Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4-1128/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
A6.-4-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01881-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Linas Pukinskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Advokatai
Agnė Litvinaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-4-1128/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01881-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Algirdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovė ir žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė.

Taip J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu VMI atstovas parodė, kad įmonės turto vertė 2019 m. pabaigoje buvo 104 760 eurų, mokėtinos sumos ir įsipareigojimas sudarė 132 115 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 114 943 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 17 172 Eur. Vilniaus apygardos teismas, iškėlęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylą, konstatavo, kad atsakovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis matyti, kad atsakovės turtas 2020 m. sudarė 50 232 Eur, iš jų 227 Eur ilgalaikis materialusis turtas, 50 005 Eur trumpalaikis turtas. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 106 096 eurus ir visa ši suma yra balanse nurodyta kaip trumpalaikiai įsipareigojimai. Teismas konstatavo, kad pagal 2020 m. balansą, pateiktą Juridinių asmenų registrui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko nemokumo apibrėžimą, nes atsakovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Kaip matyti iš VMI pateikto 2019 m. balanso bei iš atsakovės pateikto balanso už 2020 m., daroma išvada, kad mokesčių mokėtojas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitiko nemokumo apibrėžimą ir įmonės vadovė turėjo inicijuoti nemokumo bylą arba kreiptis į VMI, kad būtų atidėti mokėjimai, tačiau įmonės vadovė neinicijavo nei susitarimo, nei bankroto bylos iškėlimo. Todėl mano, kad yra visas pagrindas įmonės vadovę pripažinti kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu J. S. atstovė parodė, kad J. S. teikė finansinės atskaitomybė dokumentus. Iš Juridinių asmenų registro matosi, kad savalaikiai visi jie buvo pateikti, PVM deklaracijos buvo mokamos, savalaikiai buvo atliekami ir VMI mokėjimai pagal išgales. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi (duomenys neskelbtini), tai buvo sezoninė veikla, veikė šaltuoju metu. 2020 m. kovo 16 buvo paskelbtas karantinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustojo, ji buvo įtraukta į nukentėjusiųjų sąrašą, jai galiojo moratoriumas dėl kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, susidėjo visa kita eilė aplinkybių, dėl kurių veikla buvo sustabdyta. Pateikus 2021 m. birželio 21 d. finansinę atskaitomybę buvo ruošiami dokumentai dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreiptasi buvo į teisininką, tačiau nesuspėjo ir VMI pirma kreipėsi. Kai buvo nuomos veiklos sutartis nutraukta, jie nebeturėjo patalpų, bandė atsiskaitinėti su kreditoriais, nes jos akcininkės yra dvi, tai jos sušaukė susirinkimą, buvo problemos su buhaltere, tai jos bandė inicijuoti ir rinkti dokumentus, bet VMI užbėgo įvykiams už akių ir pateikė pirmoji pareiškimą dėl bankroto iškėlimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pasakyta, kad pirmiausiai turi būti nustatytas bendrovės nemokumo atsiradimo momentas. Paklausus VMI atstovo, nurodė, kad nėra nustatyta tikslaus momento, administratorius šito momento nėra nustatęs. Paminėtina, kad šiai dienai įmonė jau yra išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, tai tik dienų klausimas, pretenzijų J. S. nebuvo pareikšta. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas nemokumo momentas, negalima traukti J. S. atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį. Prašo nutraukti pradėtą teiseną, nesant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal JANĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

VMI pareiškime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka 19645,45 Eur, iš jos: 5,44 Eur vykdomieji dokumentai, 7 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 5 155,66 Eur gyventojų pajamų mokestis, šio mokesčio 263,42 Eur delspinigiai, 205 Eur pelno mokestis, 23,40 Eur šio mokesčio delspinigiai, 13 601,76 Eur pridėtinės vertės mokestis, 383,77 Eur šio mokesčio delspinigiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. sausio 25 d. pagal pateiktas deklaracijas Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo VMI prašymą ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2468-565/2021 priėmė sprendimą iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdami atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, teismai turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvios aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-2081-798/2017, e2-1982-381/2018, e2-1251-790/2019, e2-1137-464/2020, e2-545-407/2021).

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Bendrovės turtas 2020 m. sudarė 50 232 Eur: 227 Eur ilgalaikis materialusis turtas, 50 005 Eur trumpalaikis turtas. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 106 096 Eur. 2019 m. Bendrovė turto turėjo 104 760 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 132 115 Eur, taigi, jau 2019 m. Bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Tai sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad Bendrovė yra nemoki. Teismo vertinimu, J. S. būdama Bendrovės vadovė ir pateikdama finansinės atskaitomybės dokumentus, žinojo Bendrovės turimus įsipareigojimus. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. birželio 17 d. duomenimis, antstoliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra užvedę 17 vykdomųjų bylų, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2021 m. birželio 17 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ 2021 m. birželio 17 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruota viena transporto priemonė, kuriai uždėtas areštas. Pastebėtina, kad mokestinę nepriemoką VMI iš Bendrovės bandė išieškoti jau nuo 2020 m. kovo 4 d., taigi jau tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo imtis veiksmų skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Pakartotinai susidariusią mokestinę nepriemoką buvo bandoma išieškoti 2021 m. kovo 18 d., tačiau nesėkmingai. 2021 m. kovo 23 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, jau VMI pateikus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką J. S. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2021 m. kovo 23 d., t. y. VMI priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Tuo labiau, J. S. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi (duomenys neskelbtini), tai buvo sezoninė veikla, veikė šaltuoju metu. 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sustojo, ji buvo įtraukta į nukentėjusiųjų sąrašą, jai galiojo moratoriumas dėl kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, susidėjo visa kita eilė aplinkybių, dėl kurių veikla buvo sustabdyta. Šios J. S. atstovės nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad J. S. žinojo ir suvokė Bendrovės finansinę padėtį. Atitinkamai J. S. ne vėliau kaip 2021 m. kovo 23 d. kilo pareiga atlikti JANĮ numatytus veiksmus (imtis veiksmų, siekiant įveikti įmonės finansinius sunkumus/atkurti įmonės mokumą), pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdžio metu J. S. atstovė nurodė, kad buvo nuomos sutartis nutraukta, jie nebeturėjo patalpų, bandė atsiskaitinėti su kreditoriais, buvo ruošiami dokumentai dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreiptasi buvo į teisininką, tačiau nesuspėjo ir VMI pirmą kreipėsi. Visgi, tokios nurodytos aplinkybės nepašalina J. S. kaltės ir nepaneigia objektyvios tiesos faktų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir jos vadovės pareigos dėl nemokumo proceso inicijavimo nevykdymo ir nepanaikina jos, kaip vadovės, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Taigi, nepaisant sunkios įmonės padėties, J. S. neinicijavo nemokumo proceso, kaip tai numatyta įstatyme. Šios aplinkybės rodo J. S., kaip vadovės, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. S. nuo 2021 m. kovo 23 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo VMI. J. S. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą J. S., teismas, laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, J. S. nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamus reikalavimus, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. J. S. pripažįsta, kad nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Skirdamas J. S. nuobaudą teismas taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, neteista, bausta administracine tvarka. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą J. S. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 4 mėnesius, mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-4-1128/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas