Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Romui Jonuškai, atsakovo atstovei N. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinė muitinė skundžiamame sprendime nurodė, jog vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a įtrauka, 2 ir 3 dalimi, neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę įvežant tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo metu žinoję (yra pagrindo manyti, turėję žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. „Neteisėto įvežimo“ sąvoka yra išaiškinta Teisingumo Teismo 2009-04-02 sprendime byloje C-459/07: tai „prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė.“ Pareigūnai cigaretes sulaikė Šalčininkuose (Vytauto g. 13 garaže ir automobilyje), t. y. už pirmosios muitinės įstaigos, kirtus sieną. Tai, kad minėtos cigaretės iš pareiškėjo buvo paimtos, ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuotos ir sunaikintos, t. y. nepateko į vidaus rinką, skolos muitinei nepanaikina. Bendrijos muitinės kodeksas nenumato skolos muitinei išnykimo dėl to, kad neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad muitinė, priskaičiuodama jam mokestinę nepriemoką, pažeidė principą non bis in idem. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjui dėl ginčo cigarečių buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau mokesčių priskaičiavimas nėra teisinės atsakomybės priemonė (b.l. 36-41).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-03-30 sprendimo Nr. 5PM190415 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-07-14 sprendimo, Nr. 1A-312, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas solidariai atsakingu muitinei ir jam su V. T., A. Š., ir A. L. už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes muitinėje įregistruota mokestinė prievolė: muitas - 4080,00 Eur, akcizas – 61144,00 Eur, PVM – 15185,00 Eur, akcizo delspinigiai – 5521,00 Eur, PVM delspinigiai – 1371,00 Eur.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-11-17 baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.I-476-574/2014, Pareiškėją pripažino nusikalstamos veikos bendrininku (BK 24 straipsnio 6 dalis). Teismas baudžiamoje byloje surinktais įrodymais nustatė, kad Pareiškėjas tarnybos metu Tribonių užkardos saugojamame valstybės sienos ruože, Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose 2014-06-02 apie 16.20 val. iš atraminio punkto Nr. 1, esančio prie valstybės sienos (duomenys neskelbtini) k. Šalčininkų r., su keturračiu nuvažiavo į miškelį netoli valstybės sienos ženklo (toliau - VSZ) Nr. 0627 ir minėtoje vietoje buvo iki 19.00 val. Tuo sudarė sąlygas ir padėjo Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose nuo VSŽ Nr. 0626 ir Nr. 0625 organizatoriui A. Š. netrukdomam daryti nusikalstamą veiką, t. y. 2014-06-02 laikotarpyje nuo 16.00 iki 19.00 val. (tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas), Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini) k. nuo VSŽ Nr. 0626 ir Nr. 0625 per keturis kartus sukrauti į automobilį „Audi“, be valstybinių numerių, kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai įgytas cigaretes, jas laikyti automobilyje ir A. Š. vairuojant minėtą automobilį, keturis kartus nuo valstybės sienos gabenti jame esančias akcizais apmokestinamas prekes 40 000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 301 597 Lt, o tai viršija 250 MGL, iki Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) esančio namo, kuris numerio neturi. Teismas pripažino, jog pareiškėjas A. M., būdamas valstybės tarnautoju, sudarė sąlygas bei padėjo kitiems asmenims įvykdyti kontrabandą bei neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 199 ² str. 1 d., 228 str. 1 d. Teismas nurodė, jog veikų kvalifikacija teisinga, Pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 199 str. 1 d., 24 str. 6 d., 199² str. 1 d., 228 str. 1 d. ir paskyrė galutinę bausmę – 167 MGL baudą (6287,00 Eur) (b.l. 15-31). Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo.

Kauno teritorinė muitinė, išnagrinėjusi VSAT Vilniaus rinktinės 2015-02-02 raštu Nr. (21/19-7.13)-12-346 pateiktą medžiagą (b.l.62-80), 2015-03-30 sprendimu Nr. 5PM190415, pripažino pareiškėją A. M., V. T., A. Š., ir A. L. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir įregistravo mokestinę prievolę: muitą - 4080,00 Eur, akcizą – 61144,00 Eur, PVM – 15185,00 Eur, akcizo delspinigius – 5521,00 Eur, PVM delspinigius – 1371,00 Eur, įpareigojo skolininkus sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę (b.l. 54-59).

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Kauno TM sprendimu, 2015-06-25 skundu jį apskundė Muitinės departamentui, prašydamas sprendimą panaikinti (b. l. 49-53). Muitinės departamentas pareiškėjo skundo netenkino ir 2015-07-17 sprendimu Nr. 1A-312 patvirtino 2015-03-30 Kauno teritorinės muitinės sprendimą (b. l. 43-47).

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-03-30 sprendimo ir Muitinės departamento 2015-07-17 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su ginčijamai sprendimais Pareiškėjas teigia, kad cigarečių jis neįsigijo ir per sieną negabeno, jų neimportavo, jos net nepateko į vidaus rinką.

Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Skola muitinei suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 9 punktas)

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Taikant šį straipsnį, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas. Skolininkais laikomi: 1) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; 2) bet kokie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas ir 3) bet kokie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Teismas sutinka su Muitinės departamento sprendime padaryta išvada, kad Pareiškėjas yra dalyvavęs neteisėtame prekių įvežime per Lietuvos valstybės sieną ir apie tai žinojęs. Nagrinėjamu atveju A. M. buvo pripažintas skolininku vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antrąja įtrauka. Norint pripažinti asmenį skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antrosios įtraukos prasme, turi būti nustatytos dvi sąlygos t. y. asmenys turi būti dalyvavę paimant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jis žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos buvo įvežtos neteisėtai.

Kauno teritorinė muitinė, spręsdama pareiškėjo pripažinimo skolininku klausimą, pagrįstai rėmėsi faktų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.I-476-574/2014 priimtu 2014-11-17 baudžiamuoju įsakymu, visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 baudžiamajame įsakyme buvo nustatyta, jog pareiškėjas A. M., sudarė sąlygas bei padėjo kitiems asmenims įvykdyti kontrabandą bei neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 199 ² str. 1 d. Iš baudžiamojo įsakymo matyti, kad pareiškėjas savo kaltę pripažino visiškai. Duodamas parodymus Pareiškėjas nurodė, jog 2014-06-02 jis pradėjo tarnybą Tribonių užkardoje nuo 08.30 val., tarnyba turėjo trukti iki 21.30 val. Pagal Tribonių užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį jis sargybą atlikinėjo patrulyje su pasieniečiu A. L., kuris buvo sargybos vyresnysis. Jiems buvo priskirtas saugoti Tribonių užkardos saugomas valstybės sienos ruožas tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0602-0630. Apie 09.00 val. jis kartu su A. L. atvyko į atraminį punktą, esantį prie VSŽ Nr. 0625, šis punktas yra Sakalinės k., Šalčininkų r. ribose. Apie 11.00 val. - 12.00 val. jiems būnant atraminiame punkte išgirdo atvažiuojantį automobilį, tada A. L. kaip sargybos vyresnysis davė nurodymą jam išeiti ir pažiūrėti kas atvažiavo. Jis išėjo į kiemą ir pamatė automobilį „VW Golf“, trečios kartos, numerio neprisimena, automobilis buvo baltos spalvos, automobiliu buvo atvažiavę du vyriškiai, vienas iš jų buvo A. Š., kurį pažįsta kaip asmenį, kuris užsiima cigarečių kontrabanda, apie šią jo veiklą žino daugelis Šalčininkų gyventojų. A. Š. buvęs jo klasiokas, kartu mokėsi vienoje klasėje nuo pirmos iki dvyliktos klasės. A. Š. jam pasakė, kad apie 16.00 val. šalia atraminio punkto gabens kontrabandines cigaretes, kokį kiekį neminėjo ir pažadėjo atsiskaityti pinigais už kontrabandinių cigarečių praleidimą. Jis su A. Š. kalbėjo apie 5-10 min., grįžo atgal atraminį punktą ir pasakė sargybos vyresniajam A. L., kad buvo atvažiavęs A. Š., kuris pasakė, kad bus gabenamos per valstybės sieną kontrabandinės cigaretės, taip pat A. L. pasakė, kad apie tai niekam nieko nesakytų ir sėdėtų tyliai, taip pat pasakė, kad niekur neitų iš atraminio punkto bei apgavo A. L., kad A. Š. gąsdino, jog bus blogai, jei jie nepraleis cigarečių. Apie 16.20 val. jis su keturračiu nuvažiavo prie VSŽ Nr. 0627, kur pavažiavęs keliu, kuris veda į miškelį ten buvo. Minėtoje vietoje prabuvo iki 19.00 val. Apie 16.00 val. dar neišvažiavęs iš atraminio punkto jis kartu su A. L. matė, kaip Baltarusijos Respublikos pusėje prie valstybės sienos linijos važiavo automobilis „Audi A6“, tamsios spalvos, numerių neįsidėmėjo, pamena tik tiek, jog jie buvo baltarusiški valstybiniai numeriai ir pamena, kad buvo raidės IP. Jis suprato, jog šis automobilis atveža kontrabandines cigaretes, nes niekas nevažinėja taip arti valstybės sienos linijos. Jis matė, kaip šis automobilis prie valstybės sienos linijos privažiavo vieną kartą, daugiau nematė, nes nuvažiavo į prie VSŽ Nr. 0627, esantį miškelį. Iš minėtos vietos matosi laukas ir VSŽ nuo Nr. 0628 iki Nr. 0630. Apie 19.00 val. jis grįžo į atraminį punktą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų prekių kiekį (40 000 pakelių cigarečių „Fest“, 60 pakelių cigarečių „Queen Menthol“) ir jų gabenimo per sieną aplinkybes, akivaizdu, kad Pareiškėjas dalyvavo neteisėtai per sieną įvežant cigaretes ir būdamas pasienio pareigūnu žinojo, jog toks įvežimas yra neteisėtas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjas sudarė sąlygas bei padėjo kitiems asmenims įvykdyti kontrabandą bei neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Todėl jis pagrįstai pripažintas muitinės skolininku.

Sudarydamas sąlygas ir padėdamas kitiems asmenims įvykdyti kontrabandą bei neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinamomis prekėmis, pareiškėjas neabejotinai suprato ir žinojo, kad jos į Lietuvos Respubliką įvežtos nelegaliai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo prekės – importo muitais apmokestinamos ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės – į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką.

Pripažinus A. M. skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antrosios įtraukos prasme, atsižvelgus į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punkto bei Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, jis laikomas importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 94 straipsnio 3 dalies prasme bei, atsižvelgus į Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei šio straipsnio 3 dalį, jis laikomas importuotoju Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies prasme. Mokestinės prievolės apskaičiavimas (šio apskaičiavimo teisingumas) bei prekių tarifinis klasifikavimas šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas, todėl teismui nekyla abejonių dėl Kauno teritorinės muitinės atlikto prievolės apskaičiavimo bei klasifikavimo. Pareiškėjas skunde neginčijo skolos muitinei ir delspinigių dydžio, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ginčijamame sprendime nustatytos skolos muitinei teisingumu.

Tai, kad minėtos cigaretės Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu buvo konfiskuotos, A. M. skolos muitinei nepanaikina. Bendrijos muitinės kodeksas skolos muitinei išnykimo dėl to, kad neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos, nenustato. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punkto antrąją įtrauką, skola muitinei, atsiradusi neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją prekes, išnyksta tik tada, kai prekės sulaikomos neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Per sieną gabenamos prekės buvo sulaikytos ne pirmojoje muitinės įstaigoje, o Bendrijos muitų teritorijoje, todėl nėra pagrindo neteisėtai įvežtų bei Bendrijos muitų teritorijoje gabenamų prekių sulaikymą ir konfiskavimą vertinti kaip skolos muitinei išnykimo pagrindą Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio c punkto prasme.

Pažymėtina, jog tai, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir vėliau buvo sunaikintos, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-754/2009; 2010-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-916/2010), prievolei mokėti nurodytus mokesčius įtakos neturi. Tai, kad cigaretės iš Pareiškėjo buvo paimtos ir Vilniaus apygardos teismo įsakymu sunaikintos, jo skolos muitinei nepanaikina. Taigi, šiuo atveju Pareiškėjo argumentai, kad cigaretės buvo paimtos ir nepateko į apyvartą, neturi reikšmės skolos muitinei įregistruoti, kadangi šiuo atveju esminė yra aplinkybė, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės turėjo būti pristatytos į muitinę. Bendrijos muitinės kodeksas skolos muitinei išnykimo dėl to, kad neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos, nenumato.

Pareiškėjas A. M. teigia, kad už tą patį teisės pažeidimą buvo nubaustas du kartus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000-02-10 nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas).

Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija; 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalis). Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmenys baudžiamojoje byloje buvo nubausti kriminalinio pobūdžio bausme (bauda), o bauda pagal Mokesčių administravimo įstatymą paskirta už analogišką teisės pažeidimą, tai prilyginama pareiškėjų nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankcija, tokiu būdu pažeidžiant non bis in idem principą. Tačiau Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Baudžiamoji ir mokestinė atsakomybė nėra tapačios kategorijos, mokestinė prievolė atsiranda pagal mokesčių įstatymus. Nagrinėjamu atveju bauda ginčijamais muitinės sprendimais Pareiškėjui nebuvo skirta, todėl non bis in idem principas nebuvo pažeistas. Pareiškėjui tik įregistruota mokestinė prievolė, t. y. nustatyta pareiga sumokėti mokesčius. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, (LVAT 2005-03-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-366-14). Atsižvelgus į šiuos argumentus, Pareiškėjo teiginiai dėl dvigubo nubaudimo laikytini nepagrįstais.

Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno teritorinė muitinė 2015-03-30 sprendimu Nr. 5PM190415 pagrįstai pripažino Pareiškėją solidariu skolininku muitinei bei įregistravo mokestinę prievolę, o Muitinės departamentas, išsamiai įvertinęs Pareiškėjo 2015-06-25 skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2015-07-14 sprendimą patvirtinti Kauno teritorinės muitinės 2015-03-30 sprendimą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai būtų naikinami. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.