- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- I1-5245-428/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03616-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 4 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad raštu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, kad jam būtų suteikta trumpalaikė 3 parų išvyka dėl svarbių priežasčių, t. y. mirė jo sesuo. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas sprendimu pareiškėjui leido išvykti 8 valandoms, t. y. nuo 11 val. iki 19 val. su kalėjimo transportu, su palyda bei taikant elektroninio stebėjimo priemones. Pareiškėjo manymu, viršininko motyvavimas neišleisti jo ilgesniam laikui yra nelogiškas ir pagrįstas asmeniškumais ir nusistatymu prieš jį, kaip neįgalų asmenį. Kadangi sesers šermenys vyko Klaipėdoje, todėl vien kelionė į vieną pusę užtruko apie 3 valandas, o pareiškėjui atsisveikinti su seserimi neliko nei 2 valandų. Laidotuvėse, kurios vyko sekančią dieną, nebuvo leista dalyvauti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam buvo leista pasiimti 2 vandens buteliuku, tačiau maisto ir cigarečių jam neleista pasiimti. Kai pareiškėjas grįžo į kalėjimą, vakarienės laikas jau buvo pasibaigęs, todėl visą parą liko nevalgęs. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sprendime buvo nurodyta, kad jį konvojuos 2 asmenys, tačiau konvojavimo automobilyje buvo trečias asmuo. Nurodo, jog neaišku, kas jis toks buvo ir kokiu sprendimu paskirtas lydėti ar vežti pareiškėją. Pareigūnai taip pat ignoravo pareiškėjo iškeltą klausimą dėl malonės prašymo pateikimo Lietuvos Respublikos Prezidentui. Dėl tokių pareigūnų veiksmų, pareiškėjo sveikatos būklė dar nėra atsistačiusi, vis dar kankina virškinimo sutrikimai, bei skrandžio spazmai ir pablogėjo jo psichologinė būklė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas teikė prašymą 2023 m. liepos 10 d., kuomet pareiškėjas nebuvo atlikęs minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl nebuvo pagrindo suteikti jam periodines, kartą į 3 mėnesius, 3 parų trumpalaikes išvykas be palydos. Teisės aktai nereglamentuoja minimalaus išvykimo laiko, todėl pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis buvo išleistas trumpiau negu numato teisės aktai yra nepagrįstas. Nurodo, jog prašyme dėl trumpalaikės išvykos suteikimo bei skunde teismui pareiškėjo nurodytos aplinkybės skiriasi, o kadangi pats pareiškėjas yra atsakingas už prašyme pateiktų duomenų teisingumą, todėl pagal prašyme nurodytą datą, pareiškėjui buvo organizuojama kelionė su palyda į sesers laidotuves. Be kita ko, pareiškėjas su Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimu, kuriame nurodyta neskirti maitinimo išvykos dieną, buvo supažindintas pasirašytinai, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas šios informacijos nežinojo. Pareiškėjo kelionė į laidotuves nebuvo konvojavimo paslauga, o Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų lydėjimas su tarnybiniu transportu į laidotuves, todėl maitinimas išvykos metu neturėjo būti skiriamas. Pareiškėjas maitinimu ir vandeniu trumpalaikės išvykos metu turėjo pasirūpinti pats. Pareiškėjo pateikta gydytojo pažyma neįrodo, skunde nurodytos informacijos, kad jam buvo nustatytas skrandžio uždegimas ir dehidratacija. Tai paties pareiškėjo subjektyvi nuomonė į savo sveikatą. Teisės aktai nereglamentuoja lydinčių asmenų skaičiaus kelionės su palyda metu, todėl vertinti, kad buvo padarytas pažeidimas, netikslinga. Taip pat nurodo, kad PVM sąskaita faktūra Nr. PRK-2024005, pagal pareiškėjo prašymą buvo išsiųsta G. P., kuri jau yra atlikusi pavedimą pagal nurodytą mokėjimą. Pareiškėjo argumentai, kad neruošiami dokumentai yra nepagrįsti, kadangi pažymos, pridėtos prie prašymo, rengtos liepos–rugsėjo mėnesiais, paneigia šiuos skundo argumentus. Konsultacijų metu pareiškėjas išreiškė pyktį pareigūnams dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau, atsakovės vertinimu, šis kreipimasis neįrodo pareiškėjo pablogėjusios psichologinės būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.) 68 straipsnis nustato, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių; 4) užsiima pasiūlyta darbine veikla. To paties straipsnio 7 dalis nustato, kad konkrečią nuteistojo trumpalaikės išvykos į namus datą, atsižvelgdamas į jo prašymą, nustato ir dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo nusprendžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas.
BVK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-25 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 13 d.) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 71 punktu, nuteistojo (suimtojo) prašymas išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, dėl kurios gresia pavojus ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam (suimtajam) ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, teikiamas ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki pageidaujamos išvykimo datos. Prie šiame punkte nurodytų prašymų pridedami dokumentai ar jų kopijos, patvirtinančios prašyme nurodytas aplinkybes. Vidaus tvarkos taisyklių 72 punkte numatyta, jog pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija iki nuteistojo (suimtojo) prašyme išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų nurodytos išvykimo datos patikrina prašyme ir pridėtuose dokumentuose nurodytą informaciją, taip pat, – ar yra visos Bausmių vykdymo kodekso (Suėmimo vykdymo įstatymo) ir Taisyklių nustatytos sąlygos suteikti leidimą išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73 punkte numatyta, jog nuteistajam (suimtajam) leidžiama išvykti už atviros kolonijos ribų arba iš pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, dėl kurios ligonio gyvybei gresia pavojus, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams, jei nustatoma, kad egzistuoja visos šios sąlygos: nuteistojo (suimtojo) prašyme išvykti už pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) teritorijos ribų ir pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga; yra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas, kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo suimtajam išvykti iš tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos); taip pat nėra kitų priežasčių, dėl kurių nuteistajam (suimtajam) negali būti leista išvykti. Vadovaujantis 74 punktu, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir į jo elgesį atliekant bausmę, galimą riziką dėl nuteistojo negrįžimo į pataisos įstaigą, leidime išvykti už pataisos įstaigos ribų išsprendžiamas klausimas dėl nuteistojo išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir parvykimo į pataisos įstaigą maršruto arba nustatomos teritorijos, kuriose nuteistajam išvykus iš pataisos įstaigos leidžiama (draudžiama) lankytis, dėl palydos nuteistajam skyrimo, antrankių ar elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. liepos 10 d. buvo gauta informacija, jog mirė pareiškėjo sesuo. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. liepos 10 d., pareiškėjas pateikė prašymą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui ir prašė jį išleisti trims paroms į sesers D. K. laidotuves. Pareiškėjas nurodė, jog laidotuvės vyks 2023 m. liepos 11 d., nuo 15 val. iki 23 val., Klaipėdoje, Priestočio g. 7. Ant pareiškėjo pateikto prašymo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas L. N. 2023 m. liepos 10 d. užrašė rezoliuciją, jog sutinka leisti pareiškėją 2023 m. liepos 11 d., nuo 11 val. iki 19 val. į išvyką su palyda ir elektroninio stebėjimo prietaisu bei be antrankių. Taigi, iš bylos duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas teikė prašymą 2023 m. liepos 10 d., kuomet pareiškėjas neatitiko BVK 68 straipsnio 1 dalyje numatyto reglamentavimo, kadangi nebuvo atlikęs BVK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies. Nepaisant numatyto imperatyvaus reikalavimo, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas savo sprendime Nr. NĮ-22-2329 dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, vadovavosi BVK 67 straipsnyje numatyta išimtimi, kadangi artimojo mirtis yra pakankama priežastis išvykos būtinumui pagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog BVK 67 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, jog nuteistųjų, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, trumpalaikė išvyka su palyda arba be jos gali būti ne ilgesnė kaip dešimties parų. Taigi, minėtas straipsnis nereglamentuoja minimalaus trumpalaikės išvykos termino, todėl teismas sprendžia, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su trumpalaikės išvykos organizavimu.
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad 2023 m. vasario 10 d. teikė prašymą, Nr. NPS-22-4714 dėl trumpalaikės išvykos, tačiau 2023 m. kovo 23 d. gavo atsakymą Nr. SN-22-881, kad išvyka jam nesuteikiama, kadangi pateiktos priežastys nepakankamos išvykimo būtinumui pagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis BVK 100 straipsniu, reglamentuojančiu bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, nurodyta, jog viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Taigi, pareiškėjas, norėdamas apginti savo galimai pažeistas teises, bei manydamas, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 23 d. atsakymas Nr. SN-22-881 yra neteisėtas, turėjo teisę pasinaudoti jam BVK 100 straipsnyje suteikta galimybe apskųsti šį sprendimą. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog būtų apskundęs šį sprendimą, todėl skundo argumentai dėl šio sprendimo neteisėtumo yra atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kelionės dieną jam buvo nesuteiktas maitinimas, kalėjimo parduotuvėje jam buvo leista įsigyti tik 2 buteliukus po 0,5 l. vandens.
Pareiškėjas, be kita ko, skunde remiasi Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu, kurio 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.
Iš bylos duomenų matyti, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendime dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, yra nurodyta aplinkybė, leidžianti pareiškėjui pačiam apsirūpinti maisto atsargomis kelionės metu, kadangi išvykos metu jam nebus skirtas maitinimas. Su šiuo sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, todėl teismas neturi pagrindo tikėti pareiškėjo argumentu, jog ši aplinkybė jam nebuvo žinoma. Teismas pažymi ir tai, jog nurodytas pareiškėjo teisinis reglamentavimas dėl maitinimo suteikimo, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui negali būti taikomas, kadangi šios taisyklės yra taikomos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, taip pat ir konvojuojamiems asmenims iš vienos kalinimo įstaigos į kitą. Šioje konkrečioje situacijoje, pareiškėjo nuvežimas į savo sesers laidotuves nebuvo konvojavimo paslauga, o tik pareigūnų lydėjimas su tarnybiniu transportu į laidotuves. Kadangi pareiškėjo skunde minėtos taisyklės, reglamentuojančios asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo tvarką, netaikomos lydėjimo su tarnybiniu transportu metu, todėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo išvykos metu organizuoti pareiškėjo maitinimą. Kaip jau minėta, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, kad turi teisę turėti Laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje nupirktus maisto produktus, tačiau gerai suprasdamas šią aplinkybę, pareiškėjas pasirinko su savimi vežtis tik 2 buteliukus vandens. Pagal byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo patirti nemalonumai išvykos metu dėl nepakankamo maitinimo įvyko tik dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, o ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sprendime buvo nurodyta, kad jį konvojuos du asmenys, tačiau Kalėjimų tarnybos atsakyme į jo skundą, buvo nurodyta, kad tuo metu konvojavimo automobilyje buvo trečias asmuo. Pareiškėjui neaišku, kas jis toks buvo ir kokiu sprendimu paskirtas lydėti ar vežti pareiškėją.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėją į laidotuves lydėjo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus, taip pat ir Saugumo ir valdymo skyriaus specialistai. Pareiškėjo skunde minimas trečiasis asmuo nebuvo lydintysis pareigūnas, tačiau jis buvo paskirtas kaip transporto priemonės vairuotojas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja lydinčių asmenų skaičiaus kelionės su palyda metu, todėl teismas neįžvelgia atsakovės veiksmų neteisėtumo bei sutinka su atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų kaip trečiojo asmens – vairuotojo – vykimas kartu pareiškėjui sukėlė neigiamų pasekmių ir neturtinę žalą, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami, kadangi jie yra deklaratyvaus pobūdžio.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam, nei kitam nurodytam asmeniui nėra pateikta sąskaita su patirtomis išlaidomis kelionės metu.
Laivės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 148 punktas nurodo, kad jei iki nurodytos išvykos pradžios laisvės atėmimo vietų įstaiga nėra gavusi apmokėjimo už su suimtojo ar nuteistojo pervežimu ir jo palyda susijusias išlaidas, toks pervežimas nevykdomas. Atsakovė į bylą yra pateikusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. PRK-2024005, kuri buvo išsiųsta G. P. pagal 2023 m. liepos 10 d. pareiškėjo prašymą Nr. NPS-22-14469. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad G. P. yra atlikusi sąskaitoje nurodyto dydžio – 270,54 Eur – apmokėjimą, todėl dėl šios priežasties sąskaita pareiškėjui nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nurodo, kad šioje dalyje pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl yra atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija neruošia dokumentų, kad jis galėtų kreiptis su prašymu į Prezidentą dėl malonės suteikimo.
Iš atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė malonės prašymą Nr. NPS-22-17959, o anketą dėl malonės prašymo užpildė 2023 m. rugsėjo 6 d.
2020 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete Nr. 1K-181 „Dėl malonės komisijos sudarymo ir malonės prašymų nagrinėjimo nuostatų patvirtinimo“, nurodyta, kad nuteistųjų areštu, terminuotu laisvės atėmimu ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos malonės prašymai paduodami tik per pataisos įstaigos administraciją, kuri svarstymui siunčia pagal pavyzdinę anketos malonės prašymui formą (priedas) užpildytas išsamias anketas malonės prašymui, kuriose pateikiama informacija apie nuteistąjį, ir prideda šią informaciją patvirtinančius dokumentus. Kadangi akivaizdu, jog pataisos įstaiga rūpinasi tinkamu pareiškėjo malonės prašymo nagrinėjimu, todėl pareiškėjo argumentai, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija neruošia dokumentų yra niekuo nepagrįsti bei atmetami.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Šiai aplinkybei patvirtinti, atsakovė yra pateikusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 4 d. pažymą Nr. RV-22-116, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo psichologus dėl to, kad nebuvo išleistas į sesers laidotuves bei, kad kelionės metu nebuvo suteiktas maitinimas. Teismas pažymi, jog aplinkybė, jog po įvykio pareiškėjas kreipėsi į psichologus dėl atsakovės galimai neteisėtų veiksmų, savaime neįrodo jos neteisėtų veiksmų, juolab kad, kaip nurodyta pažymoje, pareiškėjas neturėjo motyvacijos tęsti konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde nurodomi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Byloje nustačius, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.