- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-520-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01384-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- G. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėją G. V. ir V. V. siejo giminystės ryšys, t. y. V. V. buvo pareiškėjos G. V. teta, motinos J. V. sesuo. Nurodė, kad ji gyvena socialiniame būste, kurio pirminė nuomininkė buvo V. V.. Paaiškino, kad minėtame būste gyveno kartu su V. V., bei liko gyventi ten po jos mirties. Nurodė, kad siekia sudaryti nuomos sutartį dėl šio socialinio būsto nuomos savo vardu, todėl turi įrodyti savo giminystės ryšį su pirmine būsto nuomininke.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. 1.35-18/3346 pareiškėjai nurodyta, kad ji turi pateikti prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties sudarymo arba ne vėliau kaip per tris mėnesius geranoriškai atlaisvinti gyvenamąsias patalpas. Sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjai nėra reikšminga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. buvo jos giminaitė, kadangi šis faktas nesukels jokių asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Pareiškėja G. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti nagrinėti jos pareiškimą.
5. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi, nustačius, jog V. V. buvo pareiškėjos teta, ji įgytų teisę reikalauti pripažinti ją šeimos nariu. Pažymėjo, kad, kadangi ji gyveno kartu su V. V., kai ji 2001 metais išsinuomavo socialinį būstą, kuriame dabar gyvena pareiškėja su savo šeima, tai jai, siekiant sudaryti terminuotą nuomos sutartį dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos yra reikšminga nustatyti aplinkybę, jog V. V. buvo jos šeimos narys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.588 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme, pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
9. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba, kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinis faktas neturi juridinės reikšmės.
11. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gegužės 29 d. Įsakymu Nr. 30-1328, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsniu, kuriuo reglamentuojamas sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, nusprendė laikyti pareiškėją pagrindine socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke. Tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir pareiškėjos G. V. 2013 m. birželio 13 d. sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N13/1488. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2013 m. liepos 1 d. Buto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. N-5.22-1488 perdavė socialinio būsto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pareiškėjai G. V. valdyti ir naudotis. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. 1.35-18/3346 informavo pareiškėją, kad jos (jos šeimos) turtas ir/ar pajamos viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius negali nustatyti jos (jos šeimos) teisės į valstybės paramą būstui išsinuomoti.
12. Taigi, nustatyta, kad pareiškėja dar 2013 metais pati sudarė socialinio būsto nuomos sutartį, kurį nori ir toliau nuomotis.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
14. Atsižvelgiantį į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nenustatyta, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šiuo atveju sukels pareiškėjos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą, t. y. pareiškėja, būdama nuomininke pagal sutartį, turi teisę kreiptis, prašydama būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.