- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- e2YT-10166-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04717-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., valstybės įmonė Turto bankas
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. P., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jo palikimą priėmė sutuoktinė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja pareiškime (el. b. l. 1–6) nurodė, kad:
1.1. Pareiškėjos motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo ir tada sužinojo, jog A. K. nėra kreipusis dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) A. K. mirties (duomenys neskelbtini).
1.2. A. K. vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. A. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – Butas/Patalpa - Butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuris buvo įgytas santuokos metu, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjui jo palikimą sudarė 1/2 dalis buto. Palikimą po savo sutuoktinio mirties A. K. priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – toliau naudojosi palikėjui priklausiusiais jo asmeniniais daiktais (įvairiais stalo įrankiais, servizais, knygomis, šeimos nuotraukomis ir kitais daiktais buvusius jų gyvenamojoje vietoje), liko gyventi bendrame bute, jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą, mokėjo mokesčius, sudarė įvairias paslaugų teikimo sutartis, gerino buto būklę ir kitaip juo rūpinosi, taip pat rūpinosi palikėju iki pat jo mirties, organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais klausimais.
1.3. Butas A. K. ir jos sutuoktiniui A. K. priklausė sutuoktinių jungtinės nuosavybes teise, jų nuosavybės dalys nebuvo atskirtos (atidalintinos), todėl A. K. nepertraukiamai valdydama jai nuosavybės teise priklausantį butą, neišvengiamai naudojosi, valdė ir disponavo kaip savo nuosavybe ne tik jai priklausančia buto dalimi, bet taip pat ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi.
1.4. A. K. ir A. K. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos S. M. ir K. P.. Dėl palikėjo A. K. palikimo priėmimo niekas į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Nei vienas iš palikėjo A. K. vaikų niekuomet neprieštaravo, dėl to, kad jų motina A. K. pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes žinojo, kad palikėju rūpinosi būtent ji, taip pat organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjo mirtimi bei likusio nekilnojamojo turto administravimu susijusiais reikalais.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir pareiškimą prašo tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 46–47) nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie palikėjo A. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
4. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
6. Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
7. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. ir A. K. buvo sutuoktiniai (el. b. l. 14). A. K. mirė (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 13). A. K. po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė (el. b. l. 36). Nekilnojamo turto registre A. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu (el. b. l. 16). Po sutuoktinio mirties A. K. gyveno (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, sudarė įvairias paslaugų teikimo sutartis (el. b. l. 17–35). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) d. (el. b. l. 9). Iš Gyventojų registro išrašų matyti, kad A. K. vaikai S. M. ir K. P. (el. b. l. 37). Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, pareiškimą paikė. A. K. palikimą priėmė pareiškėja (el. b. l. 12). Aptarti rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė A. K., mirusi (duomenys neskelbtini)., pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. K. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini). (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jo palikimą priėmė sutuoktinė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.