Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei

E. B., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, tretieji asmenys UAB „Ecowood Lt“, UAB „SB lizingas“, Anykščių kredito unija dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo ir atsakovės E. B. priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nurodė, kad tikslinga nepilnametės M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina E. B.. Iš ieškovo dukters išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes pareiga teikti vaikams išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis. Posėdžio metu pateiktą išvadą patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1991 m. liepos 5 d., akto įrašas (duomenys neskelbtini) (b. t.1,l. 7). Santuokoje su atsakove susilaukė dukters M. B. (J), kuri yra pilnametė ir dukters M. B. , gimusios (duomenys neskelbtini), (b.t.1,l. 10).

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau sutuoktiniai taikytis nepageidavo.

Pagal LR CK 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

Ieškovas teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, dėl skirtingų pažiūrų į šeimą, pareigas, nesutarimų dėl šeimos biudžeto, dėl laisvalaikio, dėl namų ūkio ruošos darbų, dėl prarasto pasitikėjimo vienas kitu. Kilus nesutarimui, ieškovas paliko atsakovės namus ir išėjo gyventi kitur. Atsakovė teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės ir nėra galimybės ją išsaugoti. Ieškovas ir atsakovė nurodė, jog kartu negyvena nuo 2018 m. balandžio mėnesio, bendro ūkio neveda, santuoka iširo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė 1991 m. liepos 5 d., o šalims nuo 2018 m. balandžio mėnesio pradėjus gyventi atskirai, nei viena iš jų nesiėmė jokių priemonių susitaikyti ir gyventi toliau kartu, nuo to laiko bendro gyvenimo bei bendro ūkio vedimo nėra.

Teismas, remdamasis nurodytomis bei posėdžio metu tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, atsižvelgdamas į tai, kad šalys kartu negyvena, nuo to laiko nepalaiko jokių ryšių ir nei viena iš jų nesiekė susitaikymo, vertina, jog ieškovo V. B. ir atsakovės E. B. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 2 dalis) ir ieškovo bei atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę. Kadangi atsakovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – B ir ieškovas tam neprieštaravo, atsakovei paliktina santuokinė pavardė B, o ieškovui paliktina jo pavardė B.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Pagal atsakovės paaiškinimą ieškovas su dukra nebendrauja ir nesirūpina ja. Ieškovas nurodė, jog dukra rūpinasi, su ja bendrauja. Dukters išlaikymui nuo 2018m. gegužės mėnesio perveda po 150 eurų, be to duoda grynų pinigų, nuperka drabužių.

CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui bei protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovas prašė priteisti iš jo dukters išlaikymui 150 eurų kas mėnesį. Posėdžio metu sutiko su atsakovės pareikštu reikalavimu priešieškinyje ir sutinka mokėti išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį. Kadangi šalys sutarė dėl išlaikymo dukrai dydžio, iš ieškovo dukters išlaikymui priteistina 200 eurų, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.200 str., 3.208 str. ). Tokia priteisto išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnametės dukros poreikius ir ieškovo galimybes bei pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad ateityje priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas. Išlaikymo dydžio pakeitimui nustačius pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. skolininko turtinės padėties esminiai pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas (CK 3.201 str.).

Civilinio proceso kodekso 282 str. nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Ieškovas prašė nepilnametės dukters M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, atsakove E. B.. Atsakovė sutiko ir tai neginčijo ir prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Institucija, duodanti išvadą, vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nenurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaiko ar kitų asmenų interesams, šis ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnametės dukters M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.59 str. ).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Dėl bendravimo tvarkos su vaikais tarp ieškovo ir atsakovės ginčas nekilo, todėl tvarka dėl bendravimo su vaikais teismo nenustatytina.

Ieškovas taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2440 eurų vertės, paskiriant jį ieškovo asmeninėn nuosavybėn, ir automobilį Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1600 eurų vertės, paskiriant jį atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Atsakovei priteisti iš ieškovo 420 eurų kompensaciją, už tenkančią didesnę turto dalį.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo gyvenamą namą ir priklausančius ūkio pastatus bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl šio turto priklausomybės atsakovei pretenzijų nereiškė, tačiau prašo priteisti iš atsakovės puse piniginių lėšų – jo sumokėtų atsakovės broliui D. G. už atsakovei atitekusią dalį gyvenamo namo, ūkio pastatų ir žemės sklypo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją – 6240 eurų. Iš šalių paaiškinimų, byloje esamos rašytinis medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė į D. G. ir I. G. sąskaitas pervedė 12480 eurų (b.t.1,l.49-61). Ieškovas nurodė, kad tai pinigai už D. G. priklausiusią paveldimą namo dalį, kurios jis atsisakė ir visą namą po tėvų mirties paveldėjo atsakovė E. B. (b.t.1,l.11-28). Ieškovas nurodė, kad už D. G. priklausiusią dalį gyvenamo namo ir kitų pastatų, kuriuos atsisakė paveldėdamas likusį turtą po tėvų mirties, jis ir atsakovė viso sumokėjo 74000 litų. Ieškovas nurodė, kad minėtų pinigų sumos jie dalį sumokėjo grynais pinigais, nes taip prašė D. G., ir jis neturi tai patvirtinančių įrodymų. D. G. sumokėjo tais pinigais, kuriuos gavo už parduotą butą, buvusį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2015m. spalio 29 d. (b.t.1,l.29-35). Už parduotą butą jie taip pat dalį gavo grynais pinigais, kuriuos atidavė D. G. už atsakovei tekusią gyvenamo namo dalį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų jis neturi. Pinigai buvo pervesti į D. G. ir I. G. sąskaitas, nes taip buvo nurodęs D. G.. Kadangi turi įrodymus tik dėl 12480 eurų pervedimo, todėl prašo iš atsakovės E. B. jam priteisti 6240 eurų kompensaciją.

Atsakovė nurodė, kad 45000 litų - tai skola jos broliui D. G., tačiau objektyvių įrodymų nepateikė. Atsakovė nurodė, kad nurodyti pinigai buvo panaudota jos įmonės steigimui, paveldėto namo remontui ( keitė stogo dangą, šiltino, remontavo vonią, statė tvorą). Atsakovė nurodė, kad D. G. pinigus gražino abu su ieškovu, iš savo sąskaitų. Atsakovė nurodė, kad ieškovo prašomos pinigų sumos ji neturi ir negalės sumokėti, o be to šiuos namus nori palikti dukroms, todėl prašė ieškovo reikalavimo netenkinti, nes mano, kad nepagrįstas.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-05-13 išrašo 4.1. punktuose nurodyta, kad gyvenamas namas su ūkio pastatais bei žemės sklypas atsakovei E. B. priklauso pagal 2014-04-29 paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir paveldimo turto pasidalijimo sutartį (b.t.1,l.36-40). Nei ieškovas, nei atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Šalys neginčijo ir tai, kad turėtą butą, (duomenys neskelbtini), pardavė ir gautas lėšas panaudojo atsakovės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimui ( ieškovas nurodė, kad gautus pinigus už parduotą butą atidavė atsakovės broliui už paveldimo namo dalį, o atsakovė nurodė, kad buvo keičiama namo stogo danga, tvarkoma vonia, namas šiltinamas, statoma tvora). Tai patvirtina aplinkybes, jog sutuoktiniai į atsakovei priklausantį namą investavo lėšas, gautas pardavus turėtą butą. Kadangi lėšos buvo panaudotos atsakovės asmeninio turto pagerinimui, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina piniginė kompensacija .

Iš byloje esamų ieškovo pateiktų bankinių pervedimų matyti, kad šalys D. G. ir

I. G.

į sąskaitas pervedė 12480 eurų. Atsakovė taip pat patvirtino, kad pinigai buvo sumokėti broliui D. G. jų abiejų iš sąskaitų. Šalys nesutiko, kad byloje liudytoju būtų apklaustas D. G. ir I. G.. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovės priteistina 1/2 sumos pervestos D. G. ir I. G. – 6240 eurų.

Dėl kito kilnojamojo turto ginčo tarp šalių nėra.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Kadangi nepilnametės dukros išlaikymo klausymas išspręstas ieškovo ieškiniu, todėl pakartotinai priešieškinio klausymas dėl nepilnametės dukros išlaikymo nebenagrinėtinas.

Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi nustatyti tam tikras aplinkybes, tai vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar teikiamas tik iš dalies, nepatenkinant vaiko visų būtinų poreikių.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę (CPK 178 straipsnis ) šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas, išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Paskaičiavo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas turi sumokėti 4770 eurų išlaikymo dukrai įsiskolinimą. Ieškovas su reikalaujama suma nesutiko, ir nurodė, kad iki 2018 m. balandžio mėnesio gyveno su atsakove ir nepilnamete dukra, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name. Materialiai dukrą išlaikė, mokėjo mokesčius, pirko kurą namo šildymui, rūpinosi gyvenamuoju namu, pervesdavo pinigų ir į atsakovės sąskaitą. Kaip įrodymą pateikė banko išrašus (b.t.1, .l.140-153). Pradėjus šalims gyventi skyrium, ieškovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio nepilnametės dukros išlaikymui perveda po 150 eurų. Tai rodo, kad šalys sprendė vaiko poreikių tenkinimo klausimus. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas mažai pirko maisto, kad ieškovas nesuprato, kad vaikui reikia netik drabužių, tai, kad ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovei dukters išlaikymui neskyrė lėšų tiek, kiek prašė priteisti paduodama priešieškinį, nepagrindžia atsakovės teiginių, jog ieškovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo ginčo laikotarpiu. Ieškovui pradėjus gyventi atskirai, nuo 2018 m. gegužės mėnesio pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą dukters išlaikymui, davė grynų pinigų, pirko dukrai reikalingus daiktus Akivaizdu, kad, nebuvus tarp šalių ginčo dėl vaiko išlaikymo, ieškovas negalėjo numatyti būsimo ginčo dėl santuokos nutraukimo apimties ir rinkti įrodymus apie teiktą išlaikymą. Teismo nuomone, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas ginčo laikotarpiu vaikui išlaikymą teikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms šis priešieškinio reikalavimas netenkintinas ir iš ieškovo nepriteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašė priteisti 350 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinasiš dalies (83 proc. reikalavimų), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 292 eurai teisinės pagalbos išlaidų ir 302 eurai žyminio mokesčio (b.t.1, l. 8,72, t.2.l.185-187).

Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 605 eurus teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi teismas priešieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies (50 procentų), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų – teisinės pagalbos išlaidų – 303 eurai (b.t.2, l. 179-184).

Kaip nustatyta iš atsakovės ieškovui priteistina 594 eurai teisinės pagalbos išlaidų ir žyminio mokesčio, o iš ieškovo atsakovei priteistina 302 eurai teisinės pagalbos išlaidų. Priteistinos sumos sudengtinos (594-302) ir iš atsakovės ieškovui priteistina 292 eurai teisinės pagalbos išlaidų ir žyminio mokesčio.

Dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį (CPK 83 str.). Priešieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas pilnai ir žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo – 72 eurai (CPK 85 str.3p.). Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 150 eurų žyminį mokestį ir pagal 2018 07 17 nutartį buvo atidėtas 152 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas (b.t.1.l.8,72). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovo priteistinas turėtas sumokėti žyminis mokestis – 152 eurai ir 72 eurai dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, viso 224 eurai.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais, iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60straipsniu, LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje 1991m. liepos 5 d., įrašo Nr. 2384, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. B. palikti pavardę – B., o E. B. – B..

Priteisti iš ieškovo V. B., a.k (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters M. B., a.k (duomenys neskelbtini) atstovaujamos motinos E. B., išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 (du šimtus ) eurų nuo 2018 m. liepos 11 d. iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Nepilnametės dukters M. B., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B..

- lengvąjį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti ieškovo V. B. asmeninėn nuosavybėn;

- lengvąjį automobilį Nissan Micra, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti atsakovės E. B. asmeninėn nuosavybėn.

Priteisti atsakovei E. B. ir ieškovo V. B. 420 (keturi šimtų dvidešimt) eurų piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės E. B. 6240 (šešių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt) eurų piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės E. B. ieškovui V. B. 292 (du šimtus devyniasdešimt du ) eurus teisinės pagalbos išlaidų ir žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo V. B. į valstybės biudžetą 224 (du šimtus dvidešimt keturis ) eurus žyminio mokesčio ir 2,66 Eur (aštuonis eurus 80 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Išieškoti atsakovės E. B. į valstybės biudžetą 2,66 Eur (du eurus 66 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.