- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1353-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14589-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
- Trečiasis asmuo
- „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE
- Advokatai
- Jurgita Karvelė
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1353-125/2013
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-14589-2011-2)
2013 m. spalio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ patikslintą ieškinį atsakovams antstolei Laimai Neniškienei, antstoliui Gintarui Kairiui, tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, D. J., dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-24 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ ieškinį atsakovei antstolei Laimai Neniškienei, tretiesiems asmenims antstoliui Gintarui Kairiui ir „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-05 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. BAB bankas „Snoras“ 2013-01-16 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš antstolės Laimos Neniškienės ir antstolio Gintaro Kairio solidariai BAB banko „Snoras“ naudai 54630,34 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė antstolė L. Neniškienė, realizavusi skolininkui D. J. priklausantį turtą ir gautų lėšų nepaskirsčiusi kitiems išieškotojams, tarp jų ir ieškovei, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 759 str., reglamentuojantį prisijungimą prie išieškojimo, o atsakovas antstolis G. Kairys surašydamas procesinius dokumentus bei norėdamas prisijungti prie išieškojimo netinkamai vykdė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, taigi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, todėl ieškovė patyrė 54630,34 Lt dydžio nuostolius (t.3, b.l. 56-64).
Atsiliepimas
Atsakovai L. Neniškienė ir G. Kairys, tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimais su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-10 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ 4 083,75 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės Laimos Neniškienės naudai ir 3236,75 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Gintaro Kairio naudai. Dėl antstolių neteisėtų veiksmų teismas nustatė, jog atsakovai nepažeidė nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijose ar/ir kituose teisės aktuose nustatytų savo pareigų ar teisių, be to, pagal savo atliktų veiksmų esmę bei kitas aplinkybes jie buvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl nėra atsakovų kaltės dėl ieškovės tariamai patirtų nuostolių. Teismas nustatė, jog antstolė L. Neniškienė buvo pirmoji antstolė areštavusi skolininkui D. J. priklausantį turtą, todėl minėta antstolė, kaip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 p., turėjo teisę realizuoti skolininkui priklausantį turtą. Realizuodama skolininkui priklausantį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už 62707 Lt antstolė L. Neniškienė nepažeidė jokių teisės normų. Teismas taip pat nustatė, jog antstolis 2010-12-01 priėmė patvarkymą Nr. 0154/10/00524 dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir minėtą patvarkymą pateikė antstolei L. Neniškienei faksu (t.1, b.l. 61). Teismas pažymėjo, jog teisės normos nereglamentavo kokius dokumentus kartu su patvarkymu dėl prisijungimo antstolis turi pateikti kitam antstoliui bei koks patvarkymo pavadinimas turi būti nurodytas, taip pat nereglamentuota kokiu būdu – registruotu paštu, faksu ar kitais telekomunikacijų įrenginiais turėjo būti pateiktas patvarkymas, todėl nepagrįsti patikslinto ieškinio teiginiai, jog antstolis G. Kairys prisijungdamas prie išieškojimo pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus. Be to, pažymėtina, jog vadovaujantis antstolio G. Kairio patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolės L. Neniškienės išieškotos lėšos turėjo būti skirstomos ne proporcingai esamų išieškotojų turimų reikalavimų dydžiui, tačiau G. Kairiui turėjo būti pervestos išieškotos piniginės lėšos tik tuo atveju, jei jų būtų likę visiškai atsiskaičius su išieškotoja K. M.. Kadangi atsiskaičius su išieškotoja K. M. nebeliko lėšų AB bankas „Snoras“ reikalavimui patenkinti, tai nebuvo galimybės įvykdyti antstolio G. Kairio patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismo nuomone, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio su antstolių veiksmais. Teismas nustatė, jog AB bankas „Snoras“ su UAB „Irnukas“ sudarė dvi kredito sutartis – Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Sutarties Nr. 1 prievolių įvykdymo užtikrinimui AB bankas „Snoras“ pasirinko 2 būdus - hipoteką ir laidavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimus dėl Sutarties Nr. 1 neįvykdymo tiek UAB „Irnukas“, tiek už ją laidavusiam D. J., tokiu būdu ieškovė privalėjo žinoti, kad patenkinus pagrindinį reikalavimą pagal Sutartį Nr. 1, bus laikoma, kad šalutinė prievolė kylanti iš laidavimo sutarties yra pasibaigusi. Tačiau šiuo atveju ieškovė reikšdama ieškinį atsakovams iš esmės siekia perkelti dėl savo verslo rizikos atsirasiančius nuostolius atsakovams ir juos būtent kildina iš Sutarties Nr. 2. Teismo nuomone, ieškovės argumentai dėl patirtų tariamų nuostolių (54630,34 Lt) yra per daug nutolę nuo atsakovų veiksmų, atliktų vykdant išieškojimą, pagal Sutartis ir yra teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su pačios ieškovės veiksmais – Sutarties Nr. 2 neužtikrinimo laidavimu. Teismas taip pat nurodė, jog tariamos žalos dydį bus galima svarstyti tik tada, kai antstolis G. Kairys užbaigs išieškojimą ir išieškotojai bus grąžintas vykdomasis dokumentas, o ieškovės nurodoma nuostolių suma iš esmės yra ne atsakovų veiksmų rezultatas, bet siekimas užsitikrinti prievolę, su kuria nėra susijęs vykdomas išieškojimo procesas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės L. Neniškienės ieškovės naudai 54 630,34 Lt nuostolių atlyginimo, priteisti iš antstolės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei kitas išlaidas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Ieškovė nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nuostolių atlyginimo iš antstolės ir nurodo, jog antstolė nepripažinusi patvarkymo prisijungimo prie išieškojimo ir nepaskirsčiusi išieškotų lėšų visiems išieškotojams proporcingai jų turimiems reikalavimams, pažeidė CPK 759 str., kadangi patvarkymas dėl prisijungimo įpareigojo antstolę laikytis proporcingo išieškotos sumos padalijimo tarp tos pačios eilės išieškotojų, įskaitant ir tų, kurie prisijungė prie išieškojimo, principo, įtvirtinto CPK 753 str. 2 d.. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai pagal savo atliktų veiksmų esmę bei kitas aplinkybes jie buvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl nėra atsakovų kaltės dėl ieškovės tariamai patirtų nuostolių, kadangi tai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, tiek antstolių veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Antstolės kaltė pasireiškia nerūpestingu ir netinkamu savo pareigų vykdymu ir dėl ko buvo pažeistos ieškovės, kaip išieškotojos, teisės. Taip pat nurodo, jog nepagrįstai teismas sprendė, kad byloje neįrodytas žalos atsiradimo faktas ir priežastinis ryšys su antstolės veiksmais. Nurodo, jog antstolei tinkamai įvykdžius savo pareigas BUAB „Irnukas“ skola ieškovei sudarytų ne 95 168,32 Lt, o 40 537,98 Lt, todėl ieškovė faktiškai patyrė žalą, o antstolės padaryti pažeidimai yra tiesioginė neigiamų padarinių, kilusių ieškovei, priežastis.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nesant visų būtinų sąlygų antstolių civilinei atsakomybei atsirasti. Jo nuomone, ieškovė apeliaciniu skundu pakeitė ieškinio ir reikalauja jau ne solidarios antstolių atsakomybės, o žalos atlyginimo prašo tik iš antstolės L. Neniškienės. Nurodo, jot teismas teisingai sprendė, jog antstoliai tinkamai vykdė pareigas, o ieškovės nuostoliai nėra antstolių veiksmų rezultatas. Dėl antstolių civilinės atsakomybės tretysis asmuo nurodo, jog nei vienas iš antstolių neatliko neteisėtų veiksmų, o dėl bankui padarytos žalos ir antstolių veiksmų nėra priežastinio ryšio, todėl negalima konstatuoti ir antstolės L. Neniškienės kaltės, tuo labiau, kad banko realiai patirta žala neįrodyta, o išieškojimas banko naudai ir toliau yra vykdomas, todėl žalos dydis negali būti nustatytas. Tretysis asmuo taip pat nurodo, jog dėl nepranešimo apie įvykį ir dėl draudimo poliso naikinamojo termino pasibaigimo, šio įvykio negalima laikyti draudžiamuoju.
Atsakovas antstolis Gintaras Kairys pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas teismo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skunde nurodyti faktai ir argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl skundas atmestinas. Pažymi, jog skolininko D. J. atžvilgiu tęsiamas išieškojimas ir šiai dienai yra likusi bankui skola 5240,32 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007-05-11 tarp AB bankas „Snoras“ ir UAB „Irnukas“ sudaryta Kredito sutartis Nr. 031-47363 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią AB bankas „Snoras“ suteikė UAB „Irnukas“ 600 000 Lt dydžio kreditą. UAB „Irnukas“ įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti, t.y. mokėti bankui palūkanas, vykdyti kitas sutarties sąlygas (t.1, b. l. 14-22). Skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui UAB „Irnukas“ 2007-05-21 įkeitė nekilnojamuosius daiktus - 1265,23 kv. m. bendro ploto gamybinį pastatą su tvora, 0,4858 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą), esančius (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 23-25). Taip pat 2007-05-14 tarp AB bankas „Snoras“ ir D. J., kuris buvo UAB „Irnukas“ direktoriumi, sudaryta Laidavimo sutartis Nr. L 031-47363 (priedas prie 2007-05-11 Kredito sutarties Nr. 031-47363), pagal kurią D. J. atsako solidariai su UAB „Irnukas“ už įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį (t.1, b. l. 26-29). 2008-05-21 tarp AB bankas „Snoras“ ir UAB „Irnukas“ sudaryta Kredito sutartis Nr. 031-47511 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią UAB „Irnukas“ suteiktas 250 000 Lt dydžio kreditas, o UAB „Irnukas“ įsipareigojo Sutartyje Nr. 2 nustatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti, mokėti bankui palūkanas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas (t.1, b. l. 29-39). Skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui UAB „Irnukas“ pakartotinai įkeitė nekilnojamuosius daiktus, kurie jau buvo įkeisti 2007-05-21 hipotekos lakštu (t.1, b.l. 31,40-42). Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-23 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Irnukas“ (t.1, b.l. 43-44). Klaipėdos apygardos teismas 2010-01-15 sprendimu priteisė iš D. J. 441 405,24 Lt negrąžintos paskolos, 9 323,35 Lt nesumokėtų palūkanų, 23 347,82 Lt delspinigių, 8 991,65 Lt bylinėjimosi išlaidų AB bankas „Snoras“ naudai (t.1, b. l. 50-51). Minėto sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui Gintarui Kairiui (t.1, b. l. 52, 53-54). Antstolis Gintaras Kairys 2010-03-30 turto arešto aktu areštavo D. J. nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį (duomenys neskelbtini), automobilį (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 58-60). Antstolis Gintaras Kairys 2010-12-01 priėmė patvarkymą Nr. 0154/10/00524 dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštavo lėšas, priklausančias D. J., ir prašė areštuotas lėšas pervesti į antstolio Gintaro Kairio depozitinę sąskaitą (t.1, b. l. 61). 2008-11-20 antstolė Laima Neniškienė areštavo 2/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 62-64). 2010-11-12 antstolė Laima Neniškienė surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0065/08/0764, kuriuo parduotos 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančios D. J., pirkėjui V. J. už 62 707,00 Lt, minėtą aktą 2010-12-06 patvirtino Klaipėdos rajono apylinkės teismas (t.1, b. l. 69). Antstolė Laima Neniškienė 2010-12-16 patvarkymu paskirstė lėšas, gautas pardavus D. J. turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui: išieškotojai K. M. paskirta 62 707,00 Lt skolos atlyginimui (t.1, b. l. 72). 2011-08-17 pirkimo – pardavimo sutartimi bankrutavusiai UAB „Irnukas“ priklausantis turtas, kuris buvo įkeistas AB bankas „Snoras“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, parduotas A. P. ir A. P. už 650 000 Lt, lėšos pervestos AB bankas „Snoras“ įsiskolinimams pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 padengti (t.1, b. l. 90).
Dėl neteisėtų antstolio civilinės atsakomybės
Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės, turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010). Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje byloje neteisėti veiksmai kildinami iš antstolės L. Neniškienės neteisėtų veiksmų priėmus antstolio G. Kairio patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo ir nepaskirsčius išieškotos sumos visiems skolininkams. Byloje nustatyta, jog antstolis G. Kairys, išieškodamas vykdomojoje byloje Nr. 0154/10/00524 483 068,06 Lt skolą AB bankas „Snoras“ naudai, areštavo skolininkui priklausantį turtą ir kreipėsi į antstolę Laimą Neniškienę, kadangi antstolė vykdė to paties skolininko D. J. turto pardavimą pasirinktam pirkėjui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, jog antstolė L. Neniškienė nepažeidė CPK 704 str. reikalavimų dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, kadangi antstolė L. Neniškienė buvo pirmoji antstolė areštavusi skolininkui priklausantį turtą – 2008-11-20, tuo tarpu antstolis G. Kairys turtą areštavo 2010-03-31(I t., b.l. 62-64). Tačiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstas L. Neniškienės teiginys, jog antstolio 2010-12-01 patvarkymas Nr. 0154-10-00524 (I t., b.l. 61) nelaikytinas prisijungimu prie išieškojimo. Nagrinėjamu atveju, antstolio patvarkymas atitinka teismų praktikos išaiškinimus, kur šis patvarkymas ir yra laikytinas CPK 759 str. 1 d. prasme prisijungimu prie išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2005). 2010-11-12 antstolės L. Neniškienės Turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0065/08/0764 teismo buvo patvirtintas 2010-12-06 (I t., b.l. 69), 2010-12-16 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolė išieškotą sumą 62 707,00 Lt paskyrė išieškotojos K. M. reikalavimui patenkinti (I t., b.l. 72). Pažymėtina ir tai, jog antstolė L. Neniškienei antstolio G. Kairio 2010-12-01 patvarkymą Nr. 0154-10-00524 gavo faksu iki patvarkymo dėl lėšų paskirstymo (I t., b.l. 117, II t., b.l. 45). Darytina pagrįsta išvada, jog patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, laikytinas tinkamu prisijungimu prie išieškojimo, o vadovaujantis CPK 689 str. prasme, antstolis prilyginamas kitam asmeniui, kuris turi skolininkui priklausančių lėšų ir jam taip pat privalomi antstolio patvarkymai dėl lėšų arešto (CPK 689 str. 4 d., CPK 585 str. 1 d.). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 p., antstolė L. Neniškienė buvo pirmoji antstolė areštavusi skolininkui D. J. priklausantį turtą, todėl minėta antstolė, kaip nurodyta turėjo teisę realizuoti skolininkui priklausantį turtą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog antstolio G. Kairio patvarkymas laikytinas prisijungimu prie bylos, išieškotos lėšos negalėjo būti perduotos tik išieškotojai K. M., o išieškotos lėšos turėjo būti paskirstytos visiems išieškotojams proporcingai jų turimiems reikalavimams.
Dėl nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio
Viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra žala, kurią turi įrodyti ieškovas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (atsakovo) veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu. Be to, tarp apelianto nurodomos patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų turi buti konstatuotas priežastinis ryšys. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi, netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Lietuvos valstybė, kt., bylos Nr. 3K-3-389/2011, kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip patirtus nuostolius nurodė 54 630,34 Lt sumą, kuri yra 87,12 proc. dalis antstolės L. Neniškienės išieškotos sumos iš D. J. išieškotojos K. M. naudai. Kaip pagrindą šiems nuostoliams ieškovė nurodo antstoliui G. Kairiui pateiktą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-741-370/2010 (I t., b.l. 53), pagal kurį skola D. J. atsirado pagal 2007-05-14 laidavimo sutartį Nr. L031-47363, kuria užtikrinta 2007-05-11 kredito sutartis Nr. 031-47363 su UAB „Irnukas“ (Sutartis Nr. 1). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė dėl minėtos kredito sutarties neįvykdymo reikalavimus pareiškė tiek UAB „Irnukas“, tiek už ją laidavusiam D. J.. Tokiu būdu patenkinus pagrindinį reikalavimą pagal Sutartį Nr. 1, bus laikoma, kad šalutinė prievolė kylanti iš laidavimo sutarties yra pasibaigusi. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas pagal Sutartį Nr. 1 yra visiškai patenkintas ir yra nepadengtos tik bylinėjimosi išlaidos ir dalis būtinųjų vykdymo išlaidų. Tačiau, ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildina iš Sutarties Nr. 2, kurios pagrindu skolininkas D. J. nebuvo sudaręs laidavimo sutarties, todėl ieškovė negalėjo reikšti reikalavimo antstoliams, kadangi antstolio G. Kairio vykdomoji byla užvesta Sutarties Nr. 1 pagrindu, o antstolė L. Neniškienė išieškojimą vykdė iš D. J. turto. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiški nuostolių suma išieškotina iš skolininko D. J., kadangi iš D. J. nuolat daromi išieškojimai, o vadovaujantis antstolio G. Kairio 2012-07-04 raštu, ieškovei iki visiško atsiskaitymo ir vykdomosios bylos užbaigimo liko 7 833,37 Lt neišieškota suma (III t., b.l. 8). Pati ieškovė 2012-03-01 antstoliui G. Kairiui nurodo, kad 2012-03-01 dienai iš D. J. yra likusi neišieškota 8 991,65 Lt bylinėjimosi išlaidų suma bei 14,06 Lt ieškovės sumokėtų būtinųjų vykdymo išlaidų (II t., b.l. 57). Nežiūrint į tai, ieškovės atstovė advokatė Jurgita Karvelė žymiai vėliau – 2013-01-16 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ir toliau iš antstolių prašo priteisti pradiniame ieškinyje nurodytą sumą (III t., b.l. 46-64). Pagal CK 6.249 straipsnio sampratą žala yra turėtos išlaidos, t. y. jos turi būti patirtos, o nagrinėjamu atveju ieškovės nuostoliai yra nepatirti ir nepagrįsti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės argumentai dėl patirtų tariamų nuostolių yra per daug nutolę nuo atsakovų veiksmų, atliktų vykdant išieškojimą, pagal Sutartis ir yra teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su pačios ieškovės veiksmais – Sutarties Nr. 2 neužtikrinimo laidavimu. Darytina išvada, kad nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio tarp antstolių veiksmų ir ieškovės reikalaujamų nuostolių. Ieškovė nepagrįstai ginčija patyrusi nuostolius dėl antstolių neteisėtų veiksmų ir ieškovė piktnaudžiauja savo teise, tiek nurodydama ne tas sumas, kurias galėtų prisiteisti, tiek pareikšdama nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos teisėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas yra atmestas, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tenkintinas. Atsakovė pateikė 4083,75 Lt bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (III t., b.l. 108–113).
Atsakovas antstolis G. Kairys atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nėra pateikti įrodymai dėl turėtų išlaidų, nors atsakovo atstovė teikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog įrodymus dėl atsakovo turėtų išlaidų buvo pateikusi posėdžio metu (II t., b.l. 135-137), tačiau byloje nurodytų duomenų nėra, o atsakovo atstovė nepateikė minėtų išlaidų kopijų, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidos yra nepriteistinos.
Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, jai yra grąžinamas 1640 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2011-10-25 mokėjimo nurodymo Nr. 638 (CPK 83 str. 1 d. 8 p.) (I t., b.l. 10).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. nenustačius padarytą žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, ir atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ 2011-10-25 sumokėtą 1640 Lt žyminį mokestį.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ atsakovei antstolei L. Neniškienei turėtas 4083,75 Lt bylinėjimosi išlaidas.