Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-270/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-11-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-03
Bylos Nr.
1-125-270/2011
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00130-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Oleg Zaicev
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Drąsutis Zagreckas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-125-270/2011Teisminio proceso Nr.1-17-1-00130-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.2.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Oleg Zaicev,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam A. B.,gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2007-2008 m., tikslus laikas nenustatytas, Gedimino pr. ir Dainavos g. sankryžoje, Vilniuje, tiksli vieta nenustatyta, rado B. K. dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m., tikslus laikas nenustatytas, prie prekybos centro „Europa", esančio Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, rado H. J. ir T. J. dokumentus - valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinis reg. Nr. 1-8277, 2 žemės sklypų planus, pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, reg. įrašo Nr. 10/50798, Vilniaus apskr. viršininko administracijos sprendimą Nr. 41-5468, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimą apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teisę į jį, įrašo Nr. 41/29982, laikiną žemės sklypo planą, schemą, pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, reg. įrašo Nr. 44/665737, pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, reg. įrašo Nr. 44/665729, tipinę sutartį dėl sodybinio tipo namo pirkimo-pardavimo rusų kalba, jos vertimą, įmokų mokėjimo grafiką pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 4444-05 IL ir pensijos kaupimo sutartį Nr. N L 10076908, 2009 m., tikslus laikas nenustatytas, Ukmergės g., Vilniuje, tiksli vieta nenustatyta, rado D. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir visus minėtus dokumentus, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2010-02-09, kai policijos pareigūnai kratos metu juos rado ir paėmė, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2d.

Be to jis 2010-01-16 apie 14.40 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie ppc „Akropolis", esančio Ozo 25, Vilniuje, iš prekių vežimėlio slapta pagrobė I. B. turto už 12200,67 Lt - 50 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 3400 JAV dolerių, kurių vertė 8077,72 Lt., 500 eurų, kurių vertė 1726,4 Lt, 1000000 Baltarusijos rublių, kurių vertė 835,94 Lt, 100 Kanados dolerių, kurių vertė 230,61 Lt, 300 Lt, AB „SEB bankas" slaptažodžių generatorius, kurio vertė 50 Lt, mob. ryšio telefonas „Sony Ericsson K550", kurio vertė 500 Lt, 2 USB atmintinės, kurių vertė 200 Lt, ir ausinės „Audiofisher", kurių vertė 230 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d.

Kaltinamasis A. B. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad nevogė ir negrobė. Vežimėlyje gulėjo rankinė. Jis pripažino, kad turėjo svetimus dokumentus. Jis mėgsta pasivaikščioti ir kai randa dokumentus tai tik žmogui gera norėjo padaryti. Jis pagal dokumentus rasdavo telefonus ir skambindavo tiems žmonėms, bet neprisiskambindavo, padėdavo ir žinoma, kad paskui pasimiršdavo. Jis norėjo priduoti į policiją, bet paskui pabijojo, kad jį apkaltins. Jis norėjo grąžinti žmonėms dokumentus be jokių problemų. Jis buvo radęs žmogaus dokumentus 2008 m. prie prekybos centro „Europa“ ant suoliuko. Jis prisėdo parūkyti ir ten buvo padėtas toks pakelis, pagalvojo, kad tuščia, bet atsivertęs pamatė žemės dokumentus. Dokumentuose buvo vardas, pavardė, jis susirado adresų knygoje to asmens telefoną, tai buvo Riešėje. Skambino H. J. gal porą mėnesių, bet neprisiskambino. Tuos dokumentus padėjo namuose, norėjo dar nunešti į policiją, bet užsidirbo ir pamiršo apie tuos dokumentus. Tikrai norėjo grąžinti dokumentus. 3 epizode jis rado dokumentus, skambino nurodytu telefonu, bet neprisiskambindavo. Vėl padėjo namuose ir apie juos pamiršo. Į policiją nunešė. Dokumentus surado, kai atliko kratą. Nenunešė į policiją, nes bijojo. Norėjo iškart žmogui atiduoti be policijos. Rankinės vagystės epizode, ėjo į „Akropolį“, prie stovėjimo aikštelės buvo vežimėlis su rankine. Aplink žmonių nebuvo. Rankinėje buvo užrašų knygutės, daug pinigų. Jis pagalvojo, kad rankinė išmesta, nereikalinga. Jis paliko viską, tik pasiėmė dolerius, telefoną. Viską paliko prie atliekų konteinerio. Pasiėmė dolerius, kaip bedarbis. Jis rankinės nevogė, o rado vežimėlyje. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes tai nesąmonė. Ten galėjo daug prirašyti, to ten nebuvo, o gal ir buvo, bet jis neieškojo. Jis neturėjo pinigų, tai tik dalį pasiėmė, o likusius pinigus paliko. Taip išėjo, kad paliko ir kitiems. Jis nevartė dokumentų, matė bet jų nevartė. Daiktų nenunešė apsaugai, nes bijojo. Paliko už 100 metrų, kur rado. Telefonas skambėjo, bet nemokėjo juo pasinaudoti, ten buvo daug klaviatūros. Su „Sony Ericson“ telefonu niekad nesinaudojo. Išėmė kortelę, bet tik po 3 dienų, įsidėjo savo SIM kortelę. Buvo 1850 dolerių ir juos pasiėmė, tai pripažįsta. Šiai sumai atlygintų ieškinį, bet nedaugiau. Telefonas grąžintas.

Liudytoja V. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra sugyventiniai. Paskutinius metus, t.y. nuo pavasario kartu gyvena. Ji turėjo abu telefonus „Siemens“ ir „Samsung“, tačiau „Siemens“ telefonas sugedo, tai B. buvo atnešęs ir jai padavė kitą telefoną. Koks telefonas, kokio modelio jai nebuvo svarbu ir neatsimena. Tai turbūt „Sony Ericson“. Iš kur gavo telefoną jai neaiškino, kadangi jos telefonas buvo išsikrovęs, tai davė naudotis ir tiek. Ji neklausė net iš kur telefonas. Naudojosi telefonu gal dvi savaites. Savo SIM kortelę įdėjo į duotą telefoną, kartais išimdavo ir vėl įsidėdavo į savo telefoną. „Siemens“ tuščias. Vėliau paėmė telefoną policijos pareigūnas. Po to, kai viskas įvyko, jai sakė, kad rado tą telefoną. Kai davė jai naudotis, ji nesuabejojo B., galvojo turi laisvą aparatą ir davė jai naudotis. Nekilo klausimų iš kur, kaip. Telefonas, kad būtų naujas, nepasakys. Jisai buvo nenaujas, nes lyg ant stikliuko buvo nedidelis įskilimas, įbrėžimas. Dokumentų jam nebuvo. Naudojosi gal 2 gal 3 savaites. Tikslaus laiko neužfiksavo naudojimosi. Neatkreipė dėmesio, ar turėjo tą telefoną anksčiau B. Su draugu nesusipyko. Draugas yra labai jautrus ir geras žmogus, linkęs kitiems padėti.

Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra matęs. 2009 m. birželio mėn. buvo apvogtas. Tą pačią dieną, kai buvo apvogtas, prie prekybos centro „Akropolis“, sutiko pažįstamą R. apie 13-14 val. Nutarė išgerti degtinės prie „Akropolio“, esančiame miškelyje, nes senai buvo susitikę. Turėjo 0,5 l butelį degtinės, išgėrė ir jis užmigo. Jis „nulūžo“ taip greit, nes buvo išgėręs jau prieš tai. Kas apvogė, nežino. R. daugiau nepasirodė. Dingo telefonas „Nokia“, piniginė su joje buvusiais pinigais 300 Lt ar 400 Lt, „Swedbank“ mokėjimo kortele, Lietuvos Respublikos piliečio pasu. Atsibudęs nuėjo į 1 PK rašyti pareiškimą, bet atsisakė priimti pareiškimą, nes jis buvo neblaivus.Vėliau jau jis niekur nesikreipė, gavo naują pasą.

Liudytoja Z. B. parodė, kad 2010-01-16 įvykį prisimena. Buvo išėjusi pasivaikščioti apie 15 val. ir prie vandens telkinio, Gelvonų g. rado vyrišką rankinę. Rankinė buvo juodos spalvos su ilgu dirželiu, gulėjo sniege. Vyriška rankinė skirta dokumentams. Rankinė buvo užpustyta sniego. Ji vaikščiojo miške, prie ežero, Gelvonų g. Beeidama pamatė netoli keliuko gulinčią rankinę. Norėjo praeiti, bet atkreipė dėmesį, kad dirželis plonas, pamanė, kad tai moteriška rankinė. Patraukė, pajuto, kad turi svorį ir tai buvo vyriška rankinė, kurią pakėlė. Paskui dar pusę valandos nešiojosi, pasivaikščiodama, pamanė, kad žmogus pametęs rankinę, suras. Ji tikėjosi, kad atsiras rankinės savininkas, ji rankinės netgi neatidarė nuo pat pradžių. Kai baigė vaikščioti, praėjo jau virš valandos, nieko nesutiko, niekas nesidomėjo ir ji nuėjo namo pasiėmus tą rankinę. Buvo labai pasimetu, nežinojo, kur jai kreiptis. Atidarė rankinę ir iš karto atkreipė dėmesį, kad gulėjo pasas. Pasas buvo Baltarusijos Respublikos I. B. vardu. Ten buvo dar prisegta vizitinė kortelė apie tai, kad turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pradėjo rūpintis tuo, kur surasti telefoną, kad paskambinti, pranešti, kad rado radinį. Pasižiūrėjo rankinę, rado užrašų knygutę, bet konkrečiai nieko nepamatė. Tik kitą dieną, ryte, kai ji nusiramino, nes buvo labai susijaudinusi, dokumentus dar kartą atidžiau apžiūrėjo ir rado vizitinę kortelę su telefono numeriu. Tą pačią dieną, ryte, tai buvo išeiginė diena, mažai jai pažįstama moteris leido pasinaudoti telefonu ir paskambinti. Paskambino, iš karto atsiliepė vyriškis, t.y. šeimininkas. Paskyrė pasimatymą netoli jos namų, susitiko. Ji pranešė vyriškiui savo namų telefoną. Vyriškis paskambino ir paskyrė pasimatymą. Rankinėje buvo dar įvairūs dokumentai, t.y. vairuotojo pažymėjimas, įvairūs čekiai, po 200 buvo nurodytos sumos. Nematė nei vieno lito, euro, dolerių, o Baltarusijos rublių buvo, bet ji sumos nepasakys, neskaičiavo, konkrečios sumos nepasakys. Pasimatymas tuo ir pasibaigė. Rankinėje visi dokumentai buvo tvarkingai sudėti, piniginė ir ji nieko nelietė, viską atidavė. Vyriškis žinojo jos telefoną, o pats matyt pranešė policijos komisariatui apie tai, kad pametė rankinę, todėl ją iškvietė ir apklausė. Rankinę ne visą apžiūrėjo, matė, kad buvo dokumentai.

Liudytoja B. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Buvo 2010 m. apklausta. 2008 m. pametė dokumentus, bet kur tiksliai negali pasakyti. Dingo piniginė su joje buvusiom kortelėm, banko, asmens tapatybės kortelėm, darbo pažymėjimu. Į policiją nesikreipė.

Liudytojas H. J. parodė, kad buvo apklaustas dėl dingusių dokumentų. Pavažiavęs porą kilometrų pastebėjo, kad paliko dokumentus, sugrįžo atgal, bet dokumentų nerado. Paliko informacijoje duomenis, bet niekas neskambino. Buvo jo nurodytas telefonas. Į policiją nesikreipė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. B. parodė, kad 2010-01-16 apie 14.00 val. atvažiavo apsipirkti į prekybos centrą „Maxima", esantį Ozo 25, Vilniuje. Savo juodos spalvos rankinę, kurioje buvo dokumentai, pinigai ir kiti daiktai, jis įsidėjo į prekių vežimėlį, bet nuolat laikė už dirželio. Prekybos centre jis praleido apie pusvalandį. Atsiskaitęs kasoje, jis vėl padėjo rankinę į vežimėlį, bet jos jau nebelaikė. Po to jis su pilnu prekių vežimėliu išėjo iš ppc „Akropolis" ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo palikęs savo automobilį. Judėdamas link automobilio, jis neatkreipė dėmesio, ar rankinė yra vežimėlyje. Pastatęs vežimėlį prie automobilio, jis sudėjo visas prekes į bagažinę, ir palikęs vežimėlį, įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Nuvažiavęs apie 10 m, jis pasigedo rankinės. Tada jis sustojo, išlipo iš automobilio, ir nuėjo prie tos vietos, kur buvo pastatęs automobilį, nes pagalvojo, kad gal ten bus iškritusi rankinė, bet jos nerado. Vežimėlis taip pat buvo tuščias. Tada jis pradėjo skambinti į mobiliojo ryšio telefoną buvusį rankinėje. Iš pradžių buvo normalus signalas, o po to telefonas buvo išjungtas. Po to jis grįžo į prekybos centrą „Maxima" prie kasų ir pasiteiravo, ar ten nepaliko savo rankinės. Kasininkė jam pasakė, kad jis prie kasos nieko nepaliko. Tada jis nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą dėl vagystės. Po to jis nuvažiavo pas pažįstamus, kurie gyvena Vilniuje, ir pas juos pernakvojo. Jo manymu, rankinė turėjo būti pagrobta nuo to momento, kai jis atsiskaitė kasoje iki to momento, kai jis pradėjo krauti prekes iš vežimėlio į bagažinę, nes tada rankinės jau nebuvo. Rankinės vertė 50 Lt. Joje buvo jo Baltarusijos Respublikos pasas, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas, automobilių VW Golf, BMW 525, Lexus RX300 registracijos liudijimai, 3400 JAV dolerių, kurių vertė 8092 Lt, 500 eurų, kurių vertė 1730 Lt, 1000000 Baltarusijos rublių, kurių vertė 833 Lt, 100 Kanados dolerių, kurių vertė 250 Lt, 300 Lt, AB „SEB bankas" slaptažodžių generatorius, kurio vertė 50 Lt, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson K550", kurio vertė 500 Lt, 2 USB atmintinės, kurių vertė 200 Lt, ir ausinės „Audiofisher", kurių vertė 230 Lt. 2010-01-18 jis gavo žinutę, kad jo dokumentai yra Baltarusijos ambasadoje. Jis susiekė su žinutę siuntusiu asmeniu. Tai buvo moteris, kuri pasakė, kad rado jo rankinę su dokumentais ir ruošiasi vežti į Baltarusijos ambasadą. Jis pasakė moteriai, kad jie gali susitikti. Jie susitiko prie prekybos centro „Maxima", esančio Gelvonų g., Vilniuje. Moteris grąžino jo rankinę. Jis iš karto ją patikrino ir pamatė, kad joje yra jo Baltarusijos Respublikos pasas, leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas, automobilių VW Golf, BMW 525, Lexus RX300 registracijos liudijimai, 2 USB atmintinės, AB „SEB bankas" slaptažodžių generatorius, ausinės ir 1000000 Baltarusijos rublių. Iš rankinės buvo dingę 3400 JAV dolerių, 500 eurų, 300 Lt, 100 Kanados dolerių ir mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson". Po mėnesio policija jį informavo, kad rastas jo telefonas, ir jį grąžino. Neatlyginta turtinė žala sudaro 10362 Lt (b.l. 1, 8-9,18-20).

Pagrobto telefono IMEI ir IMSI kontrolės rezultatai, iš kurių matyti, kad po vagystės į telefoną buvo įstatyta A. B. SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), o po to V. P. SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 33-37).

Kratos A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti B. K. dokumentai - UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), H. J. ir T. J. dokumentai - valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, notarinis reg. Nr. 1-8277, 2 žemės sklypų planai, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, reg. įrašo Nr. 10/50798, Vilniaus apskr. viršininko administracijos sprendimas Nr. 41-5468, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teisę į jį, įrašo Nr. 41/29982, laikinas žemės sklypo planas, schema, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, reg. įrašo Nr. 44/665737, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, reg. įrašo Nr. 44/665729, tipinė sutartis dėl sodybinio tipo namo pirkimo-pardavimo rusų kalba, jos vertimas, įmokų mokėjimo grafikas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 4444-05 IL ir pensijos kaupimo sutartis Nr. NL 10076908, D. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 54-55).

2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senatas nutarime “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose” Nr. 52, išaiškino, kad vagyste laikoma, jeigu pamestas, gamtos jėgų atneštas daiktas, priklydęs naminis gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas. Be to 2009 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2009, pažymėjo, kad vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmens (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina. A. B. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes A. B. slapta pagrobė I. B. rankinę. Kaltinamasis pasisavino svetimą turtą, kurio savininką buvo įmanoma nustatyti ir užuot atidavęs rankinę parduotuvės administracijai, jis pasisavino rankinę. Pats kaltinamasis parodė, kad savininko neieškojo.

A. B. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes nuo 2008 m. iki 2010 m. neteisėtai laikė didelį kiekį – virš 10 dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė apysunkį bei nesunkų nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusysis I. B. byloje pareiškė 10362 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinys pagrįstas, todėl teismas ieškinį tenkina visiškai.

Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas A. B. priklausantiems 274,98 Lt panaikintinas, nukreipiant pinigus ieškinio tenkinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 2 d. ir jį nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-02-09 iki 2010-02-10.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskiriant Lietuvos Respublikos 67 str. 3 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 100 val. nemokamų darbų, įpareigojant A. B. šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011-11-03.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti ir I. B. naudai iš A. B. išieškoti 10362 litus.

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą į A. B. priklausančius 274,98 Lt panaikinti, nukreipiant pinigus ieškinio tenkinimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Oleg Zaicev