Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo R. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo R. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. 110 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. 400 Lt bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., R. U. paskiriant galutinę nuobaudą – 400 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-10-19, apie 7.40 val., prie Kazokiškių sąvartyno, esančio Elektrėnų sav., stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir tokiu būdu tyčia užtvėrė įvažiavimą į Kazokiškių sąvartyno teritoriją, dėl ko susidarė krovininių automobilių spūstis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 7, 10 ir 52 p. reikalavimus.

Taip pat R. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visiškai nevertinta, ar pagrįstai ir proporcingai buvo suvaržyta protestuotojų teisė į taikų susirinkimą. Suprantama, kad dėl pilietinės akcijos galėjo susidaryti tam tikri nežymūs nepatogumai ir trukdymai viešajai tvarkai, tačiau Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad valdžios institucijos privalo toleruoti tokius nežymius viešosios tvarkos apribojimus, kurie neišvengiami piliečiams naudojantis susirinkimo laisve. Pasak R. U., viešasis eismas buvo apribotas visiškai nežymiai, nes pilietinė akcija vyko ne kelyje, kur vyksta intensyvesnis transporto priemonių eismas, o automobilių stovėjimo aikštelėje – įvažiavime į uždarytą sąvartyno teritoriją, kuri ir taip užtverta vartais. Taigi, eismas toje aikštelėje yra apribotas, kadangi pro vartus gali įvažiuoti tik specialus transportas. Pilietinės akcijos metu tik keletas sunkvežimių buvo sustoję kelkraštyje netrukdydami kitoms transporto priemonėms. Be to, pilietinės akcijos trukmė buvo neilga. Neįvertinta ir tai, ar teisėtai šiukšliavežiai siekė patekti į sąvartyno teritoriją.

Nubaustojo R. U. teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus policijos pareigūnų parodymus, kad jis nesitraukė iš važiuojamosios kelio dalies policijos pareigūnams pareikalavus. Priešingai, filmuotoje medžiagoje epizodiškai matyti, kad jis visais atvejais mandagiai bendravo su policijos pareigūnais, nesipriešino jiems, vykdė jų reikalavimus, nors ir nepripažino, jog jie yra teisėti. Policijos pareigūnai patys vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, aiškinosi su pilietinės akcijos dalyviais, kas vyksta. Filmuotoje medžiagoje nėra net užfiksuota, kad jis piktybiškai nesitrauktų nuo važiuojamosios kelio dalies, kai pareigūnai pareikalavo nuo jos pasitrauktų. Teismas nepagrįstai konstatuoja, kad dėl jo veiksmų buvo kilusi pavojinga situacija kelyje. Sunkvežimiai stovėjo kelkraštyje, nevažiavo ir netrukdė kitoms transporto priemonėms, jie nebuvo priversti staigiai stabdyti ar keisti važiavimo krypties, nes jie netgi sustojo ne ten, kur vyko pilietinė akcija. Taigi, jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Skundžiamame nutarime taip pat padaryta nepagrįsta išvada, kad jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Pats teismas nurodė, kad pašalinamos iš kaltinimo aplinkybės, jog jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams eiti į policijos automobilį ir vykti į policijos įstaigą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodymų ir dėl to, kad jis priešintųsi sulaikymui. Teismas privalėjo bent jau nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė jo padarytas teisės pažeidimas, kokio konkretaus policijos pareigūnų reikalavimo jis neįvykdė arba kuo konkrečiai jis įžeidė policijos pareigūnus, tačiau to nepadaręs nubaudė jį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju nėra R. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Todėl šiuo atveju mažinti R. U. paskirtų nuobaudų nėra pagrindo.

Nubaustojo R. U. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. U. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. (2010-12-14 įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) numatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimą ar važiavimą neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo. R. U. nubaustas pagal minėtą straipsnį už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir tokiu būdu tyčia užtvėrė įvažiavimą į Kazokiškių sąvartyno teritoriją, dėl ko susidarė krovininių automobilių spūstis.

Kelių eismo taisyklių (2011-09-28 taisyklių Nr. 1127 redakcija) 52 p. įtvirtinta, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Policijos pareigūno E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-10-19, apie 7.15 val., atvykus prie Kazokiškių sąvartyno, esančio Kazokiškių k., Elektrėnų sav., buvo pastebėta prie pat įvažiavimo į aptverto sąvartyno teritoriją apie 20-30 žmonių, kurie stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, taip sudarydami kliūtį transporto priemonėms, norėjusioms įvažiuoti į sąvartyno teritoriją. Kelyje Vievis-Kazokiškės-Paparčiai tuo metu jau stovėjo keli sunkiasvoriai automobiliai. Jis priėjo prie susirinkusių žmonių, stovinčių važiuojamojoje kelio dalyje ir žodžiu paprašė jų nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, paaiškindamas, kad jie savo veiksmais trukdo transporto priemonių eismui, tačiau niekas nereagavo į tokius perspėjimus. Tuomet Komisariato policijos pareigūnai S. G. ir A. K. grįžo į tarnybinį automobilį ir, įjungę šviesos signalus bei pasinaudodami garsiakalbiu, kelis kartus pakartojo minėtą reikalavimą. Visi asmenys buvo perspėti, kad asmenų, nevykdančių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, atžvilgiu bus imtasi teisėtų priemonių siekiant nutraukti neteisėtus veiksmus. Niekas į anksčiau nurodytus policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nekreipė dėmesio ir toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Matydami, kad asmenys piktybiškai nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, E. T. kartu su kolegomis S. G. bei E. J. priėjo prie iš matymo pažįstamo R. U. bei jo buvo paprašyta eiti iki tarnybinio automobilio. R. U. buvo paaiškinta, kad jis pažeidinėja Kelių eismo taisykles, todėl jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 6-7). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. T. patvirtino, kad 2011-10-19 kartu su kolegomis atvykus palaikyti viešosios tvarkos prie Kazokiškių sąvartyno, buvo susirinkusi minia žmonių, tarp jų ir R. U., kurie buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Mašinos, norinčios įvažiuoti į sąvartyną, buvo išsirikiavusios eilėje ir trukdė eismui (b.l. 50). Įvykio vietoje buvę kiti policijos pareigūnai A. K., S. G. ir E. J. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teismo posėdyje, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir E. T. (b.l. 9-16, 51-52). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. U. iš dalies patvirtino minėtų liudytojų parodymus nurodydamas, kad R. U. buvo ir kelio važiuojamojoje dalyje (b.l. 52). Liudytojas L. K. parodė, kad R. U. buvo prie įvažiavimo į sąvartyną, įvažiavimo į sąvartyną kieme (b.l. 52). Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas taip pat įrodo, kad R. U. buvo važiuojamojoje kelio dalyje prie įvažiavimo į aptverto sąvartyno teritoriją (b.l. 44).

Anksčiau aptarti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai įrodo, kad R. U. stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, nors tai yra draudžiama, ir užtvėrė įvažiavimą į Kazokiškių sąvartyno teritoriją. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.58 p., važiojamoji kelio dalis apibrėžiama kaip kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Akivaizdu, kad kelias prie įvažiavimo į sąvartyno teritoriją yra skirtas transporto priemonėms važiuoti, todėl tai laikytina važiuojamąja kelio dalimi. Taigi, R. U. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. Tai, kad važiavimas į sąvartyną yra apribotas, t. y. kad pro vartus gali įvažiuoti tik specialus transportas, nepaneigia apelianto padaryto teisės pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas perkvalifikavo R. U. veiksmus iš Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 2 d. į 131 str. 1 d., kadangi nenustatė, jog nubaustasis savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Todėl nepasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 2 d. numatyto kvalifikuojančio požymio nebuvimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. R. U. nubaustas už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas ir rašytinė bylos medžiaga, patvirtina, kad policijos pareigūnams nurodžius, jog žmonės, stovintys važiuojamojoje kelio dalyje prie Kazokiškių sąvartyno, nepažeidinėtų Kelių eismo taisyklių ir pasitrauktų nuo važiuojamosios kelio dalies, tokio nurodymo niekas nesilaikė, tarp jų buvo ir R. U., kuris toliau vaikščiojo ir stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Minėtas policijos pareigūnų nurodymas buvo teisėtas, kadangi R. U. pažeidinėjo Kelių eismo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl šios priežasties jis ir buvo sulaikytas. Pritartina skundžiamo nutarimo teiginiui, kad vien ta aplinkybė, jog R. U. laikinai pasitraukdavo nuo važiuojamosios kelio dalies, nereiškia, kad apeliantas vykdė teisėtą policijos pareigūnų nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta R. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip teisėto policijos pareigūnų nurodymo nevykdymas (Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nubaustasis mandagiai bendravo su policijos pareigūnais, nesipriešino jiems, nepašalina jo veiksmų neteisėtumo Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. prasme.

Nors policijos pareigūnai patys vaikščiojo važiuojamąja kelio dalimi, tačiau tokie policijos pareigūnų veiksmai nelaikytini kaip neleistini, kadangi jie, vykdydami teisės aktų suteiktus įgaliojimus, siekė nutraukti daromą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtoje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus 2011-11-18 tarnybinio patikrinimo išvadoje, taip pat Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2011-11-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustatyta, jog policijos pareigūnų veiksmai nagrinėjamo įvykio metu buvo neteisėti, viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 11 str. 1 d. garantuoja asmenims susirinkimų teisę. Kita vertus, ši teisė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 str. 2 d. numatyta, kad ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Panašūs apribojimai numatyti ir Konvencijos 11 str. 2 d. Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis aplinkybėmis, važiuojamojoje kelio dalyje prie Kazokiškių sąvartyno protestavo apie 20-30 žmonių. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo gautas leidimas rengti tokio pobūdžio susirinkimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (2008-06-17 įstatymo Nr. X-1609 redakcija) II skyriaus nuostatos.

Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 19 str. įtvirtinta, kad susirinkimų organizatoriai ir dalyviai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, gerbti visuomenės priimtas moralės vertybes, vykdyti teisėtus valdžios atstovų bei policijos pareigūnų reikalavimus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. U., kaip pilietinės akcijos dalyvis, pažeidinėjo Kelių eismo taisykles ir nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, todėl buvo imtasi teisėtų priemonių nutraukti daromą teisės pažeidimą. Kita vertus, pilietinės akcijos dalyviams buvo suteikta teisė išreikšti savo nuomonę dėl Kazokiškių sąvartyno iki policijos pareigūnams nurodant pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad vėliau akcijos dalyviai netrukdomi stovėjo šalikelėje prie įvažiavimo į Kazokiškių sąvartyno. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo apskritai suvaržyta protestuotojų teisė į taikų susirinkimą.

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Nubaustasis pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko nebuvo leista važiuoti transporto priemonėms važiuojamąja kelio dalimi, jis taip pat padarė teisės pažeidimą valdymo tvarkai. Padaryti teisės pažeidimai yra tyčiniai. Nenustatyta R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. padaryto pažeidimo jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Apeliantas praeityje baustas administracine tvarka net 12 kartų, turi galiojančių nuobaudų, visi teisės pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu (b.l. 32-34). Tai neigiamai apibūdina R. U. asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje įtvirtintų taisyklių, praeityje jam taikytos poveikio priemonės nepadarė teigiamos įtakos. Priešingai nei teigia apeliantas, teisės pažeidimai nėra mažareikšmiai ir nepavojingi. Vien teisės pažeidimų padarymo motyvas nėra pagrindas taikyti įstatyme numatytą išimtį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai skyrė R. U. Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. sankcijose numatytų baudų vidurkius.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti ar keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą nubaustojo R. U. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.