- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-1935-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- K. V.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovei D. V., ieškovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui K. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui K. V., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo K. V. (toliau atsakovas) išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą 14 400 Lt už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant kas mėnesį po 400 Lt bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4). Ieškinyje nurodyta, kad santuoka su atsakovu nutraukta 1999-01-13. Po santuokos nutraukimo sūnus liko gyventi su ieškove, atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, sūnaus auklėjime nedalyvauja visiškai. Šiuo metu sūnui 14 metų, sūnaus poreikiams kas mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 600 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo K. V. išlaikymą jo nepilnamečiam sūnui D. V. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-06-06) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 1800 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma ir 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-09-09 iki 2010-09-09 (ieškinio padavimo dienos); išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę nepilnamečio D. V. atstovę D. V.; sprendimą išlaikymo dalyje nurodė vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovo K. V. valstybei 23,29 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 414 Lt žyminio mokesčio, 645 Lt už suteiktą valstybinę antrinę teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nedirbo, jos teigimu, registruota darbo biržoje, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. 2010 metais ieškovė gavo netekto darbingumo pensiją, 2010 m. kas mėnesį gaudavo 52 Lt išmoką vaikui. Ieškovės teigimu, jos pajamas sudaro tik gaunama socialinė pašalpa, kuri iki balandžio mėnesio buvo 1300 Lt. Ieškovė nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Ieškovė su nepilnamečiu šalių sūnumi gyvena kartu su jos tėvais (duomenys neskelbtini). Ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieškovei suteikta 100 procentinė valstybės teikiama antrinė teisinė pagalba. Atsakovas, nors ir buvo teismo įpareigotas, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Atsakovas oficialiai nedirba, iki 2010-07-26 automobilių neturėjo, turi nekilnojamojo turto – ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų apie turimas santaupas ar lėšas banko sąskaitose nepateikė. Prieš teismo posėdį paskambinęs asmuo, prisistatęs ieškovu, nurodė, kad negali atvykti į posėdį, kadangi išvykęs dirbti į Latviją, todėl darytina išvada, kad atsakovas dirba, turi darbinių pajamų ir iš jų pragyvena. Teismas sprendė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, kadangi priešingų įrodymų byloje nėra pateikta, todėl atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis privalo didesne dalimi prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismas taikė CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Įvertinęs vaiko poreikius, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti sūnui 400 Lt dydžio išlaikymą, be to, atsakovas tokio dydžio išlaikymą sutiko teikti. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-10 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas nepilnamečiam sūnui iki kol bus priimtas teismo sprendimas mokėti išlaikymą tik po 200 Lt, o ne po 400 Lt kas mėnesį, todėl iki teismo sprendimo priėmimo dienos jis nesumokėjo 1800 Lt išlaikymo, kurį teismas priteisė konkrečia 1800 Lt suma. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, kad atsakovas po santuokos nutraukimo 1999 m. tinkamo išlaikymo vaikui, kuris užtikrintų kasdienius vaiko poreikius, neteikė. Atsakovo teikiamas išlaikymas buvo epizodinis ir nepakankamas. Teismas, įvertinęs tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas sūnui pinigų, nors ir nepakankamai, tačiau skyrė, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą sūnui nuo 2007-09-09 iki 2010-09-09, kas mėnesį skaičiuojant po 200 Lt, t.y. viso 7200 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas K. V. apeliaciniu skundu (b. l. 109-111) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. V. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyse esančių teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Teismas buvo šališkas, kadangi neturėdamas jokių įrodymų, kad ieškovės nurodytos sumos sūnaus minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį yra pagrįstos (940 Lt suma ar ne mažiau 700 Lt suma), šiomis sumomis vadovavosi kaip įrodytomis ir pagrįstomis. Ieškovė nepateikė įrodymų apie turimas išlaidas sūnui išlaikyti, jos nurodytos sumos yra akivaizdžiai per didelės ir nepagrįstos jokiais dokumentais, jokiais leistinais įrodymais, išskyrus vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje surašytos bet kokio dydžio sumos.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis privalo didesne dalimi prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Nėra aišku kokiu būdu oficialiai nedirbančio asmens turtinė padėtis gali būti geresnė nei ieškovės, kuri gauna išmokas, pašalpas ir t.t. Taigi teismas visiškai nepagrįstai, nenurodant jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų priėjo prie nepagrįstos išvados ir tokiu būdu pažeidė CPK 270 str..
3. Teismas nepagrįstai visiškai nevertino tos aplinkybės, kad šiuo metu apeliantas yra bedarbis ir ieškovės reikalaujamos sumos sūnaus išlaikymui neturi galimybių skirti, priteistas išlaikymo dydis yra visiškai neproporcingas apelianto turtinei padėčiai. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad sūnus D. V. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad apeliantas jam išlaikymą pagal savo turtinę padėtį teikia tiek pinigais, tiek įvairiais daiktais.
4. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-09-09 iki 2010-09-09, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas išlaikymą savo sūnui teikė, duodavo pagal galimybes pinigų, padovanodavo įvairių daiktų, leisdavo kartu laiką. Teismas, minėtų aplinkybių nevertino, tokiu būdu nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai, taip pažeidė CPK 12, 178, 185, straipsnius, kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti. Taip pat nepagrįstai priteistas išlaikymas konkrečia 1800 Lt pinigų suma, kadangi pateikiami banko kvitai patvirtina, kad laikiną išlaikymą sūnaus naudai apeliantas mokėjo, nors ir nereguliariai.
Atsiliepimas
Ieškovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 119-120) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas, teismo parengiamajame posėdyje sutiko sūnaus išlaikymui skirti po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės. Nors apeliantas šiuo metu oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad neoficialiai dirba visą laiką, todėl ir sūnaus išlaikymui galės skirti po 400,00 Lt kas mėnesį. Per paskutinius keturis metus K. V. sūnaus išlaikymui yra skyręs 200,00 Lt ir tai buvo vienintelė pinigų perlaida vaiko išlaikymui. O tai, kad tėvas kartais, epizodiškai ir nereguliariai duodavo sūnui nedideles pinigų sumas, apie kurias ieškovė nežinojo, teismas įvertino teisingai ir jos prašomą 14 400,00 Lt įsiskolinimą sūnaus išlaikymui, sumažino per pusę, priteisdamas 7 200,00 Lt. Tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas itin atidžiai įvertino visas byloje esančias aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir tik apklausęs šalių sūnų, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apeliantas turėjo galimybę turėti atstovą advokatą. Teismas išaiškino apeliantui teisę ir galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, tačiau apeliantas pažadėjęs kreiptis teisinės pagalbos, toliau bylos eiga nebesidomėjo. Teismas negalėjo įvertinti apelianto nepateiktų įrodymų apie jo turtinę padėtį, kuriuos pats apeliantas galėjo ir privalėjo pateikti pirmos instancijos teismui, todėl nepagrįsti yra jo argumentai ir dėl LR CPK 185 straipsnio, 265 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo bei 330 straipsnio nuostatų pažeidimų.
Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinusi visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, nustatė, kad 1996 m. gruodžio 2. gimusio sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro ne mažiau kaip 700 Lt per mėnesį, tačiau rėmėsi orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA, t. y. 800 Lt) ir iš atsakovo priteisė pusę šios sumos, t.y. 400 Lt., pripažinęs, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės ir jis privalo didesne dalimi prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu vaiko išlaikymo dydžiu, priteistu išlaikymo įsiskolinimu už 3 metus, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė tokių didelių vaiko poreikių, išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, savo noru duodavo pinigų, dovanojo daiktų sūnui.
Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstus, nesudarančius vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192, 3.200 straipsnių aspektu.
Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji išleidžianti ne mažiau 600 Lt sūnaus išlaikymui maistui, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, t.y. pagrindinių pragyvenimui reikalingų daiktų pirkimui bei kultūros ir švietimo renginiams. Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė detalizuotą vaiko išlaikymui būtinų prekių sąrašą. Pagal jį ieškovė per mėnesį išleidžianti vidutiniškai 940 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į vaiko amžių ir dėl to didėjančius jo poreikius rėmėsi orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA, t. y. 800 Lt). Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas reikalauja, kad vaikai, patyrę moralinę traumą dėl tėvų santuokos nutraukimo, nepatirtų dar ir ženklių savo vystymuisi būtinų poreikių apribojimų. Tam nėra ir materialinio pagrindo. Vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti priteisto dydžio išlaikymą ir atmeta apelianto argumentus, jog vaiko išlaikymui nereikalingas ne mažesnis nei 700 Lt išlaikymas kas mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokio dydžio būtinų išlaidų reikalingumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos sudarė netekto darbingumo pensija, šiuo metu ji registruota darbo biržoje, gauna apie 630 Lt pašalpą kas mėnesį, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas turi nekilnojamojo turto ( b. l. 94-95), nepateikė įrodymų apie savo bedarbystę ir gaunamas pajamas, todėl tikėtina, kad turi pakankamai pajamų savo pragyvenimui, yra sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi kokių nors priemonių kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Po bylos iškėlimo teisme 2010-09-10 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ( b.l. 24), atsakovas neteikė iš jo priteisto 200 Lt kas mėnesį laikino išlaikymo vaikui, kas rodo, jog elgėsi nerūpestingai. Pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Darytina išvada, kad skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nėra aiškiai per didelis ir nepažeidžia tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2007-09-09 iki 2010-09-09 nepagrįstumo. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto šalių sūnaus D. paaiškinimų ( b. l. 100) matyti, kad atsakovas retsykiais duodavo sūnui pinigų, nupirkdavo daiktų. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja B. L. paaiškino, kad per paskutinius 3 metus atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, kelis kartus vaikui davęs 10-20 Lt. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad 3 metus iki ieškinio padavimo teikė vaikui pakankamo dydžio išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovas tik iš dalies teikė vaikui išlaikymą, kuris netenkino visų būtinų jo poreikių, ieškovės prašomą 14 400,00 Lt įsiskolinimą sūnaus išlaikymui, sumažino per pusę, priteisdamas 7 200 Lt. už trejus metus iki ieškinio padavimo (CK 3.200 str.).
Apelianto argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti, nes byloje nėra jokių aplinkybių leidžiančių suabejoti bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrėtas sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto(atsakovo) priteistinos valstybei 310 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, suteiktos ieškovei, pagrįstos 2011-07-07-26 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos 100 proc. teikimo bei 2011-10-18 pažyma byloje: 150 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 160 Lt už atstovavimą (b.l.123-124) (CPK 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 310 Lt (tris šimtus dešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.