Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. Č. padavė skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 dėl 797,73 EUR skolos išieškojimo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų apsaugos ministerijos naudai, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti antstolės raginimą įvykdyti sprendimą; vykdymo išlaidų apskaičiavimą; patvarkymą vykdymo išlaidų skaičiavimui; atlyginti turtinę ir neturinę žalą. Nurodo, kad antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, nepranešusi apie tai pareiškėjui. Antstolei buvo žinoma, kad pareiškėjas neturi registruotų žemės sklypų, sklypai yra nesuprojektuoti ir neteisėtai užregistruoti kitų savininkų vardu. Pareiškėjas taip pat laiko neteisėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-85333, nes pareiškėjo motinai nuosavybės teise priklausiusi žemė yra žemės ūkio paskirties, tačiau iki jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo reikalaujama mokėti padidintus mokesčius. Pareiškėjui turėję priklausyti žemės sklypai neįregistruoti, nes nėra suprojektuoti pagal teismui pateiktus planus, neįvykdytos teismų nutartys civilinėje byloje Nr. 2-695-03/2002. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. įpareigojo paruošti detaliuosius planus nuosavybės atkūrimui tačiau planai neparuošti iki šiol. Šiaulių apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. pakeitė skolininką civilinėje byloje Nr. 2-3864-207/2011 iš Apskrities viršininko administracijos į Nacionalinę žemės tarnybą, tuo pačiu paneigė nuosavybės teisių atkūrimą iki 2011 m gegužės 10 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išdavė pažymą R. K., kad nuosavybės teisės atkurtos, tačiau R. K. nevykdę vykdomojo rašto. Tokią pažymą galėjo išduoti tik Registrų centras, remdamasis turimais duomenų bazės įrašais, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja neteisėtai suteikė sau tokias teises ir pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į žemę. Valstybinė mokesčių inspekcija mokesčius skaičiuoja toliau, nepaisydama Seimo kontrolieriaus, S. Šedbaro juridinės kontoros, ministrės I. Šimonytės, Žemės ūkio ministerijos išaiškinimo ir kt. Pareiškėjas taip pat laiko, jog sovietmečiu iš pareiškėjo šeimos ūkio žemė nebuvo nacionalizuota, bet savavališkai užimta, nuosavybės teisės pareiškėjui turėjo būti atkurtos pareiškėjo vardu pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, 1991 m. birželio 18 d. redakcija, kaip grįžtantiems ūkininkauti. Toliau pareiškėjas kvestionuoja jo motinos V. Č. išduoto įgaliojimo sūnui M. Č., testamento teisėtumą, notarės veiksmų, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumą. Pareiškėjas prašo teismą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalyje reglamentuota ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 1 dalis numato, kad ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai, o to paties straipsnio 5 dalis numato, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK XXXI skyrius, kuriame nėra numatyta išimčių dėl žodinio bylos nagrinėjimo, todėl procesinio sprendimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka priėmimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka neužtikrins tinkamo proceso, šalių procesinių teisių įgyvendinimo. Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių teismas taip pat nenustatė pagrindų taikyti išimtį iš bendros taisyklės ir priimti procesinį sprendimą nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos skyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Civilinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti antstolės raginimą įvykdyti sprendimą nutraukiama, kitoje dalyje skundas atmetamas.

Antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-85333 dėl 797,73 EUR išieškojimo iš skolininko A. Č. valstybei. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)467-119565 antstolės vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08)467-85333 pakeistas, sumažinat išieškomą sumą iki 602,88 EUR. Vykdydama minėtą vykdomąjį dokumentą antstolė 2022 m. gegužės 31 d. priėmė ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-33-11160 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S2-22-33-11161, kurie įteikti skolininkui 2022 m. birželio 4 d., ką patvirtina registruotos siuntos įteikimo pranešimas. Antstolė taip pat išreikalavo duomenis apie skolininką iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir duomenis apie skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro. Vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 nėra duomenų, jog antstolė skolininko atžvilgiu būtų pradėjusi priverstinio vykdymo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundžia antstolės procesinių veiksmų dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo, tačiau prašo panaikinti antstolės raginimą įvykdyti sprendimą ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti pirmą kartą, taip pat vykdomasis dokumentas nepriskirtinas CPK 661 straipsnyje numatytų vykdomųjų dokumentų, kuomet raginimas nesiunčiamas, todėl antstolės išsiuntė raginimą skolininkui esant tam įstatymo nustatytam pagrindui. Raginimas skolininkui išsiųstas CPK 657 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu – registruota pašto siunta, raginimo turinys atitiko CPK 656 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011 yra konstatuota, kad CPK 510 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti antstolio veiksmų apskundimą, taikytina sistemiškai su CPK 5 straipsnio nuostata, įtvirtinančia suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą pagrindą, kuris apibrėžiamas kaip siekis apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme.

Raginimas įvykdyti sprendimą nesuvaržo skolininko teisių. Priešingai tai yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nesukelianti skolininkui tiesioginių padarinių, kadangi yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl šio antstolio veiksmo teisėtumas negali būti skundo dėl antstolio veiksmų dalyku. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, nutraukiama.

Pareiškėjas taip pat nenurodė aplinkybių, patvirtinančių antstolės patvarkymo apskaičiuoti vykdymo išlaidas neteisėtumą ir antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumą. CPK straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. CPK 611 straipsnio 3 dalis įtvirtina galimybę apskųsti teismui ne patį antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, bet vykdymo išlaidų skaičiavimą. Pagal šią įstatymo nuostatą, esant skundui dėl antstolio veiksmų apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teismas turi patikrinti, ar buvo pagrindas antstoliui apskaičiuoti atitinkamas vykdymo išlaidas ir ar vykdymo išlaidų dydis atitinka teisės aktų reglamentuotus tokios kategorijos vykdymo išlaidų dydžius.

Visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime (Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punktas). Vykdymo išlaidų apskaičiavimas siunčiamas skolininkui kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, kai toks raginimas siunčiamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas). Nagrinėjamu atveju 2022 m. gegužės 31 d. patvarkyme Nr. S-22-33-11161 antstolė apskaičiavo 42,27 EUR vykdomosios bylos administravimo išlaidas, indeksuotas taikant 1,321 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą, taip pat 2,42 EUR pašto išlaidas bei 0,41 EUR bankinio pavedimo išlaidas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas ir atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punkte numatyta, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos.

Nagrinėjamu atveju antstolė turėjo pagrindą apskaičiuoti vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, antstolės apskaičiuotos administravimo išlaidos apskaičiuotos proporcingai išieškotinai sumai ir atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.6 punkte nustatytą administravimo išlaidų dydį (kai išieškotina suma sudaro nuo 600 EUR iki 850 EUR administravimo išlaidos – 32 EUR). Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas numato, kad Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Nagrinėjamu atveju antstolė, indeksuodama administravimo išlaidas, pritaikė ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojusį vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 136.1 punktas.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktas numato, kad išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Nagrinėjamu atveju minėtas išlaidas antstolė apskaičiavo laikydamasi minėtos šios rūšies vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos, t. y. pagal faktiškai sumokėtas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas išlaidas.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina skolininko prievolę sumokėti antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidas, taip pat jog antstolė ginčijamame vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdymo išlaidas apskaičiavo teisingai, todėl nėra pagrindo antstolės veiksmus, apskaičiuojant vykdymo išlaidas, pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

Kitos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos aplinkybės nesusiję su skundžiamais antstolio veiksmais.

Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, yra išaiškinęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio kaip viešosios teisės subjekto padėtis lemia, kad antstolis privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, jog antstolis nėra įstatymų įgaliotas tikrinti vykdomąjį dokumentą išdavusios institucijos veiksmus bei vertinti vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumą. Antstolis taip pat nėra įgaliotas nagrinėti asmenų ginčus dėl jų daiktinių teisių į turtą. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumo, Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų, apskaičiuojant pareiškėjui jo mokėtinus mokesčius, bei šių mokesčių dydžio nesusiję su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0033/22/00859 ir negali būti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalyku. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduoto vykdomojo dokumento teisėtumą įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 513 straipsniu teismas,

nutaria:

nutraukti civilinės bylos dalį dėl pareiškėjo A. Č. reikalavimo panaikinti antstolės raginimą įvykdyti sprendimą.

Kitą pareiškėjo A. Č. skundo dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės veiksmų dalį atmesti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.