Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-22 · Civilinė byla Nr. B2-2461-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-22
Bylos Nr.
B2-2461-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01463-201-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-2461-480/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01463-201-4Procesinio sprendimo kategorija 126.8;117.2;(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ir ko kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ skundą, byloje dalyvaujant kitiems kreditoriams - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ir ko 2012 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (kreditoriaus) UAB „Kauno marių žuvys“ skundu (b. l. 2-6) prašo panaikinti bankrutuojančios UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko 2012 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo).

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Kauno marių žuvys“ skunde nurodo (b. l. 2-6), kad ginčijamu nutarimu buvo patvirtinta administratoriaus pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią administratoriaus bankroto administravimo paslaugos – 40 000,00 Lt + PVM, kitos administravimo išlaidos (buhalterinės paslaugos, teisinės paslaugos, pašto ir kanceliarinės išlaidos, ryšių paslaugos, transporto išlaidos, archyvavimo paslaugos ir kt.) -20 000,00 Lt + PVM, viso 60 000,00 Lt + PVM. Mano, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas, pažeidžia ne tik UAB „Kauno marių žuvys“, bet ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, o taip pat prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Nustatytas administratoriui atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis bei neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų bei pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. BUAB „Kauno marių žuvys“ ir ko yra maža įmonė, kurioje bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai dirbo 3 darbuotojai, įmonė jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, veiklos nevykdo ir neketina vykdyti. Nors administratorius ir nurodo, kad 20 000,00 Lt + PVM bus išleista kitoms administravimo paslaugoms (teisinėms paslaugoms, buhalterinėms paslaugoms ir t. t.), tačiau administratorius nepateikė prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos pagrindimo bei administravimo išlaidų poreikio prognozės iki įmonės pabaigos. Skundžiamu nutarimu nustačius neadekvačią administravimo apimtims, ekonomiškai nepagrįstą, per didelę administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir atlyginimą bankroto administratoriui, kylą grėsmė bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui. Todėl prašo panaikinti minėtą nutarimą panaikinti ir šį klausimą perduoti svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Atsiliepimas

Bankrutuojančios UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgaliotas asmuo raštu pateiktame atsiliepime į skundą (b. l. 56-62) prašo jį atmesti. Nurodo, kad nepaisant įmonės dydžio, bankroto proceso metu neišvengiamai patiriama išlaidų būtinosioms prekėms ir (ar ) paslaugoms įsigyti. Laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo (2012-03-15) iki 2012-07-18 administruojant įmonę iš viso buvo patirta 3 743,60 Lt plius PVM (3 000Lt plius PVM – buhalterinės išlaidos, 500 Lt plius PVM pašto bei kanceliarinės prekės, 243,60 Lt plius PVM – kitos išlaidos). Įmonė ir toliau privalės pirkti buhalterines paslaugas būtiniesiems darbams atlikti, o tai reiškia, jog įmonė ir toliau neišvengiamai patirs išlaidų dėl buhalterinių paslaugų; turės išlaidų pašto paslaugoms bei kanceliarinėms prekėms įsigyti vykdant ĮBĮ nustatytas funkcijas: organizuojant kreditorių susirinkimus, ruošiant susirinkimų medžiagą, įvairius raštus, dokumentus, teikiant/gaunat informaciją iš įvairių institucijų, įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atliekant kitus būtinus darbus. Vien faktas, jog kreditoriai nustatė atitinkamo dydžio sąmatą nesuponuoja išvados, jog visos lėšos bus (ar gali būti) išleistos įmonės administravimui. Iš 2012-04-10 teismo nutartimi skirtos 8000 Lt sąmatos, administratorius pirko prekių/paslaugų tik už 3 743,60 Lt plius PVM, o tai leidžia daryti išvadą, kad administratorius lėšas įmonės administravimui naudoja protingai ir ekonomiškai. Bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, teikiantis administravimo paslaugas, todėl administratoriaus atlyginimas, kaip civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas, turi būti teisingas ir pagrįstas. Patvirtinta nutarimu Nr.4 administratoriaus veiklos ataskaita leidžia daryti išvadą, jog administratorius savo prievoles administruodamas įmonę įvykdė tinkamai. Pažymi, kad pareiškėjas, inicijuodamas nutarimo Nr. 5 panaikinimą, siekia apsaugoti ir ginti savo interesus, užkirsti kelią administratoriui išsiaiškinti neteisėtų sandorių sudarymą bei nustatyti galimai tyčinio bankroto požymius.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sutinka su pareiškėjo skundu, jeigu bankrutuojančios UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko administratorius nepateiks įrodymų, kurie leistų teismui vertinti ir spręsti dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo 5 darbotvarkės klausimu ( b.l. 48-49). Be to, pažymi, kad bendrame kreditorių finansiniame reikalavime VMI prie FM kreditorinis reikalavimas tesudaro 6,65 proc. Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra didžiausias iš visų kreditorinių reikalavimų, kas bendroje kreditorių reikalavimų sumoje sudaro 48,31 proc. Pareiškėjas nedalyvaudamas nei 2012-07-18, nei 2012-07-24 pakartotiniame kreditorių susirinkime, t.y. pradžioje užėmęs pasyvią kreditoriaus poziciją, o vėliau skųsdamas priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus pats vilkima bankroto procedūrą ir dėl to patiriamos papildomos administravimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

UAB „Kauno marių žuvys“ skundas tenkintinas

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl BUAB „Kauno marių žuvys” ir ko kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, patikrinęs, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, pažeidimų nenustatė.

Pareiškėja ginčija BUAB „Kauno marių žuvys“ ir ko 2012 m. liepos 24 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Ginčijamu nutarimu, balsuojant „už“ 96,9 % ir „prieš“ 3,1 % visų pakartotiniame susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos, kreditoriai pritarė bankroto administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui ir patvirtino tokią administravimo išlaidų sąmatą: administratoriaus UAB „Ius Positivum“ bankroto administravimo paslaugos - 40 000,00 Lt + PVM, kitos administravimo išlaidos (buhalterinės paslaugos, teisinės paslaugos, pašto ir kanceliarinės išlaidos, ryšių paslaugos, transporto išlaidos, archyvavimo paslaugos ir kt.) – 20 000,00 Lt + PVM, viso: 60 000,00 Lt + PVM.

Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei kiekį. Be atlyginimo administratoriui, administravimo išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurių pavyzdinis sąrašas nustatytas ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, tačiau įstatymas nepateikia kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus atlyginimą administratoriui, dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, konstatavo, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Taigi, administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Remdamasis šiais Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, kad tokia pati pareiga tenka ir kreditoriui, kuris teikia alternatyvų siūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos.

Nagrinėjamos bylos atveju administratorius pateikė administravimo išlaidų sąmatą, motyvuotai nepagrįsdamas tokių išlaidų reikalingumo, o tik nurodydamas išlaidų, kurias prašė patvirtinti, dydžius. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ir kitas kreditorius (VSDFV Kauno skyrius (nurodytas Vilniaus sk. – vertintina kaip rašymo apsirikimas), siūlydamas nutarimo projektą dėl administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimo (tuo pačiu ir dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo), būtų motyvuotai pagrindęs savo pasiūlymą. Byloje nėra duomenų, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą būtų svarstyta, ar nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis pateisinamas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais. Be to, iš nutarimo turinio nėra aišku, kokias paslaugas administratorius turi suteikti administruojamai įmonei už nustatytą atlyginimą ir ar administratoriaus atlyginimas pagrįstas jo teikiamų paslaugų apimtimi. Byloje išlaidų rūšių ir dydžio prognozę patvirtinančių dokumentų nėra, administratorius, teikdamas atsiliepimą į skundą, įrodymų, kurie leistų vertinti ir spręsti dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, taip pat nepateikė. Iš UAB „Kauno marių žuvys“ ir ko 2012-03-15 balanso matyti, kad įmonė ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto neturi, trumpalaikis turtas – 350 Lt. Iš Kauno apygardos teismo 2012-05-24 nutartimi patvirtino kreditorių sąrašo matyti, kad yra 11 kreditorių, kurių bendras kreditorinis reikalavimas yra 297 936,07 Lt. Bankroto administratorius neginčija kreditoriaus nurodytos aplinkybės, kad įmonė jokios veiklos nevykdo ir neketina vykdyti. Nors administratorius nurodo, kad laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo (2012-03-15) iki 2012-07-18 administruojant įmonę iš viso buvo patirta 3 743,60 Lt plius PVM (3 000Lt plius PVM – buhalterinės išlaidos, 500 Lt plius PVM pašto bei kanceliarinės prekės, 243,60 Lt plius PVM – kitos išlaidos), tačiau jokių finansinių dokumentų, įrodančių administratoriaus jau patirtas išlaidas vykdant bankroto procedūrą, nepateikia. Be to, administratorius nurodo, kad vykdant bankroto procedūrą įmonė ir toliau neišvengiamai patirs išlaidų dėl buhalterinių paslaugų, pašto paslaugų bei kanceliarinių prekių įsigijimo, tačiau konkrečių pagrįstų duomenų apie administravimo išlaidų poreikį nepateikė, nenurodė konkrečių išlaidų dydžių ir jų nepagrindė. Kaip jau paminėta, bankrutuojanti įmonė jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, todėl, kaip teisingai nurodo VMI atsiliepime į skundą, kad tik administratoriui teikiant ieškinius teisme dėl žalos atlyginimo yra tikimybė užsidirbti patvirtintas išlaidas, tačiau pateiktame atsiliepime administratorius nenurodo, kokius galimai neteisėtus ir kreditorių teisės pažeidžiančius sandorius jis ketina ginčyti. Kokios jam reikalingos laiko ir materialinės sąnaudos įvertinti 86 661,38 Lt dydžio pardavimo ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų teisėtumą, taip pat nenurodo. Duomenų, kurie leistų kreditorių susirinkimui svarstyti ir skirti nurodyto dydžio sąmatą, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401/2012), nepateikta. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad BUAB „Kauno marių žuvys“ ir ko 2012 m. liepos 24 d. pakartotiniame pirmajame kreditorių susirinkimo priimdamas nutarimą 5 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo) iš esmės netinkamai išsprendė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą. Kadangi teismas tik tikrina kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, bet pats nesprendžia administravimo išlaidų dydžio nustatymo klausimo, todėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.

Pažymėtina, kad BUAB „Kauno marių žuvys“ ir ko administratorius po šios nutarties priėmimo turėtų nedelsiant imtis veiksmų, nurodytų nutartyje, t. y. surinkti įrodymus apie jau patirtas administravimo išlaidas ir atlikti išsamius paskaičiavimus dėl ateityje būtinų administravimo išlaidų pagal atskiras išlaidų rūšis, operatyviai sušaukti kreditorių susirinkimą ir teikti tvirtinti šių išlaidų sąmatą. Kreditorių susirinkime pakartotinai sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo nustatytas teisės taikymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam atitinkamų administravimo išlaidų dydžių patvirtinimo; administratorius įmonės lėšas turi naudoti atsakingai ir taupiai; administratorius turi prašyti nustatyti tokias išlaidų ribas, kurios užtikrintų bankroto procedūrų sklandų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atitinkamai administratoriui pagrindus išlaidų būtinumą, pateikus detalius konkrečių išlaidų rūšių dydžio paskaičiavimus, kreditoriai neturėtų teisės išlaidų sąmatos netvirtinti, remdamiesi vien savo subjektyvia nuomone, kad išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ skundą tenkinti.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ir ko 2012 m. liepos 24 d. pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 5 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo), ir perduoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno marių žuvys“ ir ko kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė