Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-256/2013

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00416-2008-8 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.10.; 2.4.; 2.4.5.2.1.; 2.4.7.

2013 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. BK 75 str. tvarka bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, nuteistąjį įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš J. S. priteista 49 993,22 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos S. N. ir 8 122,72 Lt turtinės žalos G. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 21.30 val. iki 24 val., tyčia šovė ne mažiau kaip keturis kartus iš jam priklausančio legaliai laikomo 12 kalibro lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D, į G. Z. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į prie namo stovėjusį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį J. N., kuriuo naudojasi S. N., taip visuotinai pavojingu būdu sugadino G. Z. priklausantį namą, padarydamas 8122,72 Lt žalą, bei automobilį TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį J. N., padarydamas 49 993,22 Lt žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo J. S. nusikalstamoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėtis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Nuteistasis J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (t. 2 b. l. 8-9, 13-14, 22, 166), tačiau kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokią jo poziciją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis S. N. parodė, kad su nuteistuoju anksčiau santykiai buvo geri, o nusikaltimą J. S. galėjo padaryti keršydamas dėl televizijos laidoje ,,Juoda – balta“ paviešintų faktų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, nes po šios laidos nuteistasis nukentėjusiajam grasino susidorojimu (t. 1 b. l. 39-40, 44-45, 57, t. 2 166-167). Nukentėjusioji G. Z. ir liudytojas A. R. parodė, kad įvykio tiesiogiai nematė, tačiau buvo netoliese ir girdėjo šūvius (t. 1 b. l. 68, 70, 78-79, t. 2 b. l. 169).

Liudytojas D. S. parodė, kad su J. S. siejo geri santykiai, kartu balotiravosi į Seimą. Rugsėjo pradžioje buvo atvykęs pas J. S. pasikalbėti apie rinkimus, tuomet pastarasis paklausė, gal jis turi pažįstamą ginklų meistrą ir neaiškiai užsiminė, kad ginklas nešaudo, nes ar tai iškrito, ar tai pervažiavo jį automobiliu jį pervažiavo. D. S. apžiūrėjęs nustatė, kad šautuvas iš tiesų neveikia, pažadėjo ginklą parodyti meistrui ir nusivežė į namus. Namuose išardęs ginklą pastebėjo, kad yra užlinkęs šautuvo daužiklis. Suprato, kad pats ginklo nepataisys. Po keleto dienų paskambino J. S. ir paprašė padaryti taip, kad ginklas visiškai nešaudytų. Tuomet D. S. kalto ir plaktuko pagalba sugadino ginklą, dar labiau sulenkdamas daužiklį. Po kurio laiko paskambino J. S. ir pasakė, kad pareigūnai nori paimti šautuvą. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis atidavė šautuvą ir paskambino J. S., nes policijos pareigūnai liepė jam važiuoti kartu. J. S. pasakė, kad kažkas apšaudė S. N., kuris įvardijo J. S. įvardijo kaip galimą įtariamąjį. Pareigūnai pasakė, kad ekspertizė nustatė, kad buvo šaudyta iš J. S. ginklo. Tuomet D. S. paskambino J. S. ir pasakė, kad jeigu jis jį įklampino, tai tegul ir ištraukia. J. S. pažadėjo surasti advokatą ir prašė sakyti, kad liudytojas ginklą paėmė prieš porą mėnesių, dėl to ikiteisminio tyrimo pradžioje liudytojas taip ir sakė, tačiau vėliau, susipažinęs su specialisto išvada, nusprendė nemeluoti (t. 1 b. l. 173, 176, 181, t. 2 b. l. 93-94, 167).

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. S. parodė, kad tą pačią savaitę po ginklo paėmimo paskambino J. S. ir paprašė padaryti taip, kad ginklas neiššautų. Ginklą iš nuteistojo buvo paėmęs rugsėjo pirmomis dienomis. Tyrimo pradžioje sakė, kad paėmė ginklą prieš du mėnesius iki įvykio, nes taip prašė sakyti J. S.. Sužinojęs, kad šiuo ginklu buvo šaudyta, nutarė sakyti tiesą, nes priešingu atveju būtų nepagrįstai apkaltintas, ir vėliau parodymų nekeitė. Šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisme, iš esmės yra nuoseklūs, jais netikėti nėra pagrindo. Nuteistojo J. S. versija, kad liudytojas D. S. jį apkalba, yra neįtikinanti, juolab, kad D. S. parodymus patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai.

Iš telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės, kaupimo, tikrinimo protokolų (t. 1 b. l. 151-156) ir apeliacinės instancijos teisme perklausytų telefoninių pokalbių garso įrašų matyti, kad liudytojas D. S. skambina J. S. ir sako, ,,kad prasidėjo rimti reikalai, nes policija gavo ekspertizės išvadą, kad iš šito šautuvo šaudyta ir jis (liudytojas) yra pagrindinis įtariamasis, pareigūnai ketina jį sulaikyti.“ J. S. atsako ,,aš pakišiu (surasiu) tau advokatą, ko čia pergyveni“ ir į liudytojo klausimą kada pas jį (liudytoją) atsirado šautuvas, atsako ,,iš kur aš žinau, na.“ Toliau D. S. liepia sukti reikalus (,,krutit dela“), kad jis nebūtų uždarytas. Po keleto minučių antro pokalbio metu liudytojas D. S. vėl teiraujasi J. S. ką jam kalbėti, į ką pastarasis atsako ,,taip kaip kalbėjom, taip ir kalbėk, nemanyk kitaip, nieko nekeitinėti.“ D. S. prašo jį pridengti (,,prikryvai menia“). Trečio pokalbio metu J. S. aiškina liudytojui ką sakyti tyrėjui: ,,tu taisei ir aš tavęs niekur nemačiau, ir tu, šitą, nedalyvavai, jeigu ką, supratai?“ Liudytojas atsako ,,nesupratau“, J. S. dar patikslina ,,tu tik taisei“. Taigi D. S. ginklą iš J. S. paėmė po įvykio, o sužinojęs, kad iš šio ginklo buvo apšaudytas S. N. automobilis ir G. Z. namas, klausė nuteistojo, kaip jam toliau elgtis ir ką sakyti.

Iš VRM CDB ginklų duomenų bazės matyti, kad 1996-06-19 J. S. įsigijo lygiavamzdį 12-o kalibro šautuvą MAVERICK 88, Nr. MV92992D (t. 2 b. l. 29). Įvykio vietoje buvo rastos 12-o kalibro lygiavamzdžio šovinio tūtelės (t. 1 b. l. 20-34). Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. pateikė išardytą lygiavamzdį šautuvą MAVERICK 88, Nr. MV92992D (t. 1 b. l. 97). Iš 2010-04-15 specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas išardytas dalimis 12-to kalibro pramoninės gamybos MAVERICK 88 modelio lygiavamzdis šautuvas Nr. MV92992D, skirtas šaudyti 12-to kalibro (12x70,12x76) medžiokliniais šoviniais (t. 1 b. l. 104-106). Nors minėtoje išvadoje ir 2010-04-15 specialisto išvadoje nurodyta, kad šautuvas jį surinkus yra netinkamas šaudyti, kadangi užrakte esantis skiltuvas yra sulenktas ir įstrigęs užrakto kiaurymėse, ir nustatyti ar pateiktos 4 tūtelės iššautos iš šautuvo MAVERICK, Nr. MV92992D, nėra galimybės (t. 1 b. l. 104-106, 110-112), tačiau jos paneigtos Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto T.Butrimo išvada, kurioje nurodyta, kad skiltuvas buvo sulenktas spaudžiant kietu smailiu daiktu (pvz. atsuktuvu) į užrakte sumontuoto skiltuvo paviršių iš viršutinės užrakto pusės ir negalėjo būti sulenktas neišardžius ginklo. Tirti pateiktos keturios 12-o kalibro medžioklinių šautuvų tūtelės šautos viename (tame pačiame) ginkle. Galima atkurti tirti pateikto 12-o kalibro lygiavamzdžio šautuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D, skeliamojo mechanizmo funkcijas, panaudojant tirti pateiktą sulaužytą ir sulenktą skiltuvą. Tirti pateiktos keturios 12-o kalibro medžioklinių šovinių tūtelės šautos tirti pateiktame 12-o kalibro lygiavamzdžiame medžiokliniame šautuve MAVERICK 88, Nr. MV92992D (t. 1 b. l. 122-127). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme specialistas T.Butrimas kategoriškai patvirtino savo išvadą ir parodė, kad 2010-04-15 specialisto G.Sindaravičiaus išvados prieštarauja pastarajai išvadai, kadangi jis neatliko eksperimento. T.Butrimas suklijavo sulaužyto ginklo tiltą, atliko eksperimentinius šūvius ir identifikavo, kad tyrimui pateiktos 12-o kalibro šovinių tūtelės buvo iššautos iš lygiavamzdžio šautuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D. Akivaizdžiai matėsi, kad šis ginklas buvo tyčia sulaužytas (t. 2 b. l. 169). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentas, kad specialistų išvados prieštaringos, yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo versiją, kad ginklas sulūžo ant jo užkritus seifui, paneigė specialistas T.Butrimas, kuris teisme parodė, jog ginklas buvo išardytas ir tyčia sulaužytas, ir paaiškino, kad jei ant ginklo būtų užkritęs seifas ar jį pervažiavęs automobilis, išvada nuo to nepasikeistų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada ir parodymais, nes jis yra tinkamos kvalifikacijos, turi pakankamai specialių žinių ir įgūdžių tiriant šaunamuosius ginklus.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. S. 2008 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpyje nuo 21.30 val. iki 24 val., tyčia šovė ne mažiau kaip keturis kartus iš jam priklausančio legaliai laikomo 12-o kalibro lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo MAVERICK 88, Nr. MV92992D, į G. Z. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į prie namo stovėjusį J. N. priklausantį automobilį, ir taip visuotinai pavojingu būdu sugadino G. Z. priklausantį namą, padarydamas 8122,72 Lt žalą, bei automobilį TOYOTA LAND CRUISER, padarydamas 49 993,22 Lt žalą. Nors liudytoja I. S. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu J. S. buvo namuose, tačiau jos parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai, nes ji yra nuteistojo dukra, suinteresuota bylos baigtimi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. pripažino kaltu pagal BK 187 str. 2 d., tokią išvadą padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir priėmė teisėtą nuosprendį.

Esant tokioms aplinkybėms civiliniai ieškiniai patenkinti pagrįstai.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo gauti papildomi dokumentai, pagrindžiantys S. N. civilinio ieškinio dydį, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems priteistos teisingos civilinių ieškinių sumos.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir lokalinės sąmatos matyti, kad nusikaltimo metu apšaudytas namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Z. (t. 1 b. l. 74-77), kuri dėl nuteistojo J. S. nusikalstamų veiksmų patyrė 8122,72 Lt žalą (t. 1 b. l. 71).

Automobilio TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini) remonto darbų kainos dydis yra pagrįstas PVM sąskaita – faktūra, medžiagų bei darbų sąmata (t. 1, b. l. 50-54) ir apeliacinės instancijos teismui pateiktais kasos pajamų orderio kvitais, patvirtinančiais, kad už atliktus automobilio remonto darbus nukentėjusysis S. N. UAB ,,A“ sumokėjo 49993,22 Lt. Nors apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. K. parodė, kad PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė nesant tinkamai sudarytos darbo sutarties, tačiau patvirtino, jog S. N. iš tikrųjų UAB ,,A“ remontavo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, kurio remontas buvo pakankamai brangus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų remonto darbų kainų dydžiais ir jų pagrįstumu.

Nukentėjusysis S. N. prašė priteisti 20000 Lt neturtinės žalos.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.), kurie yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, todėl priteisiant nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-669/2006).

Nukentėjusysis S. N. negirdėjo šūvių ir nebuvo sužalotas, tačiau nuteistojo nusikalstami veiksmai apšaudant automobilį be abejonės pastarajam sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę, ir šiems išgyvenimams buvo realus pagrindas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl padarytos neturtinės žalos pobūdžio ir pagrįstai sumažino civilinį ieškinį iki 3000 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.