sutartimis buvo priteistos daug mažesnės išmokos, iš viso siekiančios tik po 2800 lt. kiekvienam iš jų / civilinės bylos Nr. 2-377-496/2011 ir 2-378-496/2011 /. Dėl aptartų motyvų pripažįstama, kad kompensacijos už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimas yra neadekvatus atsakovo padarytam darbo teisinių santykių pažeidimui bei ieškovų teisių pažeidimo sunkumui ir neproporcingai paskirstytų bylos šalių atsakomybę, todėl pagal įstatymą ieškovams priklausanti kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką mažintina, apribojant ją 6 mėnesių / nuo 2011m. sausio 13d. iki liepos 13d., t.y. 124 darbo dienų / laikotarpiu, priteisiant iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 4724,40 / 38,10 lt. x 124 d.d. = 4724,40 lt. /; šis ieškovų reikalavimas tenkinamas iš dalies.
Abu ieškovai teigia, kad darbdavys jiems nesumokėjo už visą išdirbtą laikotarpį priklausančio darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovams šias sumas būtų sumokėjęs. Pagal byloje esančius įrodymus Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2003m. gegužės 27d. nutarimu Nr. 650, reglamentuojama tvarka apskaičiuotas A. V. neišmokėtas darbo užmokestis, atsižvelgiant į jo nedarbingumą dėl ligos / 1 t. 10-18 l., 2 t. 10-11 l. / sudaro 1909,73 lt., o L. N. – 2666,67 lt. Minėto norminio akto nustatyta tvarka apskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas kiekvienam ieškovui sudaro po 190,50 lt. Apskaičiuojant ieškovams neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas dydžius remiamasi atsakovo pateiktais darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiais / 1 t. 51-57 l. / bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiais / 2 t. 4-11 l. /, kritiškai vertinant duomenis apie pažymėtas ieškovų pravaikštas.
Nors atsakovas savo prieštaravimus grindžia aplinkybe, kad dirbdami Vokietijoje ieškovai darė pravaikštas ir netinkamai atliko darbą, pripažįstama, jog atsakovas šios aplinkybės neįrodė / Lietuvos CPK 178str. /. Jo pateikti susirašinėjimo su verslo partneriu Vokietijoje A. S. raštai / 1 t. 67-72, 111-122 l., 2 t. 2-3, 41-42 l. /, kurių pagrindu ieškovams žiniaraščiuose pažymėtos pravaikštos, akivaizdžiai negali būti pripažįstami įrodymais, pakankamais konstatuoti minimą aplinkybę / Lietuvos CPK 185str. /. Aukščiau minėta, kad darbo ginčų bylose įrodinėjant darbuotojų kaltę taikomi griežtesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai. Šiuo atveju atsakovas net nepateikė jokių duomenų, kada A. S. informacija buvo gauta bendrovėje, ar ji kokiu nors būdu buvo tikrinama, iš darbuotojų nereikalauta pasiaiškinimų ir t.t.. Jokių kitų jo nurodomą aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl ieškovams iš atsakovo priteisiamos aukščiau nurodyto teismo paskaičiuoto dydžio neišmokėtos darbo užmokesčio bei kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos, šis ieškovų reikalavimas faktiškai tenkinamas / patikslinus apskaičiuotas sumas - Lietuvos CPK 417str. /.
Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2str. nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis turi būti sumokami delspinigiai / 0,06 proc. priklausančios mokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną /. Tai, kad darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, neatima iš ieškovo teisės gauti delspinigius už laikotarpį, kai šalis siejo darbo santykiai / LAT 2001-06-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-679/2001 /, tačiau tokio reikalavimo / 1 t. 7-8 l. / patikslintame ieškinyje / 2 t. 25-31 l. / ieškovai nepareiškė.
Aptartais įrodymais nustatyta, jog abu ieškovai darbdavio nurodymu darbo funkcijas vykdyti buvo komandiruoti į Vokietiją. Ieškovai teigia turėję po 580 lt. išlaidų už pirktus kelionei degalus. Nors degalų pirkimo kvitai teismui nėra pateikti, šias ieškovų turėtas išlaidas bei jų dydį iš dalies patvirtina pateiktas sąsiuvinis su įrašais apie nuvažiuotą kelią vykdant darbo funkcijas tarnybinėje komandiruotėje, todėl atstovo atstovui teismo posėdyje pripažinus šias išlaidas ir išankstinį susitarimą jas kompensuoti / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, šis ieškovų reikalavimas tenkinamas pilnai, priteisiant iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 580 lt. su tarnybine komandiruote susijusių išlaidų.
Lietuvos DK 220str. 1d. garantuoja į tarnybinę komandiruotę pasiųstiems darbuotojams dienpinigius bei kompensaciją už patirtas komandiruotėje išlaidas. Šių išmokų darbuotojams dydį ir mokėjimo tvarką nustato Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003m. sausio 28d. nutarimu Nr. 99. Pagal šių taisyklių 2p. ir 3p. į komandiruotę pasiųstam darbuotojui turi būti mokami Finansų ministro 1996m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 nustatyto dydžio dienpinigiai, paskaičiuoti už faktiškai išbūtų komandiruotėje / o ne dirbtų, kaip teigia atsakovo atstovas ir nurodo paskaičiavime – 1 t. 59-66 l. / dienų skaičių, įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, bei atlyginamos gyvenamojo ploto nuomos, kelionės išlaidos ir kitos turėtos išlaidos. Pažymėtina, jog dienpinigių dydis gali būti mažinamas iki 50 procentų, jei tai numatyta kolektyvinėje ar darbo sutartyje / Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004m. lapkričio 03d. nutarimu Nr. 1365, 5p. / . Duomenų apie kolektyvinės sutarties sudarymą UAB Ambera“ nėra. Ieškovų darbo sutartyse ši sąlyga taip pat neaptarta, todėl UAB „Ambera“ direktorės V. S. 2010m. spalio 05d. įsakymo Nr. K10-10 2p. nuostata dėl komandiruojamiems darbuotojams mokamų tik 50 procentų dydžio dienpinigių nėra teisiškai reikšminga ir apskaičiuojant ieškovams priklausančius dienpinigius netaikoma. Nustatyta, jog abu ieškovai buvo komandiruotėje Vokietijos Federacijoje, įkaitant jų kelionės laiką, nuo 2010m. spalio 05d. / išvykimo iš Lietuvos Respublikos diena / iki gruodžio 09d. / grįžimo į Lietuvos Respubliką diena /, t.y. 66 dienas. Finansų ministro 1996m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 yra nustatyta 197 lt. dienpinigių norma Vokietijos Federacijoje, todėl kiekvienam ieškovui priskaičiuotini po 13002 lt. dydžio dienpinigiai. Atsakovo nurodoma aplinkybė dėl dalies dienpinigių ieškovams sumokėjimo / A. V. – 500 eurų, L. N. – 200 eurų /, pripažįstama neįrodyta, nes grindžiama tik teismui pateiktais raštais / 2 t. 12 l. /, kurie visiškai neatitinka reikalavimų dokumentams, patvirtinantiems pinigų darbuotojams išmokėjimo faktą / juose įrašyta tik asmenų vardai, pavardės, parašai ir skaičiai /; juo labiau, kad šių įrašų tikrumą paneigė liudytojas M. D. ir ieškovas A. V. / teigdami, jog lapeliuose ties jų pavardėmis yra ne jų parašai - Lietuvos CPK 184str. 2d. /. Atsakovas jokių kitų nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl kiekvienam ieškovui yra priteisiama po 13002 lt. dienpinigių, šis ieškovų reikalavimas taip pat tenkinamas.
Lietuvos DK 141str. 3d. numato, jog uždelsus atsiskaityti su darbuotoju ne dėl pastarojo kaltės, jam turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Minėtame straipsnyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laiką – taikoma, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio ar didesnis darbo užmokestis, todėl ieškovų reikalavimas yra pagrįstas.
Ieškovai prašo šią išmoką priteisti nuo 2011m. sausio 13d. kaip nuo atleidimo iš darbo dienos. Patenkinus jų reikalavimą dėl darbo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ši data yra laikoma darbuotojo atleidimo iš darbo diena. Pagal Lietuvos DK 141str. 1d. ir 2d. darbdavys su atleidžiamu iš darbo darbuotoju privalo atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, t.y. teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, todėl Lietuvos DK 141str. 3d. numatyto dydžio išmoka ieškovams priteisiama ne nuo 2011m. sausio 13d. / kaip ieškinyje prašo ieškovai – 2 t. 31 l. /, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovais; šis ieškovų reikalavimas tenkinamas dalinai.
Lietuvos DK 250str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Asmens teisė į darbą, jo darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios itin priklauso asmens socialinė, materialinė ir psichologinė gerovė bei asmens socialinis vertinimas. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio – stipresniosios teisinių santykių šalies – neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės pažeidimus / LAT 2006-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-10/2006 /, todėl darbdaviui, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti jam suteiktais įgalinimais, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai. Neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jei atleidimo pagrindas ir atleidimo aplinkybės yra tokios, kai darbuotojui padaryta žala nėra pilnai atlyginama pripažinus atleidimą neteisėtu ir priteisiant turtinės žalos atlyginimą / LAT 2007-04-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2007 /. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos CK 6.250str. 2d. Šiuo atveju yra reikšmingos darbo santykius apibudinančios aplinkybės – darbo santykių trukmė, darbuotojo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, darbdavio kaltės forma ir konkretūs veiksmai, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo, jų patirtai neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 500 lt. iki 3000 lt. / LAT 2011-06-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2011 /. Šioje byloje aukščiau aptartais įrodymais yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, jo kaltė ir priežastinis ryšys bei darbuotojams padarytoji žala. Kaip jau minėta, surinktais įrodymais nustatyta, jog atsakovas ieškovams nesumokėjo nei vieno lito iš jiems priklausančio darbo užmokesčio, dienpinigių bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, o ieškovams pareikalavus atsiskaityti bei kreipusis į Valstybinę darbo inspekciją, jie buvo atleisti iš darbo už akių, grindžiant atleidimą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Vertinant šias aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus pripažįstama, kad ieškovams neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala ir prašomas priteisti jos dydis / po 1000 lt. / laikytinas akivaizdžiai ne per dideliu, t.y. pagrįstu / Lietuvos CK 6.250str. 2d. /. Todėl šis ieškovų reikalavimas taip pat tenkinamas pilnai.
Nors ieškinys tenkinamas iš dalies / sumos dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis mažinamas ne dėl ieškovų kaltės, reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką tenkinamas dalinai dėl ieškinyje klaidingai nurodomos atleidimo iš darbo dienos /, o bylos nagrinėjimas užsitęsė ne tik dėl atsakovo veiksmų / teisėjų nusišalinimo – 1 t. 30-35 l., ieškovų pageidavimo turėti atstovą – 1 t. 86-87 l. /, atsižvelgiant į atsakovo elgesį procese / jis ilgą laiką nepateikė visų reikiamų rašytinių įrodymų, kad bylą būtų galima išnagrinėti per kuo trumpiausius terminus, kas labiausiai sąlygojo ir bylinėjimosi išlaidų didėjimą / ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais / Lietuvos CPK 3str. 7d. / iš atsakovo priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui A. V. – 1600 lt. / 1 t. 9, 129 l., 2 t. 13, 39 l. / išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 200 lt. / 1 t. 128 l. / išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, viso 1800 lt.; ieškovui L. N. – 1600 lt. / 1 t. 9, 93 l., 2 t. 14, 53 l. / išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, valstybei – 1356 lt. / Lietuvos CPK 80str. 1d. 1p., 5p., 82str., 85str. 1p., 8p. / žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovai Lietuvos CPK 83str. 1d. 1p. pagrindu buvo atleisti, ir 31,30 lt. / 1 t. 1 l. / išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1387,30 lt. / Lietuvos CPK 93str. 2d. ir 4d., 96str. 1d. ir 5d., 98str. /. Ieškinio kopijos siuntimo atsakovo atstovui išlaidos / 2 t. 24 l. / laikytinos išlaidomis, kurias apima ieškovų turėtos atstovavimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2010m. spalio 05d. sudarytos tarp A. V. a/k (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ambera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbo sutarties Nr. 24 nutraukimą pagal UAB „Ambera“ direktorės 2011m. sausio 13d. įsakymą Nr. DA11-03 neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti A. V., a/k (duomenys neskelbtini) iš UAB „Ambera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį devynis šimtus devynis litus 73ct. / 1909,73 lt. / neišmokėto darbo užmokesčio, vieną šimtą devyniasdešimt litų 50ct. / 190,50 lt. / piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, aštuonis šimtus septynis litus 72ct. / 807,72 lt. / išeitinės kompensacijos, keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis litus 40ct. / 4724,40 lt. / vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos – 2011m. sausio 13d. – iki numatomos teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos – 2011m. gruodžio 22d., penkis šimtus aštuoniasdešimt litų / 580 lt. / su komandiruote susijusių išlaidų, trylika tūkstančių du litus / 13002 lt. / dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laikotarpį, viso dvidešimt vieną tūkstantį du šimtus keturiolika litų 35ct. / 21214,35 lt. / su darbo santykiais susijusių išmokų / visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių /,
vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo po trisdešimt aštuonis litus 10ct. / 38,10 lt. / už kiekvieną darbo dieną ir
vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų / 1800 lt. / bylinėjimosi išlaidų.
Pripažinti 2010m. spalio 05d. sudarytos tarp L. N. a/k (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ambera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbo sutarties Nr. 26 nutraukimą pagal UAB „Ambera“ direktorės 2011m. sausio 13d. įsakymą Nr. DA11-04 neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti L. N., a/k (duomenys neskelbtini) iš UAB „Ambera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 67ct. / 2666,67 lt. / neišmokėto darbo užmokesčio, vieną šimtą devyniasdešimt litų 50ct. / 190,50 lt. / piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, aštuonis šimtus septynis litus 72ct. / 807,72 lt. / išeitinės kompensacijos, keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis litus 40ct. / 4724,40 lt. / vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos – 2011m. sausio 13d. – iki numatomo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos – 2011m. gruodžio 22d., penkis šimtus aštuoniasdešimt litų / 580 lt. / su komandiruote susijusių išlaidų, trylika tūkstančių du litus / 13002 lt. / dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laikotarpį, viso dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt vieną litą 29ct. / 21971,29 lt. / su darbo santykiais susijusių išmokų / visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių /,
vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo po trisdešimt aštuonis litus 10ct. / 38,10 lt. / už kiekvieną darbo dieną ir
vieną tūkstantį šešis šimtus litų / 1600 lt. / bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš UAB „Ambera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 30ct. / 1387,30 lt. / bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.