- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-266-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00580-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė, Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ecowood LT“, UAB „SB Lizingas“, Anykščių
- Išvadą teikia
- Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei E. B., tretiesiems asmenims UAB „Ecowood LT“, UAB „SB Lizingas“, Anykščių kredito unijai, institucija teikianti išvadą: Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. prašė nutraukti santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dukros M. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai mokant kas mėnesį po 170 Eur iki jos pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6‘240 Eur piniginę kompensaciją.
2. Nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė M. B.. Apie pusę santuokos metų šalių santykiai buvo geri, šeimyniški, vėliau dėl skirtingų asmeninių charakterių savybių, skirtingų požiūrių į šeimą, tarpusavio kaip sutuoktinio santykius, taip pat skirtinga pozicija į prievolių ir pareigų, kylančių šeimos tiek teisinių, tiek moralinių santykių pagrindais bei visiška apatija vienas kitam, jų santuoka iširo. Esant tokiai situacijai, tolimesnis šeimyninis gyvenimas yra nebeįmanomas, šeima yra iširusi, šalys gyvena atskirai. Ieškovas vykdo savo pareigą išlaikyti dukrą ir šiuo metu išlaikymui skiria po 150 Eur. Pagal savo finansinę galimybę, dukrai skirs po 170 Eur.
3. Nurodė, kad santuokos metu buvo įgiję butą (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. spalio 29 d. pardavė už 24‘600 Eur. Mirus atsakovės tėvams, atsakovė ir jos brolis D. G. paveldėjo turtą. Atsakovės brolis D. G. atsisakė paveldimos namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies su sąlyga, jeigu jis ir atsakovė jam sumokės 74‘000 Lt. Jis ir atsakovė pasirašė laisvos formos raštelį, kad D. G. yra skolingi 74‘000 Lt ir tą raštelį atidavė jam. Dalį pinigų, jo prašymu sumokėjo grynais pinigais po santuokos metu įgyto buto pardavimo, o kitą dalį pinigų, D. G. nurodymu pervedė į jo ir jo žmonos sąskaitas. Atsakovė atsisakė jam sumokėti pusę sumokėtos sumos, todėl prašo priteisti 6‘240 Eur, kuriuos sumokėjo už atsakovės paveldėtą gyvenamą namą ir kitus pastatus. Taip pat nurodė, jog ieškovas turi asmeninių kreditorių, kurių įsipareigojimus vykdys iš savo asmeninių lėšų.
4. Atsakovė E. B. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo dukters M. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, 4‘770 Eur dydžio dukters išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, jog ji kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui skiria apie 450 Eur: maistui – 120 Eur, mokesčiai už komunalines paslaugas – 70 Eur, vaistai – 20 Eur, rūbai – 50 Eur, kuras – 20 Eur, pramogos – iki 40 Eur šventinės dovanos – 25 Eur, telefonas 8 Eur, kosmetika ir higienos reikmenys – 60 Eur. Mano, kad ieškovas pagal gaunamas pajamas jis gali mokėti dukros išlaikymui po 200 Eur. Prašo priteisti iš ieškovo 4‘770 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo V. B. palikti pavardę – B., o E. B. – B., priteisė iš ieškovo nepilnametės dukters M. B. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 Eur nuo 2018 m. liepos 11 d. iki jos pilnametystės, jos gyvenamąją vietą nustatė su motina; padalino santuokoje įgytą turtą: lengvąjį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o lengvąjį automobilį Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paskyrė atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Priteisė atsakovei iš ieškovo 420 Eur piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį, o iš atsakovės ieškovo naudai 6‘240 Eur piniginę kompensaciją bei 292 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir žyminio mokesčio. Taip pat priteisė iš ieškovo 224 Eur žyminio mokesčio ir 2,66 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, o iš atsakovės 2,66 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.
7. Nustatė, kad šalys susituokė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašas (duomenys neskelbtini). Santuokoje su atsakove susilaukė dukters M. B. (J.), kuri yra pilnametė ir dukters M. B. , gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė kartu negyvena nuo 2018 m. balandžio mėnesio, bendro ūkio neveda, santuoka iširo, nei viena iš šalių nesiėmė jokių priemonių susitaikyti ir gyventi toliau kartu. Teismas vertino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
8. Ieškovas teismo posėdžio metu sutiko su atsakovės pareikštu reikalavimu priešieškinyje mokėti dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį iki nepilnametystės. Šalys taip pat sutarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina.
9. Šalys savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad santuokos metu atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo gyvenamą namą ir priklausančius ūkio pastatus bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė į D. G. ir I. G. sąskaitas pervedė 12‘480 Eur. Ieškovas nurodė, kad tai pinigai už D. G. priklausiusią paveldimą namo dalį, kurios jis atsisakė ir visą namą po tėvų mirties paveldėjo atsakovė E. B.. Ieškovas nurodė, kad už D. G. priklausiusią dalį gyvenamo namo ir kitų pastatų, kuriuos atsisakė paveldėdamas likusį turtą po tėvų mirties, jis ir atsakovė viso sumokėjo 74‘000 Lt. Dalis pinigų buvo sumokėta grynaisiais, kuriuos gavo už parduotą butą, buvusį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2015 m. spalio 29 d. Už parduotą butą jie taip pat dalį gavo grynais pinigais, kuriuos atidavė D. G. už atsakovei tekusią gyvenamo namo dalį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Kadangi turi įrodymus tik dėl 12‘480 Eur pervedimo, todėl prašo iš atsakovės E. B. jam priteisti 6‘240 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodė, kad 45‘000 Lt - tai skola jos broliui D. G., tačiau objektyvių įrodymų nepateikė. Atsakovė nurodė, kad nurodyti pinigai buvo panaudota jos įmonės steigimui, paveldėto namo remontui (keitė stogo dangą, šiltino, remontavo vonią, statė tvorą). Ieškovo prašomos pinigų sumos ji neturi ir negalės sumokėti, o be to šiuos namus nori palikti dukroms, todėl prašė ieškovo reikalavimo netenkinti, nes manė, kad nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
11. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-05-13 išrašo 4.1. punktuose nurodyta, kad gyvenamas namas su ūkio pastatais bei žemės sklypas atsakovei E. B. priklauso pagal 2014-04-29 paveldimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir paveldimo turto pasidalijimo sutartį. Nei ieškovas, nei atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Šalys neginčijo ir to, kad turėtą butą, (duomenys neskelbtini), pardavė ir gautas lėšas panaudojo atsakovės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimui. Tai patvirtino aplinkybes, jog sutuoktiniai į atsakovei priklausantį namą investavo lėšas, gautas pardavus turėtą butą. Kadangi lėšos buvo panaudotos atsakovės asmeninio turto pagerinimui, todėl iš atsakovės ieškovui priteisė piniginę kompensaciją.
12. Iš ieškovo pateiktų bankinių pervedimų nustatė, kad šalys D. G. ir I. G. į sąskaitas pervedė 12 480 Eur. Atsakovė taip pat patvirtino, kad pinigai buvo sumokėti broliui D. G. jų abiejų iš sąskaitų. Šalys nesutiko, kad byloje liudytoju būtų apklaustas D. G. ir I. G.. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovės priteisė 1/2 sumos pervestos D. G. ir I. G. – 6‘240 Eur.
13. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. Nustatė, kad pradėjus šalims gyventi skyrium, ieškovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio nepilnametės dukros išlaikymui perveda po 150 Eur. Šalys sprendė vaiko poreikių tenkinimo klausimus. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas mažai pirko maisto, nesuprato, kad vaikui reikia ne tik drabužių, kad ginčo laikotarpiu atsakovei dukters išlaikymui neskyrė lėšų tiek, kiek prašė priteisti paduodama priešieškinį, nepagrindė atsakovės teiginių, jog ieškovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo ginčo laikotarpiu. Ieškovui pradėjus gyventi atskirai, nuo 2018 m. gegužės mėnesio jis pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą dukters išlaikymui, davė grynų pinigų, pirko dukrai reikalingus daiktus. Akivaizdu, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko išlaikymo nebuvo, ieškovas negalėjo numatyti būsimo ginčo dėl santuokos nutraukimo apimties ir rinkti įrodymus apie teiktą išlaikymą. Teismo nuomone, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas ginčo laikotarpiu vaikui išlaikymą teikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė E. B. prašo iš dalies panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą: iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 4‘770 Eur dydžio M. B. išlaikymo įsiskolinimą už 2015 m. rugpjūčio 23 d. – 2018 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpį; ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės jo naudai 6‘240 Eur dydžio kompensaciją atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės išspręsti pirmosios instancijos teismo neišspręstus klausimus: atsakovei priteisti individualę įmonę (duomenys neskelbtini), vertė - 1 Eur, ieškovui priteisinat 0,5 Eur dydžio kompensaciją; ieškovo turimas prievoles kreditoriams UAB „Ecowood LT“ ir UAB „SB lizingas“, Anykščių kredito unija palikti ieškovui kaip jo asmenines prievoles. Iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliantės nuomone, teismas, vadovaudamasis vien ieškovo deklaratyviais teiginiais, jo naudai iš atsakovės nepagrįstai priteisė 6‘240 Eur dydžio kompensaciją. Teismas savo sprendime nemotyvavo kokiu pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai ši kompensacija yra priteisiama.
16. Apeliantė nurodo, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2014 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą teisės liudijimu, paveldėto turto pasidalinimo sutartimi, 2015 m. spalio 29 d. buto pirkimo - pardavimo sutartimi, ir banko mokėjimo nurodymai, kuriais buvo atliekami pavedimai D. G. ir I. G., neįrodo jo teiginių dėl to, jog ieškovo nurodomi mokėjimai buvo atliekami kaip kompensacija už paveldėtą turtą. Sutartyje dėl paveldėto turto pasidalinimo, atsakovė su broliu D. G. nesitarė dėl jokių kompensacijų išmokėjimo, nors kompensacija turėjo būti numatyta būtent šioje sutartyje, t. y. D. G. ir atsakovė susitarę dėl konkrečios kompensacijos už atsakovei tenkančio turto išmokėjimo tai būtų nurodę sutartyje. Šiuo atveju tiek D. G. tiek atsakovė būdami protingi asmenys žinojo, jog nesant rašytinio susitarimo dėl kompensacijos išmokėjimo, atsakovei nebus prievolės mokėti D. G. ieškovo nurodomą tariamą kompensaciją. D. G. tai suprasdamas turėjo reikalauti, jog kompensacijos dydis būtų nurodytas sutartyje dėl paveldėto turto padalinimo. Kadangi sutartyje apie už turtą mokėtiną kompensaciją nėra jokios kalbos, laikytina, jog atsakovė su D. G. dėl jokios kompensacijos nesitarė, o ieškovo padaryta prielaida yra vertinama kaip ieškovo siekis atkeršyti atsakovei bei pasipinigauti jos sąskaita.
17. Be to, ieškovas atlikdamas bankinius mokėjimus I. G., paskirtyje nurodė – lėšų pervedimas. Mokėjimo paskirtyje nėra konkretizuota, jog mokėjimai yra mokami už atsakovę ar už tam tikrą turtą, dėl to yra mažai tikėtina, jog šie ieškovo mokėjimai I. G. buvo atlikti kaip atsakovei priklausančio turto išpirkimas.
18. Pažymi, kad I. G. nėra turto paveldėtoja turinti teisę gauti kompensaciją už paveldėto turto dalį, todėl vertinant pavedimus ir šiuo aspektu, ieškovas neįrodė savo teiginių pagrįstumo. Atsakovė šiuos argumentus nurodė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tačiau teismas į tai neatsižvelgė visiškai.
Atsiliepimas
19. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog mokėjimo pavedimais, kuriuos ieškovas traktuoja kaip mokėjimus už išperkamą paveldėtą turtą, iš tikrųjų G. šeimai buvo grąžinama 45‘000 Lt paskola, kuri buvo paimta siekiant įsteigti ir plėtoti šeimos verslą. Paskola buvo paimta pasirašius paskolos raštelį kas iš esmės atitiko tuo metu galiojančio CK nuostatas. Už šias lėšas buvo įsteigta individuli įmonė (duomenys neskelbtini) bei iš gautų paskolinių lėšų buvo investuojama į įmonės veiklą, t. y. lėšos buvo naudojamos įmonės apyvartai. Sutuoktiniams pardavus butą bei atsiradus galimybei grąžinti paskolą, kiekvienas iš sutuoktinių atliko mokėjimus iš jiems priklausančių banko sąskaitų bei atsiskaitė su G. šeima. Atsakovė taip pat paaiškino, jog paskolos raštelis nėra išlikęs, kadangi jis, grąžinus paskolą, buvo sunaikintas. Tai, kad egzistavo paskolos raštelis pripažino ir ieškovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Ieškovas patvirtino, kad jame buvo užfiksuota jog sutuoktiniai skolingi G. šeimai, o ne privalo išmokėti kompensaciją už paveldėto turto dalį.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, daro išvadą, jog iš byloje esančių įrodymų yra labiau tikėtina, kad šalių mokėjimo pavedimai G. šeimai buvo atliekami kaip paskolos grąžinimas, o ne kaip mokėjimas už atsakovei atitekusį, po jos tėvų likusį nekilnojamąjį turtą, kaip teigia ieškovas. Dėl to teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 6‘240 Eur kompensaciją neva už atsakovei atitekusio nekilnojamojo turto išpirkimą yra laikoma neteisėta, nepagrįsta dėl to naikintina.
Šalies argumentai
21. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo dukros išlaikymo įsiskolinimą. Mano, jog teismas vertindamas byloje esančius įrodymus nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių.
22. Vertinant ieškovo pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad ieškovas 2015 m. sausio 1 d. - 2018 m. birželio mėn. laikotarpiu yra atlikęs atsakovei piniginių mokėjimų, kurių paskirtyje yra nurodyta „lėšų pavedimas“. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog didelė lėšų dalis į atsakovės sąskaitą yra pervesta iki ginčo laikotarpio. Šiuo atveju teismas sprendime nedetalizuoja, kokios banko sąskaitos išraše nurodytos atsakovei pervestos sumos yra laikomos M. B. išlaikymui skirtomis lėšomis, taip pat teismas nemotyvuoja kokiu pagrindu šios lėšos ir kokios būtent lėšos yra laikomos M. B. skirtomis lėšomis. Atsakovė savo priešieškinyje konkrečiai nurodė kokios sumos buvo pervestos vaiko išlaikymui, kaip jos buvo užskaitytos, pateikti įrodymai, kad pagrindinės sumos gautos iki ginčo laikotarpio, tuo tarpu ginčo laikotarpiu išlaikymas nebuvo tinkamai teikiamas, ką patvirtina banko sąskaitų išrašai, apskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo suma. Apeliantės vertinimu byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių ieškovo tinkamą M. B. išlaikymą 2015 m. rugpjūčio 23 d. – 2018 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu. Ieškovas neginčijo atsakovės paskaičiavimų, neteikė įrodymų, kad išlaikymas buvo teikiamas tinkamai arba, kad atsakovė neįtraukė į išlaikymo sumas, tam tikrų, ieškovo parvestų sumų.
23. Nesutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ieškovas ginčo laikotarpiu mokėjo už bendras šeimai teikiamas komunalines bei kitas paslaugas, dėl to darė išvadą, jog ieškovas pareigą išlaikyti nepilnametę M. B. įvykdė tinkamai. Ieškovo pateiktuose banko sąskaitos išrašuose yra pažymėti mokėjimai tretiesiems asmenims, tačiau iš mokėtinų sumų, subjektų bei mokėjimo paskirties nėra aišku už ką būtent šie mokėjimai yra atlikti, o ieškovas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu šių mokėjimų paskirties neįrodinėjo, t. y. ieškovas neteikė įrodymų patvirtinančių, jog šie mokėjimai buvo atlikti už atsakovę, M. B. ar jų bendros šeimos naudai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog jis gyvendamas kartu su atsakove bei nepilnamete dukra bent iš dalies prisidėtų prie būsto mokesčių mokėjimo. Visus mokesčius mokėjo atsakovė. Ieškovas ne tik gyveno su atsakove už jos pinigus, t.y. naudojosi patogumais, už kuriuos iš savo uždirbtų pinigų mokėjo atsakovė, bet dar ir visiškai neišlaikė savo nepilnametės dukters, visą išlaidų naštą užkraudamas atsakovei, kuri stengėsi kaip įmanydama, kad jos šeima būtų viskuo aprūpinta. Teismas, taip pat vadovaujantis vien tik ieškovo deklaratyviais teiginiais, nesant tam jokių įrodymų, sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nepilnametei dukrai ginčo laikotarpiu davė grynųjų pinigų bei pirko jai daiktus, kas taip pat gali būti suprantama kaip išlaikymas. Šiuo atveju ieškovas nepateikė iš esmės jokių įrodymų apie tai, jog jis ginčo laikotarpiu tinkamai teikė savo nepilnametei dukrai M. B. išlaikymą. Juo labiau, paties ieškovo pateiktas išrašas iš jam priklausančios banko sąskaitos, patvirtina, jog jis ginčo laikotarpiu ieškovei atliko tik kelis mokėjimus, kurių paskirties ieškovas neįrodė, o pirmosios instancijos teismas, šeimos bylose būdamas aktyvus, šių mokėjimo paskirties neatskleidė.
24. Ieškovas, reikšdamas atsakovei ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turto balanse prie dalintino turto, nenurodė santuokoje įsteigtos individualios įmonės (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo atsiliepime į ieškovo ieškinį su ieškovo pasiūlytu turto padalinimo būdu nesutiko bei išreiškė šio nesutikimo argumentus. Atsakovė taip pat paprašė teismo į šalių bendro dalintino turto balansą įtraukti santuokoje įsteigtą individualią įmonę (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) bei išspręsti jos padalinimo klausimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas individualios įmonės (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimo sprendimu neišsprendė. Teismas taip pat sprendime nenurodė dėl kokios priežasties šio turto dalinimo klausimas nėra sprendžiamas. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo neperduoti bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o išspręsti klausimą iš esmės bei padalinti santuokoje įgytą individualią įmonę (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), kurį yra vertinama 1 Eur, ją priteisiant atsakovei, tuo tarpu ieškovui už ją priteisti 0,5 Eur dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog teismas tinkamai motyvavo ir pateikė argumentuotą sprendimą dėl ieškovui priteisiamos kompensacijos. Nurodo, jog ieškovo ir atsakovės pasirašytas pasižadėjimo raštelis sumokėti D. G. ir jo žmonai 74‘000 Lt sumą už paveldėto turto pasidalijimą, tuo metu atrodė greitesnė ir paprastesnė alternatyva notariškai tvirtinančiai sutarčiai. Be to, tokią sumą patvirtinus sutartyje – D. G. būtų atsiradusi prievolė sumokėti 15 proc. Gyventojų pajamų mokestį nuo gautos kompensacijos dydžio, todėl D. G. ir jo žmona buvo linkę neįtraukti į paveldėto turto pasidalijimo sutartį punkto dėl piniginės kompensacijos. Taip pat pažymi, jog bankiniai pavedimai buvo atliekami giminaičiams, todėl jie nebuvo detalizuoti kokia yra pervedimų pinigų paskirtis, nes tiek mokėtojui, tiek gavėjui buvo aišku kokia yra pervedamų lėšų tikroji paskirtis.
Šalies argumentai
26. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, jog 45‘000 Lt sumokėta suma D. G. buvo grąžinama kaip paskola, už individualios įmonės įsteigimą, nes įmonės buhalterinėje apskaitoje tokios sumos nėra apskaitytos, o jos steigimui nebuvo reikalingas įstatinis kapitalas, nes tai buvo individuali įmonė. Be to įmonės steigimas nepareikalavo daug lėšų, nes buvo nuomojamos patalpos kavinei su įranga ir baldais. Be to, įmonė buvo įsteigta tuomet, kai ieškovo motina pardavė mišką ir gauti pinigai buvo tam panaudoti.
27. Be to, D. G. ir jo žmona neturėjo tokios didelės pinigų sumos, kad ieškovei ir atsakovui galėtų paskolinti, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių kokiu pagrindu tokia didelė suma buvo paskolinta. Todėl atsakovės argumentai dėl paskolos atmestini kaip nepagrįsti.
28. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ginčo laikotarpiu ieškovas neteikė išlaikymo dukrai. Mano, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovas teikė išlaikymą savo dukrai ir nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Pažymi, jog iki 2018 m. balandžio mėnesio ieškovas ir atsakovė bei dukra gyveno kartu, teikė išlaikymą, atsakovė nereikalavo ir neprašė ieškovo, kad į jos sąskaitą būtų pervedami pinigai atskirai dukros išlaikymui. Todėl atsakovės teiginys, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių dukros išlaikymą yra visiškai nepagrįstas. Be to, atsakovė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ieškovas mokėjo komunalinius mokesčius, kurie buvo mokami prekybos centro kasose.
Šalies argumentai
29. Ieškovas taip pat nurodo, jog neprieštarauja, kad jo asmeniniai kreditoriai liktų jo kaip asmeninės prievolės bei kad būtų padalinta individuali įmonė (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinamos ir šiose dalyse byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
31. Byloje nustatyta, kad V. B. ir E. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusi dukra M. B. yra nepilnametė (t. 1, b. l. 10). Sutuoktiniai nuo 2018 m. balandžio mėnesio šalys gyvena skyriumi, bendro ūkio nebeveda. Ieškovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio reguliariai moka išlaikymą dukrai (1 t., b. l. 108-110). Atsakovė E. B. priešieškiniu prašė dukters išlaikymui iš ieškovo priteisti kas mėnesį po 200 Eur, o taip pat priteisti 4‘770 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., nes ieškovas teikė nepakankamą išlaikymą dukrai.
32. Pirmosios instancijos teismas priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 Eur nuo 2018 m. liepos 11 d. iki jos pilnametystės, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir dėl kompensacijos priteisimo. Nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovas iki 2018 m. balandžio mėnesio materialiai išlaikė nepilnamete dukra, mokėjo mokesčius, pirko kurą namo šildymui ir pan. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir įrodymų vertinimo taisyklių.
33. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. (CK 1.5, 3.3, straipsniai, CPK 4 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.).
34. Kaip minėta, ir šalys šios aplinkybės neginčija, iki 2018 m. balandžio mėnesio šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2015-03-29 iki 2018 m. balandžio mėnesio tik į atsakovės sąskaitą pervedė 4‘180 Eur. Be to, iš ieškovo sąskaitos atlikti ir kiti mokėjimai, kurie, kolegijos vertinimu, akivaizdžiai skirti šeimos poreikių tenkinimui. Taigi, faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad V. B. ir E. B. šeima iki 2018 m. balandžio mėnesio gyvenusi kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. ieškovo lėšos buvo išleistos ne tik jo asmeninių reikmių tenkinimui, bet ir bendrą šeimos ūkį vedančių asmenų poreikiams, todėl logiška ir tikėtina, kad dalis ieškovo piniginių lėšų buvo nukreipta ir šalių dukters būtiniems poreikiams tenkinti. Remdamasi formuojama teismų praktika panašiose bylose, ta aplinkybė, kad šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaikymą nepilnametei dukrai M. teikė abu tėvai. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei šalių dukrai, laikomi nepagrįstais ir atmestini.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.
35. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuoką, netinkamai išsprendė sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, t. y. į dalintino sutuoktinių turto balansą nebuvo įtraukta individuali įmonė (duomenys neskelbtini), neišspręstas klausimas dėl prievolių kreditoriams.
36. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.
37. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita.; CK .88 straipsnio 1 dalis).
38. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn ir kt. (CK 3.89 straipsnio 1 dalis).
39. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 6‘240 Eur kompensaciją ir tokio sprendimo iš esmės nemotyvavo. Ieškovo pateikti banko mokėjimo nurodymai neįrodo ieškovo teiginių, kad pinigai sumokėti D. G. už paveldėto turto dalį. Apeliantė nurodo, kad ieškovo mokėjimo nurodymais G. šeimai buvo grąžinama 45‘000 Eur paskola, kuri buvo paimta siekiant įsteigti ir plėtoti šeimos verslą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs šalių prieštaringas pozicijas dėl D. G. sumokėtų pinigų, šių prieštaravimų nepašalino, D. G. ir jo sutuoktinės neapklausė, duomenų apie galimai šalims suteiktą 45‘000 Eur paskolą, nepatikrino ir tinkamai nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad ieškovas sumokėjo D. G. už atsakovei perleistą turtą. Byloje pateikta 2014-04-29 paveldėto turto pasidalijimo sutartis, kurios pagrindu D. G. ir E. B. pasidalino turtą, paveldėtą po tėvų mirties. Ir nors ieškovas šios sutarties neginčija, atsižvelgiant į šalių prieštaringai vertinamus ieškovo mokėjimus D. G., paveldėto turto pasidalijimo sutarties šalių tikrąją valią reikia išaiškinti.
40. Šalių procesiniuose dokumentuose yra nurodomi tretieji asmenys, ieškovo kreditoriai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad teismas tretiesiems asmenims būtų išsiuntęs šalių procesinius dokumentus ir pareikalavęs atsiliepimų. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė apie ieškovo prievoles tretiesiems asmenims.
41. Atsakovė E. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad į dalintino turto sąrašą būtina įtraukti santuokoje įkurtą individualią įmonę, kurią ji vertina 1 Eur (1 t., b. l. 111-115, 122-125). Teismas neįpareigojo šalių į dalintino turto sąrašą įtraukti 2015-04-10 įkurtą individualią įmonę (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertinti įmonę, visiškai dėl šio turto nepasisakė. Nors atsakovė nurodo, kad įmonę vertina 1 Eur, tačiau įmonė, kaip bet koks turtas turi būti tinkamai įvertinta, atsižvelgiant į įmonės veiklą investuotas bendras sutuoktinių lėšas (1 t., b. l. 99-107).
42. Apeliaciniame skunde apeliantė E. B. prašė iš esmės išspręsti pirmosios instancijos teismo neišspręstus klausimus, t. y. padalinti individualią įmonę (duomenys neskelbtini) bei išspręsti klausimą dėl ieškovo prievolių kreditoriams. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Kadangi atsakovė nagrinėjamojoje byloje pareikštame priešieškinyje, reikalavimų, kuriuos reiškia apeliaciniame skunde, nereiškė, apeliacinis instancijos teismas negali apeliantės reikalavimų nagrinėti.
43. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl padarytų proceso ir materialiosios teisės pažeidimų, bylos dalys dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išspręstos neteisingai, todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys panaikinamos ir perduodamos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
44. Kadangi civilinės bylos dalys yra grąžinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir perduoti šias bylos dalis iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.