Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Bylos medžiaga nustatyta, kad L. V. K. 2018-08-23 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui pateikė Prašymą- paraišką socialinei paramai gauti Nr.10692 (toliau- ir Prašymas), kuria prašė skirti jai socialinę pašalpą 2018 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiams, taip pat būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (toliau- ir Kompensacijos) tam pačiam laikotarpiui (b.l.30-31). Administracijos skyrius jai išdavė 2018-08-23 siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą Nr.684 (b.l.32), kuriuo nustatė visuomenei naudingos veiklos trukmę-60 valandų, nurodė iki 2018-08-28 atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą- Kanklių g. 8, Panevėžyje pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių- lopšelį-darželį „Sigutė“. Siuntime taip pat buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu iki nustatytos datos pareiškėja pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių negalės atvykti be svarbių priežasčių, ji privalo apie tai pranešti Administracijos skyriui ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Prašymo pateikimo dienos pateikti dokumentą, įrodantį praneštą informaciją; neatvykus iki nurodytos datos, bus laikoma, kad pareiškėja atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, socialinė pašalpa nebus skiriama, o kompensacijos neteikiamos arba jų mokėjimas nutraukiamas iki pareiškėja įvykdys pareigą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėja su Siuntimu susipažino, jį pasirašydama.

Administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2018-09-11 sprendimu Nr.35969 (toliau- ir Sprendimas) nuspręsta L. V. K. neskirti socialinės pašalpos nuo 2018-08-01 iki 2018-08-01, remiantis Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu (nedalyvavo visuomenei naudingoje veikloje) (b.l.35), apie tai pareiškėja buvo informuota Administracijos skyriaus 2018-09-11 raštu Nr.Sr.-4987 (toliau- ir Raštas) (b.l.34).

Pažymėtina, kad Sprendimas pareiškėjai išsiųstas nebuvo. Jai buvo išsiųstas tik Raštas, kuriame buvo išdėstyta Sprendimo esmė ir nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, tačiau nebuvo nurodyta nei Sprendimo data, nei jo numeris.

Pareiškėja, Raštą laikydama administraciniu aktu, jai sukeliančiu teisines pasekmes, ir su juo nesutikdama, 2018-10-10 skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrių (toliau- ir LAGK Panevėžio skyrius), kuriuo prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovę išmokėti jai pašalpos įsiskolinimą už praeitą periodą bei tęsti jos mokėjimą (LAGK Panevėžio skyriaus administracinio ginčo nagrinėjimo bylos medžiaga Nr.AG4-46/21-2018, b.l.1, 9). LAGK Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2018-11-15 sprendimu Nr.3R4-47(AG4-46/21-2018 (toliau- ir LAGK Panevėžio skyriaus sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė (b.l.16-17).

Nesutikdama su LAGK Panevėžio skyriaus sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr.21, 2011, p. 359–378 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011; 2012-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Sprendimas, nes būtent šiuo administraciniu aktu nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Raštu pareiškėja tik buvo informuota apie priimtą Sprendimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, jis pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Raštą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Ginčijamame Sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas – Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamojoje visuomenei naudingoje veikloje).

Ginčo teisinius santykius dėl piniginės socialinės paramos teikimo reglamentuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Socialinės paramos įstatyme reglamentuojami piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (toliau – ir piniginė socialinė parama) teikimo principai, finansavimo šaltiniai, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės ir pareigos, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšys, jų dydžiai ir teikimo sąlygos. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte pateikiamas piniginės socialinės paramos sąvokos išaiškinimas, pagal kurį tai – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Piniginė socialinė parama yra skirstomas į rūšis: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Šio įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, 6 punktas nustato pareigą socialinės paramos gavėjui dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, savivaldybės administracija turi teisę neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų arba nutraukti jos teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, iki pareigos bus įvykdytos.

Įgyvendinant Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255, kuriuo patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Telkimo aprašo 2 punkte apibrėžta, kad visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Pagal Telkimo aprašo 3 punktą, visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją. Organizuojant visuomenei naudingą veiklą, atsižvelgiama į asmens, pasitelkiamo visuomenei naudingai veiklai atlikti, profesinį pasirengimą, asmeninius gebėjimus, pomėgius ir kita (Telkimo aprašo 6 punktas). Pagal Telkimo aprašo 7 punktą, visuomenei naudingai veiklai priskiriamas aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas (7.1. punktas); parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra (7.2. punktas); <...> kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui (7.7. punktas). Visuomenei naudinga veikla organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Telkimo aprašu ir kitais teisės aktais (8 punktas). Telkimo aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 punktas), o Telkimo aprašo 13 punkte nurodytas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami, sąrašas, tarp jų-asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu) (13.7 punktas) Pagal Telkimo aprašo 14 punktą, Telkimo aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 punktas). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 punktas). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 punktas). Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 punktas).

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 1-88 patvirtintas Panevėžio miesto gyventojų, kuriems Administracijos sprendimu skiriama socialinė pašalpa, telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas (toliau- ir Aprašas). Aprašo 8.7 punkte įtvirtinta, visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu). Pagal Aprašo 17 punktą tuo atveju, jei asmuo per nustatytą 3 darbo dienų terminą nenuvyko pas veiklos organizatorių arba nuvyko, bet nesudarė sutarties dėl objektyvių priežasčių (liga, įsidarbinimas, lankomi kursai, mokslai), jis turi Administracijos Socialinių reikalų skyriui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti priežastį pateisinančius dokumentus.

Nagrinėjamu atveju L. V. K. pagal 2018-08-23 jai išduotą Siuntimą nustatytu terminu pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių nenuvyko. Iš pareiškėjos pateiktų pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2018-08-24 iki 2018-09-14 (b.l.12-14), kas laikytina svarbia nenuvykimo pas veiklos organizatorių priežastimi ir buvo pagrindas nepasitelkti jos visuomenei naudingam darbui pagal Telkimo aprašo 13.7 punktą bei Aprašo 8.7 punktą. Tačiau ginčo atveju konstatuotina, kad pareiškėja neįvykdė jai Aprašo 17 punkte nustatytos pareigos Administracijos Socialinių reikalų skyriui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti priežastį pateisinančius dokumentus. Pažymėtina tai, kad šis 5 darbo dienų terminas yra įtvirtintas Aprašo 17 punkte, su juo pareiškėja supažindinta, 2018-08-23 jai įteikiant informacinį lapelį (b.l.33), tačiau Siuntime nurodyta, kad svarbią nenuvykimo pas veiklos organizatorių priežastį patvirtinančius dokumentus pareiškėja privalo pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo Prašymo pateikimo dienos. Nei Apraše, nei Siuntime nėra nurodytas terminas, per kurį asmuo privalo informuoti Administraciją apie atsiradusias svarbias nenuvykimo pas veiklos organizatorių priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingų terminų nurodymas aukščiau paminėtose dokumentuose dėl svarbią priežastį įrodančių dokumentų pateikimo galėjo suklaidinti pareiškėją. Įvertinus tai, kad nedarbingumo pažymėjimų galiojimo laikotarpiu (nuo 2018-08-24 iki 2018-09-14) L. V. K. laikytina asmeniu, kurie visuomenės naudingai veiklai nepasitelkiami pagal Telkimo aprašo 13.7 punktą bei Aprašo 8.7 punktą, ir atsižvelgus į tai, kad Sprendimo priėmimo dieną pareiškėjos nedarbingumo laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik nepranešimas apie nedarbingumą nesudarė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja atsisakė atlikti visuomenei naudingą veiklą, tuo pačiu nebuvo pagrindas Sprendimu atsisakyti jai skirti socialinę pašalpą.