Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, jis į Lietuvos Respubliką buvo neįleistas nepagrįstai, jo pateiktas automobilio registracijos liudijimas neturi jokių klastojimo požymių, automobilis Moldovos Respublikos viešosios įstaigos „Viešųjų paslaugų tarnyba“ Valstybinio transporto priemonių registre registruotas su 7 sėdimomis vietomis, kas visiškai atitinka pateiktą automobilio registracijos liudijimą, leidimas automobilio perregistravimui buvo išduotas.

Pastebėjo, jog tą pačią dieną, t. y. 2024 m. kovo 7 d., 12.10 val. pareiškėjas su tuo pačiu automobiliu atvyko ir į Lietuvą buvo įleistas kaip keleivis. Automobilį vairavo automobilio savininkas G. O., kuris pasienio tikrinimui pateikė originalų minėto automobilio registracijos liudijimą, t. y. priešingai nei nurodo skunde pareiškėjas, ne tą patį registracijos liudijimą, o jo originalą, kuris atitinka automobilio gamyklinius parametrus.

Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 24S192997, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Moldovos Respublikos pilietis. 2024 m. kovo 7 d. 07.11 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir VSAT VPR) (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte patikrintas atvykstantis automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (MDA). Patikrinimui asmuo pateikė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (MDA), VIN: (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pateiktas automobilio registracijos liudijimas yra visiška klastotė. Pateiktame suklastotame transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyta, kad sėdimų vietų skaičius yra 7 (pozicija S1 – 7). Tačiau pagal automobilio modifikaciją, šiame automobilyje gamykliškai yra įrengtos tik 5 sėdimos vietos. VSAT VPR (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesnioji specialistė 2024 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) apie tai, jog atsisakyta pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną informuotas (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vadas. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad asmuo buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Sprendime, vertinant individualią pareiškėjo situaciją, ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza. Duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie asmens šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 3K-33 ,,Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka); Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės); 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas).

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 16 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo neįleistas, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu: užsienietis buvo neįleistas, nes pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą, vizą ar leidimą gyventi (16.1 punktas); užsienietis buvo neįleistas dėl veiksmų, padarytų tyčia (užsienietis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti) (16.2 punktas) Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3 punktą užsienietis buvo neįleistas dėl priežasčių, nenurodytų Tvarkos 16.1 ar 16.2 papunktyje, tačiau: <...> atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių (16.3.2 punktas).

Pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinio sąrašo, sudarymą ir tvarkymą nustatančių NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24, 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą (2023 m. gruodžio 31 d. aktuali redakcija), valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 15 punkto 2 dalį Sprendimą įtraukti į C. SIS (centrinė Šengeno informacinė sistema) įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Kaip minėta, Sprendimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką. Sprendime nurodoma, kad informaciją Migracijos departamentas gavo 2024 m. liepos 16 d. su siūlymu uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, pateikiant jo duomenis Šengeno informacinei sistemai.

Migracijos departamento Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punktu, t. y. užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką pateikė buvimo tikslą ir sąlygas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien dokumento, kuris turi klastojimo požymių, pateikimo faktas nėra pakankamas Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčio taikymui. Migracijos departamentas turėjo nustatyti, kad pareiškėjas dokumentu, kuris turi klastojimo požymių, siekė pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4033-552/2022). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendime tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas pasienio tikrinimui suklastotą transporto priemonės registracijos liudijimą, veikė sąmoningai ir apgalvotai, norėdamas pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas. Pažymėtina, kad Sprendime nėra nurodytas pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, neaptarta, ar tam tikslui įgyvendinti ar gyvenimo sąlygoms pagrįsti pareiškėjui yra būtina turėti automobilio registracijos liudijimą. Dėl to darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepagrįstai vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 papunkčiu.

Taip pat pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė tik vieną suklastoto automobilio registracijos liudijimo požymį – automobilyje įrengtų sėdimų vietų skaičių. Atsakovas Sprendime nenurodė kitų dokumento požymių, kurie leistų teigti, kad dokumentas yra akivaizdžiai suklastotas, nors iš byloje esančio Tarnybinio pranešimo matyti, jog Migracijos departamentas turėjo detalų dokumento klastotės aprašymą ir Sprendime nurodė, kad automobilio registracijos liudijimas yra visiška klastotė. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimo priėmimo motyvai turi būti žinomi ne tik institucijai, kuri priima sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu priimamas administracinis sprendimas. Atsakovas atsiliepime detaliai nurodė požymius, iš kurių sprendė, kad visas dokumentas yra padirbtas, tačiau administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-634-629/2024).

Dėl pareiškėjo pateiktų pažymų (Moldovos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinės inspekcijos Nacionalinės viešojo saugumo inspekcijos 2024 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. 34/17-6666 ir Moldovos Respublikos viešosios įstaigos „Viešųjų paslaugų tarnyba“ 2024 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. 1809VP), pažymėtina, kad jos nebuvo vertintos Migracijos departamento, priimant Sprendimą. Pareiškėjas naujus dokumentus pateikė jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų ir išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.). Taigi pareiškėjo pateikti dokumentai negali būti vertinami teismo, kol jie nėra įvertinti atsakovo. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-662/2024). Dėl to atsakovas, siekdamas priimti pagrįstą sprendimą ir pašalinti abejones dėl automobilio sėdimų vietų skaičiaus, kaip vieno iš automobilio registracijos liudijimo klastotės požymių, turėtų, priimdamas naują sprendimą, įvertinti pateiktas pažymas.

Skundžiamo Sprendimo motyvuose nurodoma ir tai, jog pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Tačiau ginčijamas Sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos IX skirsniu, įtvirtinančiu nuostatas, reikšmingas priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi, Migracijos departamentas, nurodydamas platesnį faktinį pagrindą, jo nepagrindė teisės aktais.

Vertinant, ar ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, pastebėtina, kad Sprendime nurodyta, jog automobilio savininkas yra G. O., gimęs 1990 m. kovo 12 d. Tačiau bylos medžiagoje esančiuose dokumentuose (Moldovos Respublikos Viešosios įstaigos „Viešųjų paslaugų tarnyba“ 2024 m. rugsėjo 26 d. pažymoje Nr. 1809VP, Kelių transporto priemonės nuomos iš fizinio asmens sutartyje Nr. 16) automobilio savininku nurodomas O. G., gimęs 1963 m. kovo 6 d. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlikęs VAĮ 15 straipsnyje nurodytus veiksmus dėl rašymo apsirikimo ištaisymo dėl Sprendime nurodytos automobilio savininko gimimo datos.

Kadangi atsakovas netinkamai taikė Įstatymo 133 straipsnį ir Kriterijų vertinimo tvarkos 16.3.2 punktą, nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti, nėra teisėta ir atsakovo Sprendimo antroji dalis dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Sprendimas priimtas pažeidžiant gero administravimo principo imperatyvus, pagal kuriuos valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Tai sudaro pagrindą skundžiamą Sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies pagrindu panaikinti.

ABTĮ 94 straipsnis nustato, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis. Skundžiamo sprendimo panaikinimas suponuoja institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam taikomas gero administravimo principas, pareigą išnagrinėti klausimą iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 24S192997.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.