Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams V. T. ir P. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nuginčyti atsakovo V. T. tėvystę vaiko K. R. atžvilgiu ir nustatyti, kad atsakovas V. T. nėra K. R. tėvas. Nustatyti, kad atsakovas P. Ž. yra K. R. tėvas, o K. R. yra P. Ž. dukra. Nustačius tėvystę, K. R. suteikti pavardę – Ž. Nurodė, kad nors atsakovas V. T. įrašytas dukters K. R. gimimo liudijime tėvu, tačiau biologinis vaiko tėvas yra atsakovas P. Ž., kuris tėvystę pripažįsta.

2. Atsakovai P. Ž. ir V. T. pateikė atsiliepimus, su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

3. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad institucija ieškiniui neprieštarauja, kadangi reikalavimai atitinka vaiko interesus.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais.

5. Atsakovas P. Ž. teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti, patvirtino, kad yra K. tėvas, todėl neprieštaravo, kad vaiko gimimo liudijime būtų įrašytas tėvu.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vaiko tėvas yra P. Ž., jis vaiką augina, juo rūpinasi kaip savo, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti tėvystę biologiniam tėvui, sudarant vaikui galimybę žinoti savo kilmę. Tuo tarpu atsakovo V. T. ir vaiko nesieja jokie ryšiai.

7. Atsakovas V. T. ir ieškovės atstovė advokatė Kristina Marčienė į teismo posėdį neatvyko, apie bylą informuoti tinkamai. Ieškovės atstovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsakovo V. T. dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, todėl byla nagrinėta nurodytiems dalyviams bylos nagrinėjime teisme nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės V. R. (buvusi pavardė T.) ir V. T. santuoka (sudaryta (duomenys neskelbtini)), civilinės bylos Nr. e2-346-512/2021. (duomenys neskelbtini) gimė K. R., gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu nurodytas atsakovas V. T. 2022 m. rugsėjo 12 d. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. EAS 0040/22 nustatyta, kad remiantis DNR tyrimu, atsakovas P. Ž. yra K. R. biologinis tėvas su 99,9999992 procentų tikimybe.

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas V. T. nėra ieškovės dukters K. R. biologinis tėvas, patvirtino, kad vaiko biologinis tėvas yra atsakovas P. Ž. Ieškovė mano, kad dukra turi teisę žinoti, kas yra jos tikras biologinis tėvas.

10. Jeigu manoma, kad vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

11. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis 7 straipsnis, CK 3.3 straipsnis). Taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

12. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės.

13. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad byloje ginčo dėl tėvystės nėra, šalys su ieškiniu sutinka.

14. Taip pat nustatyta, kad ieškovės dukra gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo su atsakovu V. T., tačiau vaiko gimimo įraše tėvu buvo nurodytas ne biologinis vaiko tėvas – atsakovas P. Ž., o atsakovas V. T., todėl šie duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė paaiškino, kad faktiškai dukrą augina ir ja rūpinasi atsakovas P. Ž., kuris taip pat patvirtino, kad yra vaiko tėvas ir tuo neabejoja. Atsakovas V. T. atsiliepime nurodė, kad ieškovė pastojo ir vaikas gimė, kai jie jau nebevedė bendro gyvenimo, jokių ryšių nebepalaikė, todėl jis nėra vaiko tėvas, neprieštarauja, kad K. tėvu būtų nurodytas P. Ž.

15. Ieškovės išdėstyti faktai, atsakovų atsiliepimai, specialisto išvada dėl vaiko tėvystės patvirtinimo ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. T. nėra ieškovės dukters K. R. biologinis tėvas, o įrašas vaiko gimimo liudijime apie tėvą neatitinka tikrovės. Iš šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo V. T. ir dukters nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai, nėra susiklostę tėviški santykiai. Ieškovė su atsakovu V. T. kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė, o vaikas gimė ieškovei ir atsakovui P. Ž. gyvenant kartu. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesų nepaveiks neigiamai, sutiko, jog ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp atsakovo V. T. ir vaiko artimus giminiškus santykius (socialinę tėvystę) nėra pagrindo. Vaiko tėvu save laiko atsakovas P. Ž., vaikas jį taip pat laiko tėvu, tarp jų yra susiformavęs ryšys, tuo tarpu atsakovas V. T. vaiko tėvu įrašytas vaikų gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

16. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus atsakovo V. T. tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažįstant, kad atsakovas V. T. nėra K. R. biologinis tėvas ir tuo pagrindu turėtų būti panaikinta Klaipėdos miesto civilinės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, apie V. T. tėvystę K. R. atžvilgiu (CPK 394, 396, 398, 399 straipsniai, CK 3.150, 3.151 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnis).

17. Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad dukters K. R. biologinis tėvas yra atsakovas P. Ž.

18. Nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti tėvystę ir taip užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam; kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

19. Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nėra, atsakovas P. Ž. tėvystę pripažįsta, atsakovas V. T. ir ieškovė su tuo sutinka. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės, atsakovų paaiškinimais, kad ieškovei nutraukus santuoką ir gyvenant nesusituokus gimė dukra. Atsakovas V. T. patvirtino faktą, kad K. nėra jo dukra, byloje nėra kitų įrodymų, patikimai paneigiančių atsakovo P. Ž. tėvystę. Priešingai, medicinos specialisto išvada P. Ž. tėvystę patvirtino. Teismui, įvertinus šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, atsakovas P. Ž. nustatytinas nepilnametės K. R. tėvu.

20. Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus bei ir į tai, kad ieškovė prašo nustačius tėvystę K. R. suteikti pavardę – Ž., o atsakovas P. Ž. šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, yra pagrindas pakeisti ieškovės dukters K. pavardę į Ž. (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, 3.167 straipsnis, CPK 265 straipsnio 2 dalis, 392 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo likusios 150 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, paduodant ieškinį teismo nutartimi ieškovė atleista. Ieškovė ieškiniu neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.

22. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

23. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos nesiekė 5 Eur (byla vedama elektronine forma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas iš atsakovų nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas V. T. nėra K. R. biologinis tėvas.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, apie V. T. tėvystę K. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti, kad K. R. tėvas yra atsakovas P. Ž.

Pakeisti K. R. pavardę ir nurodyti, kad jos pavardė yra „Ž“.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. Ž. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. T. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą ir pavardę pakeitimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.