Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-04-10 · Civilinė byla Nr. 2-1171-792/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-04-10Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
2-1171-792/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14589-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Atsakovas
L. N., G. K.
Trečiasis asmuo
D. J., „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE
Kategorijos
  • 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1171-792/2013(Proceso Nr. 2-06-3-14589-2011-2)Procesinio sprendimo kategorija: 35.1.;45.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ atstovui Igoriui Kovalčukui (Igor Kovalčuk), atsakovams L. N., G. K., trečiajam asmeniui D. J., trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atstovui Antanui Bimbiriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ patikslintą ieškinį atsakovams antstolei L. N., antstoliui G. K., tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, D. J., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-24 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ ieškinį atsakovei antstolei L. N., tretiesiems asmenims antstoliui G. K. ir „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamam „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-05 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. BAB bankas „Snoras“ 2013-01-16 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš antstolės L. N. ir antstolio G. K. solidariai BAB banko „Snoras“ naudai 54630,34 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė antstolė L. N., realizavusi skolininkui D. J. priklausantį turtą ir gautų lėšų nepaskirsčiusi kitiems išieškotojams, tarp jų ir ieškovei, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 759 str., reglamentuojantį prisijungimą prie išieškojimo, o atsakovas antstolis G. K. surašydamas procesinius dokumentus bei norėdamas prisijungti prie išieškojimo netinkamai vykdė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, taigi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, todėl ieškovė patyrė 54630,34 Lt dydžio nuostolius (t.3, b.l. 56-64).

Atsiliepimas

Atsakovė L. N. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog patikslintas ieškinys nepagrįstas dėl tokių priežasčių. Pirma, antstolio G. K. 2010-12-01 patvarkymu jos išieškotos lėšos turėjo būti skirstomos ne proporcingai esamų išieškotojų turimų reikalavimų dydžiui, tačiau antstoliui G. K. turėjo būti pervestos išieškotos piniginės lėšos tik tuo atveju, jei jų būtų likę visiškai atsiskaičius su išieškotoja K. M.. Be to, nors antstolio G. K. patvarkymas areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pateiktas laiku, tačiau jo įvykdymas nebuvo faktiškai įmanomas, nes 1) tai nebuvo prisijungimas prie išieškojimo CPK 759 str. l d. prasme; 2) atsiskaičius su išieškotoja K. M. nebeliko lėšų ieškovo reikalavimui patenkinti. Antra, teisės aktai neįtvirtina antstolio pareigos gavus kito antstolio patvarkymą, kuris atitinka LR teisingumo ministro patvirtintą oficialią formą, abejoti pateikto patvarkymo turiniu ir savo iniciatyva aiškintis tikrąją antstolio valią ir ketinimus, kai dėl to nekyla jokių abejonių, t.y. ji neturėjo pareigos aiškintis antstolio G. K. 2010-12-01 patvarkymo turinį. Trečia, teisės aktai nenustato pareigos antstoliui atšaukus varžytines ir pardavusi turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, apie tai informuoti kitus antstolius, kad šie galėtų priimti tinkamus sprendimus vykdydami išieškojimą kitų kreditorių naudai. Ketvirta, 2011-11-01 įsigaliojo nauja CPK 759 str. redakcija, kuri nustato, kad prisijungiant prie išieškojimo antstolis privalo surašyti specialią Sprendimų vykdymo instrukcijos 16 priede pateiktą „Patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo formą“. Penkta, ieškovės tariamai patirti nuostoliai yra per daug nutolę nuo atsakovės veiksmų, atliktų vykdant išieškojimą iš skolininko D. J., be to, nėra jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių (t.3, b.l. 96-103).

Atsakovas G. K. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, jog CPK 759 str. nenustato pareigos antstoliui prisijungti prie jau vykdomos išieškojimo bylos, jis turi tik teisę, tačiau ne pareigą. Be to, įstatymo nuostata numato ir paties išieškotojo galimybę prisijungti prie jau vykdomo išieškojimo. Nurodo, jog ieškovės nurodoma nuostolių suma yra ne jo, kaip antstolio, veiksmų rezultatas, bet spekuliatyvus ieškovės aplinkybių pateikimas, siekiant užsitikrinti prievolę, su kuria nėra susijęs vykdomas išieškojimo procesas. Tokiu būdu ieškovė bando pateisinti savo paties netinkamus sprendimus dėl reikalingų užtikrinimo priemonių sudaromai kredito sutarčiai, o kilusias neigiamas pasekmes perkelti jam. Be to, ieškovė įvardija 54630,34 Lt sumą kaip realius nuostolius, patirtus dėl neteisėto jo neveikimo, tačiau nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, jie dar nepatirti, nes išieškojimas iš laiduotojo dar nepasibaigęs. Mano, jog žalingi padariniai teisine prasme yra pernelyg nutolę nuo tariamo neteisėto veiksmo, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad nėra teisinio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir ieškovės reikalaujamų nuostolių atlyginimo. Kartu pažymi, kad nėra jo kaltės dėl ieškovės tariamai patirtų nuostolių (t.3, b.l. 114-121).

Tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamas „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Antstoliai vykdymo proceso metu laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto reglamentavimo, o ieškovės ieškinyje nurodyti nuostoliai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su antstolių veiksmais vykdant vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo (t.3, b.l. 83-89).

Tretysis asmuo D. J. nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-05-11 tarp AB bankas „Snoras“ ir UAB „Irnukas“ sudaryta Kredito sutartis Nr. 031-47363 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią AB bankas „Snoras“ suteikė UAB „Irnukas“ 600000 Lt dydžio kreditą. UAB „Irnukas“ įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti, t.y. mokėti bankui palūkanas, vykdyti kitas sutarties sąlygas (t.1, b. l. 14-22). Skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui UAB „Irnukas“ 2007-05-21 įkeitė nekilnojamuosius daiktus - 1265,23 kv. m. bendro ploto gamybinį pastatą su tvora, 0,4858 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (t.1, b. l. 23-25). Taip pat 2007-05-14 tarp AB bankas „Snoras“ ir D. J., kuris buvo UAB „Irnukas“ direktoriumi, sudaryta Laidavimo sutartis Nr. L 031-47363 (priedas prie 2007-05-11 Kredito sutarties Nr. 031-47363), pagal kurią D. J. atsako solidariai su UAB „Irnukas“ už įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį (t.1, b. l. 26-29). 2008-05-21 tarp AB bankas „Snoras“ ir UAB „Irnukas“ sudaryta Kredito sutartis Nr. 031-47511 (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią UAB „Irnukas“ suteiktas 250000 Lt dydžio kreditas, o UAB „Irnukas“ įsipareigojo Sutartyje Nr. 2 nustatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti, mokėti bankui palūkanas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas (t.1, b. l. 29-39). Skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui UAB „Irnukas“ pakartotinai įkeitė nekilnojamuosius daiktus, kurie jau buvo įkeisti 2007-05-21 hipotekos lakštu (t.1, b.l. 31,40-42). Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-23 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Irnukas“ (t.1, b.l. 43-44). Klaipėdos apygardos teismas 2010-01-15 sprendimu priteisė iš D. J. 441405,24 Lt negrąžintos paskolos, 9323,35 Lt nesumokėtų palūkanų, 23347,82 Lt delspinigių, 8991,65 Lt bylinėjimosi išlaidų AB bankas „Snoras“ naudai (t.1, b. l. 50-51). Minėto sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui G. K. (t.1, b. l. 52,53-54). Antstolis G. K. 2010-03-30 turto arešto aktu areštavo D. J. nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį Ford Transit, automobilį VW Passat, 2/3 dalis buto, esančio adresu J. J. g. (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone (t.1, b. l. 58-60). Antstolis G. K. 2010-12-01 priėmė patvarkymą Nr. 0154/10/00524 dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštavo lėšas, priklausančias D. J., ir prašė areštuotas lėšas pervesti į antstolio G. K. depozitinę sąskaitą (t.1, b. l. 61). 2008-11-20 antstolė L. N. areštavo 2/3 dalis buto, esančio adresu J. J. g. , Gargžduose, Klaipėdos rajone (t.1, b. l. 62-64). 2010-11-12 antstolė L. N. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0065/08/0764, kuriuo parduotos 2/3 dalys buto, esančio J. J. g. (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, priklausančios D. J., pirkėjui V. J. už 62707,00 Lt, minėtą aktą 2010-12-06 patvirtino Klaipėdos rajono apylinkės teismas (t.1, b. l. 69). Antstolė L. N. 2010-12-16 patvarkymu paskirstė lėšas, gautas pardavus D. J. turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui: išieškotojai K. M. paskirta 62707,00 Lt skolos atlyginimui (t.1, b. l. 72). 2011-08-17 pirkimo – pardavimo sutartimi bankrutavusiai UAB „Irnukas“ priklausantis turtas, kuris buvo įkeistas AB bankas „Snoras“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, parduotas A. P. ir A. P. už 650000 Lt, lėšos pervestos AB bankas „Snoras“ įsiskolinimams pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 padengti (t.1, b. l. 90).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl antstolių veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Antstolių profesinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, kurio 16 str. nurodyta, jog antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo išspręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (toliau – CK) reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Tam, kad būtų pagrindas tenkinti pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Dėl antstolių neteisėtų veiksmų ir kaltės

CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taip pat Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis G. K., išieškodamas vykdomojoje byloje Nr. 0154/10/00524 483068,06 Lt skolą AB bankas „Snoras“ naudai, areštavo skolininkui priklausantį turtą ir kreipėsi į antstolę L. N., kadangi antstolė vykdė to paties turto pardavimą skolininko D. J. pasirinktam pirkėjui V. J.. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas turi patikrinti, ar sudarant turto perdavimo aktą skolininko pasirinktam pirkėjui buvo laikomasi CPK 704 str. reikalavimų. Areštuoto turto pardavimas iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui yra priverstinė turto realizavimo forma, kai antstolis, laikydamasis įstatymo, turi patenkinti kreditoriaus reikalavimus ir užtikrinti skolininko bei kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali turto realizavimo forma ir turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui galimas tik įvykdžius CPK 704 str. 2 d. nustatytus reikalavimus, t.y. skolininko pasiūlytas pirkėjas reikalingą sumą sumoka į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios ir skolininko pasiūlyto pirkėjo sumokėta suma yra ne mažesnė, kaip turto arešte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, tačiau jos visiškai pakanka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Nustatyta, jog antstolė L. N. buvo pirmoji antstolė areštavusi skolininkui D. J. priklausantį turtą, todėl minėta antstolė, kaip nurodyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 p., turėjo teisę realizuoti skolininkui priklausantį turtą. Realizuodama skolininkui priklausantį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už 62707 Lt antstolė L. N. nepažeidė jokių teisės normų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat nurodė, jog antstolis G. K. netinkamai atliko antstolio pareigas prisijungdamas prie išieškojimo. CPK 759 str. reglamentuoja prisijungimą prie išieškojimo. Minėto straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-10-01 nustatė, jog kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas skolininkui. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 759 str. l d. prasmę prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2005). Nustatyta, jog antstolis 2010-12-01 priėmė patvarkymą Nr. 0154/10/00524 dėl piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir minėtą patvarkymą pateikė antstolei L. N. faksu (t.1, b.l. 61). Tai, jog patvarkymas buvo pateiktas faksu ir laiku, teismo posėdžio metu patvirtino ir antstolė L. N.. Pažymėtina, jog teisės normos nereglamentavo kokius dokumentus kartu su patvarkymu dėl prisijungimo antstolis turi pateikti kitam antstoliui bei koks patvarkymo pavadinimas turi būti nurodytas, taip pat nereglamentuota kokiu būdu – registruotu paštu, faksu ar kitais telekomunikacijų įrenginiais turėjo būti pateiktas patvarkymas, todėl nepagrįsti patikslinto ieškinio teiginiai, jog antstolis G. K. prisijungdamas prie išieškojimo pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kartu teismas pažymi, jog CPK 759 str. numatė galimybę ir išieškotojui prisijungti prie jau vykdomo išieškojimo. Ieškovė žinojo apie antstolės L. N. vykdomą išieškojimą, tačiau nei žodžiu, nei raštu neišreiškė pageidavimo prisijungti prie išieškojimo. Be to, pažymėtina, jog vadovaujantis antstolio G. K. patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolės L. N. išieškotos lėšos turėjo būti skirstomos ne proporcingai esamų išieškotojų turimų reikalavimų dydžiui, tačiau G. K. turėjo būti pervestos išieškotos piniginės lėšos tik tuo atveju, jei jų būtų likę visiškai atsiskaičius su išieškotoja K. M.. Kadangi atsiskaičius su išieškotoja K. M. nebeliko lėšų AB bankas „Snoras“ reikalavimui patenkinti, tai nebuvo galimybės įvykdyti antstolio G. K. patvarkymo dėl piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Kaip minėta, atsakovas nepažeidė nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijose ar/ir kituose teisės aktuose nustatytų savo pareigų ar teisių, be to, pagal savo atliktų veiksmų esmę bei kitas aplinkybes jie buvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl nėra atsakovų kaltės dėl ieškovės tariamai patirtų nuostolių.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Teismo nuomone, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė žalos atsiradimo fakto ir priežastinio ryšio su antstolių veiksmais. Nustatyta, jog AB bankas „Snoras“ su UAB „Irnukas“ sudarė dvi kredito sutartis – Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Sutarties Nr. 1 prievolių įvykdymo užtikrinimui AB bankas „Snoras“ pasirinko 2 būdus - hipoteką ir laidavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, jog esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teise pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokiu asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-23) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimus dėl Sutarties Nr. 1 neįvykdymo tiek UAB „Irnukas“, tiek už ją laidavusiam D. J. ir reikalavimus pareiškė vienu metu. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, pasirinkdamas tokią išieškojimo strategiją privalėjo žinoti, kad jeigu reikalavimas bus pirmiau patenkintas iš UAB „Irnukas“ pirmine hipoteką įkeisto turto, tai šalutinė prievolė, atsiradusi pagal laidavimo sutartį, bus laikoma pasibaigusia, o reikalavimams pagal Sutartį Nr. 2 patenkinti iš hipoteką įkeisto tvirto bus skirta tik tokia suma, kuri liks visiškai patenkinus reikalavimus pagal Sutartį Nr. 1. Nagrinėjamu atveju patenkinus pagrindinį reikalavimą pagal Sutartį Nr. 1, bus laikoma, kad šalutinė prievolė kylanti iš laidavimo sutarties yra pasibaigusi. Tačiau šiuo atveju ieškovė reikšdama ieškinį atsakovams iš esmės siekia perkelti dėl savo verslo rizikos atsirasiančius nuostolius atsakovams ir juos būtent kildina iš Sutarties Nr. 2. Pažymėtina, jog tarp Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 bendra tik tiek, kad jos ieškovės buvo suteiktos tam pačiam subjektui - UAB „Irnukas“. Teismo nuomone, ieškovės argumentai dėl patirtų tariamų nuostolių (54630,34 Lt) yra per daug nutolę nuo atsakovų veiksmų, atliktų vykdant išieškojimą, pagal Sutartis ir yra teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su pačios ieškovės veiksmais – Sutarties Nr. 2 neužtikrinimo laidavimu.

Kartu pažymėtina, kad ieškovė teigia, jog jos reikalavimas skolininkui D. J. yra 482950,21 Lt. Antstolė L. N. vykdė išieškojimą kreditorės K. M. naudai, kurios reikalavimo skolininkui dydis buvo 71385 Lt. Todėl, kaip teigia ieškovė, jos reikalavimas bendroje abiejų kreditorių sumoje sudarė 87,12 proc., ir antstolio G. K. prisijungimo prie L. N. išieškojimo atveju AB bankui „Snoras“ būtų atitekę 54630,34 Lt, jeigu nebūtų tariamų neteisėtų antstolių veiksmų. Teismas nesutinka su ieškovės nuostolių skaičiavimo metodika dėl tokių priežasčių. Pirma, skolininko D. J. atžvilgiu yra tęsiamas išieškojimas, šiuo metu jis dirba, grąžinamos priteistos pinigų sumos. Todėl tariamos žalos dydį bus galima svarstyti tik tada, kai antstolis G. K. užbaigs išieškojimą ir išieškotojai bus grąžintas vykdomasis dokumentas. Antra, pati ieškovė nurodo, kad vyksta skolininko turto pardavimas ir jį pardavus, liks nepadengta tik 95168,32 Lt pagal Sutartį Nr. 2, kuri užtikrinta antrine turto hipoteka, tačiau nėra antrinio D. J. laidavimo. Teismo nuomone, ieškovės nurodoma nuostolių suma iš esmės yra ne atsakovų veiksmų rezultatas, bet siekimas užsitikrinti prievolę, su kuria nėra susijęs vykdomas išieškojimo procesas. Trečia, prisijungus prie L. N. išieškojimo ir kitiems antstoliams, AB bankas „Snoras“ dalis mažėja, todėl nepagrįsti banko teiginiai apie realiai patirtus 54630,34 Lt nuostolius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad patikslinto ieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl atsakovams iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ 4083,75 Lt (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt tris litus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. N. naudai.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas „Snoras“ 3236,75 Lt (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis litus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. K. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius