Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-644/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-14
Bylos Nr.: 2A-644/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00114-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Alvydas Poškus, Donatas Šernas
Atsakovas: V. U.

Civilinė byla Nr. 2A-644/2014Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00114-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 27.7, 44.2.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-241-278/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekrano ekspedicija“ ieškinį atsakovui V. U. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Procionas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lagiva“, G. L., E. O. ir J. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Ekrano ekspedicija“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. U., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 804 080 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ekrano ekspedicija“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2008 m. kovo 19 d. trečiajam asmeniui UAB „Lagiva“ suteikė paslaugų ir pardavė transporto priemonių bei įrengimų už bendrą 550 062,15 Lt sumą, tačiau už nupirktas transporto priemones, įrenginius ir suteiktas paslaugas UAB „Lagiva“ neatsiskaitė. UAB „Ekrano ekspedicija“ ir UAB „Procionas“ 2008 m. gegužės 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Ekrano ekspedicija“ perleido UAB „Procionas“ kreditorinį reikalavimą į UAB „Lagiva“ 550 062,15 Lt skolą. Nors reikalavimo perleidimo sutartyje šalys nurodė, kad reikalavimas perleidžiamas atlygintinai - sumokant 565 929,07 Lt sumą, tačiau šios sumos UAB „Procionas“ ieškovui nesumokėjo. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birelio 10 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeistas, minėti sandoriai pripažinti negaliojančiais ir iš UAB „Lagiva“ ieškovui priteista 804 080 Lt. Ieškovas nurodo, kad UAB „Lagiva“ ir UAB „Procionas“ iškeltos bankroto bylos, turto neturi, todėl sprendimo įvykdymas negalimas. Ieškovo vardu veikė atsakovas V. U., kuris buvo vienasmenis valdymo organas - administracijos vadovas, todėl yra atsakingas už įmonei padarytą žalą, nes su UAB „Procionas“ ir UAB „Lagiva“ sudarė ieškovui nenaudingus sandorius. Ieškovo teigimu, atsakovas, žinodamas apie ieškovui nenaudingus valdybos sprendimus, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, turėjo pareigą ginčyti šiuos sprendimus, tačiau to nepadarė. Todėl žalą atsakovas turėtų atlyginti kaip administracijos vadovas bei įmonės valdybos narys. Be to, atsakovas kaip administracijos vadovas buvo susaistytas su vieninteliu akcininku ne tik pavaldumo darbe santykiais, bet ir sutartiniais santykiais - jis UAB „Lagiva“ pardavė turėtas 10 proc. ieškovo akcijų. Iš vadovo pareigų atsakovas buvo atleistas jo paties prašymu po sudarytų sandorių, todėl laikytina, kad jis buvo suinteresuotas ne įmonės interesų apsauga, bet akcininko poreikių patenkinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. U. 400 000 Lt žalos atlyginimo BUAB „Ekrano ekspedicija“ naudai, taip pat 8 000 Lt žyminio mokesčio ir 75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 8 075 bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo V. U. 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 400 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. balandžio 12 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo naudai.

Teismas nurodė, kad 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. gegužės 27 d. sandorių sudarymo metu UAB „Ekrano ekspedicija“ direktoriumi ir valdybos nariu buvo V. U., kuriam priklausė 10 proc. įmonės akcijų, o 90 proc. UAB „Ekrano ekspedicija“ akcijų savininkas buvo UAB „Lagiva“. Taigi, turto pardavimo, reikalavimo perleidimo sandorius UAB „Ekrano ekspedicija“ vardu sudarė įmonės direktorius V. U., kuriam kaip vadovui gerai buvo žinoma įmonės turtinė padėtis. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu sudaryti sandoriai pripažinti negaliojančiais ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi iš UAB „Lagiva“ priteista ieškovo naudai 804 080 Lt. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Lagiva“ iškelta bankroto byla, o pateikti bankroto administratoriaus duomenys patvirtina, jog žalos išieškojimas iš BUAB „Lagiva“ negalimas. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog VĮ „Emprekis“ nurodytos automobilių kainos yra neteisingos, todėl atmesti ieškovo įrodymus, jog įmonei padaryta 804 080 Lt žala, nėra pakankamo pagrindo. Nors atsakovas teigia, jog 2008 m. sausio mėn. parduodant 6 transporto priemones bendrai 23 782,75 Lt sumai, jis domėjosi UAB „Lagiva“ turtine padėtimi, įsitikino, kad įmonė vykdo ūkinę veiklą ir gali atsiskaityti su įmone, o įmonės valdybai sprendžiant 2008 m. vasario 21 d. transporto priemonių pardavimo klausimą, jis prieštaravęs sandoriui, tačiau šis valdybos protokolas nepateiktas. Net ir įvertinus, kad atsakovas prieštaravo sandoriui, priimto nutarimo jis neginčijo ir kaip įmonės vadovas nesiėmė priemonių teisingai, rinkos kaina įvertinti parduodamą turtą, o transporto priemones pardavus, nereikalavo nedelsiant atsiskaityti. Priešingai, su UAB „Procionas“ 2008 m. gegužės 27 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, tuo prarandant galimybę gauti lėšas už UAB „Lagiva“ parduotą turtą (CK 2.82 str. 4 d.). Atsakovas neįvertino, jog įmonės akcininkai veikia savo interesais bei siekia naudos tik savo įmonėms, bei, turėdamas pareigą veikti išimtinai UAB „Ekrano ekspedicija“ interesais, šios įmonės vadovo pareigų tinkamai neatliko, neišsaugojo įmonės turto, negynė įmonės kreditorių interesų. Įvertinus, jog įmonės finansinė būklė jau 2008 m. sausio 1 d. buvo sudėtinga, nes BAB „Ekranas“ 2 806 111 Lt skolos išieškojimas nebuvo galimas, neatmestina, jog valdybos nariai, tarp jų ir atsakovas, siekė perleisti turimą įmonės turtą, tuo atimant galimybę kreditoriams patenkinti savo finansinius reikalavimus. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog pardavus transporto priemones ūkinės veiklos įmonė negalėjo vykdyti ir atsakovas, kaip atidus, rūpestingas vadovas suprato ar turėjo suprasti, jog įmonė negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o UAB „Ekrano ekspedicija“ bus iškelta bankroto byla. Be to, neatmestina, jog turėdamas 10 proc. įmonės akcijų, žinodamas kritišką jos būklę, atsakovas siekė parduoti akcijas, todėl siekdamas asmeninių tikslų vykdė akcininko UAB „Lagiva“ nurodymus ir jiems iš esmės neprieštaravo. Tai, jog atsakovas balsavo prieš krovininių transporto priemonių pardavimą 2008 m. birželio 9 d. valdybos posėdžio metu, iš esmės situacijos įmonėje jau negalėjo pakeisti. Nors atsakovas teigia, kad jis nepritarė ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymui 2008 m. gegužės 9 d. valdybos posėdžio metu, tačiau protokole nenurodoma, jog siūlymui prieštaravo būtent atsakovas. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės bei ieškovo nurodyto žalos dydžio, atliko neteisėtus veiksmus, ko pasėkoje įmonė patyrė žalą, neatsiskaitė su kreditoriais, jai buvo iškelta bankroto byla. Kadangi įmonei padaryta žala atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl atsakovas ją privalo atlyginti, nes išieškojimas iš BUAB „Lagiva“ negalimas. Teismas įvertinęs tai, jog priteisus visą prašomą atlyginti 804 080 Lt žalos dydį iš atsakovo, kuri fiziniam asmeniui yra itin didelė, atsakovas nebus suinteresuotas ją atlyginti, sumažino žalos dydį ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 400 000 Lt, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas V. U. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 3, b.l. 2-8). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai apelianto atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę, nes apeliantas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Lagiva“ ir reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Procionas“ neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo šiais sandoriais, nesiekė ir nepasipelnė ieškovo ir/ar jo kreditorių sąskaita, negavo ir nesiekė gauti jokios kitokios tiesioginės ar netiesioginės naudos sau ar su apeliantu artimai susijusiems kitiems asmenims. Apeliantas nebuvo nei UAB „Lagiva“, nei UAB „Procionas“ dalyviu, valdymo organų nariu ar darbuotoju, neturėjo jokio kito suinteresuotumo šių sandorių naudingumu UAB „Lagiva“, UAB „Procionas“ ir/ar su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims. Todėl teismo išvada, kad apeliantas pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas bei elgėsi nesąžiningai tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu, nepagrįsta ir prieštaraujanti teismų praktikai. Sudarydamas sandorius, apeliantas elgėsi rūpestingai, apdairiai ir protingai. Sudarant sandorius dėl 3 transporto priemonių pardavimo UAB „Lagiva“ už bendrą 10 752,01 Lt sumą ir dėl kitų 3 transporto priemonių pardavimo UAB „Lagiva“ už bendrą 13 030,74 Lt sumą, apeliantas apdairiai ir rūpestingai surinko bei įvertino informaciją apie UAB „Lagiva“, todėl priėmė pagrįstą ir protingą verslo sprendimą sudaryti su ja nurodytus sandorius. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl UAB „Lagiva“ finansinės atskaitomybės už 2007 m., kuri neleidžia sutikti su teismo išvada, kad apeliantas netinkamai vykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigas. Sudarant 2008 m. vasario 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Lagiva“ dėl 37 transporto priemonių pardavimo už 501 444 Lt sumą, sandorius dėl remonto paslaugų už 10 012,40 Lt ir už 11 823 Lt sumą bei reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Procionas“ dėl 565 929,04 Lt reikalavimo teisės į UAB „Lagiva“ perleidimo, apelianto kaip ieškovo vadovo veiksmai visiškai atitiko rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartą. Apeliantas buvo sąžiningas ir lojalus ieškovo atžvilgiu, neturėjo jokio intereso, kuris galėtų prieštarauti ieškovo interesams. Be to, ieškovo valdyba tiek 2008 m. vasario 21 d. pirkimo – pardavimo sutarčiai dėl 502 444 Lt vertės transporto priemonių pardavimo, tiek reikalavimo perleidimo sutarčiai pritarė. Todėl apeliantas, vykdydamas valdybos priimtus sprendimus, ne tik nepažeidė jokių apeliantui taikomų fiduciarinių pareigų ieškovo atžvilgiu, bet šiuos veiksmus atliko vykdydamas pareigą elgtis protingai bei būti sąžiningam ir lojaliam ieškovo ir jo valdymo organų atžvilgiu. Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo parduoto turto rinkos kaina jo pardavimo metu buvo didesnė už kainą, kuri buvo gauta juos pardavus. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus ir išimtinai rėmėsi tik ieškovo pateiktais VšĮ „Emprekis“ vertinimais, kurie neįrodo realios ieškovo nurodytos žalos dydžio. Todėl teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė ieškovo pateiktiems įrodymams.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Ekrano ekspedicija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 3, b.l. 14-16). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

Teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, o apeliaciniame skunde nenurodyti nauji įrodymai bei neatskleista naujų aplinkybių. Nesutiktina su apelianto aiškinimu, kad jo veikoje nėra neteisėtų veikų. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi pripažintos negaliojančiomis sutartys, kurias ieškovo vardu sudarė apeliantas, veikdamas kaip administracijos vadovas, bei iš UAB „Lagiva“ priteista 804 080 Lt. Apeliantas, sudarydamas sandorius, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nepateisinamai aplaidžiai vykdydamas administracijos vadovo pareigas ne tik nesukliudė UAB „Lagiva“ perimti ieškovui priklausantį turtą, bet ir prisidėjo prie sandorių sudarymo ir jų vykdymo. Toks apelianto elgesys panašus ne į nepateisinamą aplaidumą, o į nusikalstamą veiką – jam patikėto turto išvaistymą. Ieškovo teigimu, apeliantas atliko neteisėtas veikas – sudarė sutartis, perdavė turtą ir nesiėmė jokių priemonių atgauti turto kainos.Skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliantas iš sandorių negavo turtinės naudos, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes padaryta žala atlyginama ir tais atvejais, kai žalą padaręs asmuo negavo sau tiesioginės naudos. Be to, apeliantas perleido tam pačiam asmeniui, su kuriuo sudarė nenaudingą sandorį, t.y. UAB „Lagiva“ turimas ieškovo akcijas. Atmestini apelianto argumentai, kad UAB „Lagiva“ 2007 m. buvo moki, todėl turto perleidimo sandoris ieškovui buvo naudingas. Pažymėtina, kad sudarytais sandoriais siekta vieningo tikslo – neatsiskaityti su ieškovu už jam priklausiusio turto perleidimą. Į bylą nepateikta duomenų, kad apeliantas kaip valdybos narys būtų balsavęs valdybos posėdyje prieš turto pardavimo sandorių sudarymą su UAB „Lagiva“. Apeliantas turėjo žinoti šių sandorių ydingumą ir jų nesudaryti, galėjo skųsti valdybos sprendimus, tačiau to nepadarė. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad sudarė turto perleidimo sandorius teisingomis (rinkos) kainomis, o byloje apklaustų liudytojų parodymai iš esmės buvo nenuoseklūs ir nepatvirtino apelianto teiginių apie kitas turto kainas negu nurodė VšĮ „Emprekis“.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes apeliantas skunde nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, o tuos pačius jau esamus įrodymus teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, gali įvertinti ir be žodinių šalių paaiškinimų.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu inter alia pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento UAB „Ekrano ekspedicija“ ir UAB „Lagiva“ sudarytas sutartis (t. 1, b.l. 24-27). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl restitucijos pakeitė- sumažino priteistą iš BUAB „Lagiva“ ieškovui BUAB „Ekrano ekspedicija“ turto vertę iki 804 080 Lt (t. 1, b.l. 28-31). Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Lagiva“ iškelta bankroto byla. Ieškovas nurodė, kad nesant galimybių iš BUAB „Lagiva“ išieškoti 804 080 Lt sumos, nagrinėjamoje byloje reiškia ieškininius reikalavimus apeliantui, kuris, būdamas ieškovo vadovu, sudarė įmonės atžvilgiu nenaudingus sandorius dėl ko ieškovas neteko 804 080 Lt vertės turto, t.y. patyrė žalą.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl BUAB „Ekrano ekspedicija“ vadovo civilinės atsakomybės už sandorius, dėl kurių sudarymo įmonė patyrė žalą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Byloje dalyvaujantys asmenys, inter alia ir apeliantas, savo argumentus išsamiai yra išdėstę procesiniuose dokumentuose pateiktuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas nenurodo detalizuojančių argumentų, kurie sudarytų pagrindą žodinio bylos nagrinėjimo reikalingumui, t. y. neįvardija, kokių aplinkybių ir dėl kokių priežasčių jis negali nurodyti savo procesiniame dokumente (apeliaciniame skunde) ir tai galėtų padaryti tik žodinio proceso metu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Taigi, bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to bendrovei buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Sprendžiant atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 str.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Taigi, įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus apelianto veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.). Nustačius, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad apeliantas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėtų apeliantas.

Ieškovas apelianto veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jis netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovo pareigas, t. y. įmonės vardu sudarė nenaudingus sandorius. Nors jie pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra galimybės teismo sprendimu priteistą 804 080 Lt sumą išieškoti iš kitos sandorio šalies (BUAB „Lagiva“), ieškovas patyrė 804 080 Lt žalą. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad jo atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikytina, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sudarydamas sandorius elgėsi rūpestingai, apdairiai ir protingai, buvo sąžiningas ir lojalus ieškovo atžvilgiu bei neturėjo jokio intereso, kuris galėtų prieštarauti ieškovo interesams. Tačiau su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba rizika, prisiimama tokiais sandoriais, viršytų tokio pobūdžio įmonės įprastinėje ūkinėje–komercinėje veikloje prisiimamą riziką taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Ekrano ekspedicija“ pagal 2008 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą K Nr. T00581 pardavė UAB „Lagiva“ tris transporto priemones už 10 752,01 Lt; pagal PVM sąskaitą – faktūrą K Nr. T00582 – tris transporto priemones už 13 030,74 Lt (c.b. Nr. 2-538-278/2010 b.l. 49, 50); pagal 2008 m. vasario 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį 37 vienetus transporto priemonių ir įrengimų už 502 444 Lt (t. 1, b.l. 21-23). Taigi, UAB „Ekrano ekspedicija“ pardavė UAB „Lagiva“ minėtą turtą iš viso už 526 226,75 Lt sumą. 2008 m. gegužės 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Ekrano ekspedicija“ 565 929,07 Lt reikalavimo teisę į UAB „Lagiva“ perleido UAB „Procionas“, 565 929,07 Lt apmokėjimą už reikalavimo teisės perleidimą nustatant iki 2008 m. birželio 30 d. (Sutarties 2.2.2 punktas) (t. 1, b.l. 18-20). 2008 m. gegužės 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Lagiva“ ir UAB „Procionas“ susitarė, kad apmokėjimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį įskaitomas kaip dalinis akcijų kainos sumokėjimas (Sutarties 3.2.2 punktas) (t. 1, b.l. 14-17).

Civilinėje byloje Nr. 2-538-278/2010 ieškovui už prarastas transporto priemones iš BUAB „Lagiva“ priteista 804 080 Lt. Ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė dėl to, kad šios sumos jis realiai išsiieškoti negali. Pirmosios instancijos teismas iš esmės ir vadovavosi minėta suma kaip apelianto padaryta žala, tik ją sumažino atsižvelgęs į apelianto realias galimybes sumokėti tokią sumą. Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Faktas, kad skolininkas negali atsiskaityti su kreditoriumi, savaime nėra pagrindas priteisti skolininko nesumokėtą sumą iš kito asmens (šiuo atveju-įmonės vadovo) kaip žalos atlyginimą, nes pastarojo asmens neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl to, kad skolininkas neįvykdo savo prievolės, paprastai negalima konstatuoti, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas iš esmės jau žinant, kad už jį ir nebus atsiskaitoma, arba neatsiskaitymo rizika yra pakankamai aiškiai numanoma jau iš anksto. Taigi ir nagrinėjamu atveju vadovautis civilinėje byloje Nr. 2-538-278/2010 priteista suma visa apimtimi kaip apelianto padaryta žala būtų galima tik tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad ieškovui sudarant transporto priemonių pardavimo sutartis, o vėliau ir reikalavimo perleidimo sutartį, apeliantas (ieškovo vadovas) žinojo, kad apskritai jokie atsiskaitymai su ieškovu nebus vykdomi ir to siekė, arba, veikdamas kaip atidus, rūpestingas vadovas, bent jau privalėjo numatyti galimą riziką dėl visiško neatsiskaitymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-538-278/2010 priimtame sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes joje apeliantas nedalyvavo (CPK 182 str. 2 p.), be to, joje buvo vertintos sandorių negaliojimui reikšmingos aplinkybės. Kita vertus, dalis faktinių aplinkybių ir įrodymų yra tie patys abiejose bylose, todėl šiais aspektais nėra pagrindo nesiremti ir tos bylos duomenimis.

Ieškovas įrodinėja, kad minėtais sandoriais buvo išvengta atsiskaitymo už perleistą turtą, be to, turtas buvo perleistas dar ir už pernelyg mažą kainą, neatitinkančią turto rinkos kainų. Taigi, apelianto neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, vertintini šiais aspektais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodoma sudarytų sandorių visuma rezultato pasekmėje iš tikrųjų galėtų teikti prielaidas vertinimui, kad buvo siekiama ne tik perleisti turtą, bet ir išvengti bet kokio atsiskaitymo su ieškovu. Tačiau išvadai, kad tokio tikslo siekė ar jį numatė/turėjo numatyti apeliantas transporto priemonių perleidimo metu faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, pakankamo pagrindo nėra. Minėta, kad iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Ekrano ekspedicija“ pardavė UAB „Lagiva“ turtą iš viso už 526 226,75 Lt sumą. Tai nurodo ir pats ieškovas ieškinyje. Apeliantas savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad tuometinė UAB „Lagiva“ finansinė padėtis, beje, kurios pirmosios instancijos teismas nevertino, buvo gera – iš UAB „Lagiva“ balanso už 2007 m. matyti, kad bendrovė turėjo 3,37 mln. litų ilgalaikio turto (iš viso 6,79 mln. litų turto), iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2007 m. gavo virš 500 tūkst. litų grynojo pelno (t. 1, b.l. 90-93). Todėl turto perleidimo metu akivaizdžios rizikos, kad už perleistą turtą apskritai nebus atsiskaityta, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti negalima. Šiame kontekste pastebėtina, kad sprendžiant apelianto civilinės atsakomybės klausimą turto perleidimo fakto įtaka tolimesnei įmonės veiklos perspektyvai, kuris buvo reikšmingas ginčijant sandorius civilinėje byloje Nr. 2-538-278/2010, nėra reikšmingas nagrinėjamai bylai, nes žala kildinama ne tuo pagrindu. Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią už perleistą reikalavimą su ieškovu įsipareigojo atsiskaityti UAB „Procionas“, buvo sudaryta po trijų mėnesių. Iš ieškovo valdybos posėdžio 2008 m. gegužės 9 d. protokolo matyti, kad šis klausimas buvo svarstomas valdyboje, balsavimo metu dviem balsais prieš vieną buvo nutarta perleisti turėtą kreditorinį reikalavimą (t. 2, b.l. 33). Apeliantas įrodinėjo, kad jis balsavo prieš perleidimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš minėto protokolo negalima daryti išvados, kad prieš reikalavimo perleidimą balsavo būtent apeliantas. Tačiau lygiai taip pat negalima daryti išvados, kad „prieš“ balsavo ne apeliantas. Tuo tarpu iš dar vėlesnio (2008 m. birželio 9 d.) valdybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas kitas su transporto priemonėmis susijęs klausimas –parduoti krovininį transportą, vėliau jį atpirkti lizingo sutarčių pagrindu, o gautas lėšas panaudoti UAB „Procionas“ skolos dengimui prieš lizingo bendrovę, apeliantas balsavo „prieš“ (t. 2, b.l. 35). Nors pastarasis klausimas tiesioginės reikšmės ginčui išspręsti neturi, tačiau, kita vertus, jis vis tik leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą dėl apelianto aiškinimo, kad ir 2008 m. gegužės 9 d. valdybos posėdyje „prieš“ balsavo būtent jis, pagrįstumo, o ir bet kuriuo atveju apelianto aiškinimas, kad jis balsavo „prieš“ nėra paneigtas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas apskritai yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Taigi, juo labiau tai turėtų būti taikoma atvejams, kai vadovas valdybos posėdyje balsuoja prieš priimamą balsų daugumą nutarimą, kas vis tik labiau tikėtina nagrinėjamu atveju. Atsižvelgiant į minėtus įrodymus ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, daryti išvadą, kad apeliantas, sudarydamas 2008 m. vasario 21 d. pirkimo pardavimo sutartį siekė ar numatė/turėjo numatyti, jog apskritai nebus gauta šioje sutartyje numatyta kaina, nėra pakankamo pagrindo.

Tačiau vertinant ieškovo reikalavimą turto perleidimo kainos atitikimo rinkos kainai aspektu dėl neteisėtų apelianto veiksmų, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, darytina kitokia išvada

Ieškovas pagrįstai nurodė, kad parduodant UAB „Ekrano ekspedicija“ turimą turtą vieninteliam akcininkui UAB „Lagiva", parduotas turtas nebuvo įvertintas. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, VšĮ „Emprekis" konstatavo, jog sandorių tarp ieškovo ir UAB „Lagiva" sudarymo metu parduotų automobilių kainos buvo ženkliai didesnės, kainų skirtumas sudarė net 437 571,29 Lt. Beje, tai, kad transporto priemonės buvo parduotos UAB „Lagiva“ už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, konstatuota ir civilinėje byloje Nr.2-538-278/2010 – apeliacinės instancijos teismas toje byloje savo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, jog jų didžiausia vertė buvo 804 080 Lt. Apeliantas nagrinėjamoje byloje, abstrakčiai nesutikdamas su VšĮ „Emprekis" teiktais vertinimais, nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo aiškinimą apie transporto priemonių pardavimo kainų atitikimą rinkos vertei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog sudarytais pirkimo – pardavimo sandoriais apeliantas ieškovui padarė žalą, kuri pasireiškė tuo, kad transporto priemonės ir įrengimai buvo parduoti už 526 226,75 Lt sumą, o iš bylos medžiagos matyti, kad jų didžiausia rinkos vertė buvo 804 080 Lt, t.y. transporto priemonės ir įrengimai perleisti už mažesnę kainą. Taigi, šis skirtumas 277 853,25 Lt formaliai galėtų būti laikomas apelianto neteisėtais veiksmais ieškovui padaryta žala. Tačiau šiuo atveju 804 080 Lt suma, kaip minėta, yra didžiausia rinkos vertė, o mažai tikėtina, kad visos transporto priemonės galėtų būti realizuotos būtent didžiausia rinkos verte. Sutiktina ir su apeliantu, kad apie prastą dalies transporto priemonių būklę nurodė liudytojai G. N., J. A. (2 t., b.l. 41-45, 47-49), tuo tarpu VšĮ „Emprekis" vertinimas atliktas neapžiūrėjus transporto priemonių, taigi, nevertinant jų faktinio stovio. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad priteistiną žalą apeliantas turi būti suinteresuotas atlyginti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dalis transporto priemonių galėjo būti nusidėvėjusios, techniškai netvarkingos, sprendžia, kad yra pagrindas apelianto neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą sumažinti. Dėl šių priežasčių iš apelianto ieškovo naudai priteistina 100 000 Lt žalos atlyginimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad transporto priemonių pardavimas buvo svarstomas valdyboje, buvo apspręstas akcininko veiksmų. Byloje (nei vienoje) nėra jokio valdybos posėdžio protokolo ar akcininko(ų) nutarimų, iš kurių būtų matyti, kad šis klausimas buvo svarstytas. Pažymėtina, kad net jei pats transporto priemonių perleidimo klausimas ir buvo svarstomas, apeliantas net ir nenurodo ir nėra pagrindo manyti, jog konkrečiai buvo svarstomas ir kainų, už kurias perleistos transporto priemonės, klausimas ir apeliantas buvo įpareigotas perleisti transporto priemones būtent tokiomis (sumažintomis) kainomis.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant priteistos žalos dydį iki 100 000 Lt sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, keistina ir skundžiamo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio, iš apelianto į valstybės biudžetą priteisiant 3 000 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekrano ekspedicija“ (juridinio asmens kodas 148184746) naudai iš atsakovo V. U. (duomenys neskelbtini) priteistą žalos atlyginimo sumą iki 100 000 Lt (vieno šimto tūkstančių litų) bei žyminio mokesčio sumą į valstybės biudžetą iki 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sumažinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo V. U. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 100 000 Lt.

Nutarties kopiją siųsti Turto arešto registro tvarkytojui.

Teisėjai Dalia KačinskienėAlvydas PoškusDonatas Šernas