Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 230 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinimuose (reg. Nr. DOK-18116, reg. Nr. DOK-17529) nurodė, jog yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Teismo skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Vykdant Lukiškių TI-K uždarymo ir jame laikomų nuteistųjų iškeldinimo darbus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau – Pravieniškių PN-AK) Antrąjį sektorių tęsti bausmės atlikimo. Atvykęs į Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. buvo paskirtas į 14-ą būrį, kamerą Nr. 3 kartu su kitu nuteistuoju iki gyvos galvos. Minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 06 d., kuomet buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimo.

Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo patalpintas į visiškai nepritaikytas nuolatiniam bausmės atlikimui kamerų tipo patalpas, kadangi Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 14 būrys kaip atskiras pastatas nuo pat jo pastatymo buvo skirtas šioje įstaigoje laikomiems nuteistiesiems nuobaudoms atlikti. Nors pareiškėjui nebuvo skirta jokia nuobauda, dėl ko jis turėtų būti laikomas tokiose, nuobaudoms atlikti skirtose patalpose, bet jis visą skundžiamą laikotarpį buvo laikomas šiose patalpose. Patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas buvo nesuremontuota, dažų ant sienų nebuvo, tinkas luposi ir krito ant galvos, kampuose buvo pelėsis, visi metaliniai paviršiai buvo surūdiję (durys, grotos, gultai, geležinės spintelės ir kt.). Gultai, spintelės, kriauklė, suolai buvo sulaužyti, elektros instaliacijos išdraskytos. Lango stiklai buvo nešvarūs. Per visą laikymo įstaigoje laikotarpį pareiškėjas ne vieną kartą reiškė nusiskundimus dėl kameros būklės įstaigos administracijai. Pareiškėjas nesijautė oriai laikomas tokios būklės patalpoje, bet jautė nuolatinį jo orumo pažeminimą ir pasityčiojimą iš jo. Kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniame mazge nebuvo įrengto jokio unitazo. Vietoj unitazo buvo skylė grindyse.

Nurodė, kad plaukus kirpdavo dušo dieną tik po dušo. Prašymų leisti nueiti į dušą po apsikirpimo, o ne prieš jį niekada netenkindavo, todėl kiekvieną kartą po apkirpimo tekdavo papildomai plautis galvą kameroje šaltu vandeniu. Dėl minėtos priežasties pareiškėjas ne vieną kartą buvau peršalęs, stipriai susirgęs, buvo pakilusi ir laikėsi aukšta kūno temperatūra. Patalpa, kurioje būdavo kerpami plaukai nebuvo pritaikyta vykdyti kirpyklos funkcijas. Plaukus kirpdavo 14-o būrio prieigų patalpoje, kuri buvo bendro naudojimo, neturėjo išvis jokios specialiosios paskirties, šioje patalpoje nebuvo jokios kirpykloms būdingos specialiosios įrangos, tiesiog į šią patalpą būdavo iškviečiamas kalinys su plaukų kirpimo mašinėle, kuris labai abejotina, kad būtų buvęs instruktuotas ar bent išklausęs žinių kursą apie būtinuosius higienos reikalavimus, nes jis ateidavo tiesiai iš valgyklos, kur stovėdavo prie maistą verdančių katilų, apsitaškęs virtomis kruopomis, neplautomis rankomis ir juodomis panagėmis. Kad patalpa neatitiko kirpykloms keliamų higienos, sanitarijos reikalavimų pripažinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 3 d. Pravieniškių PN-AK patikrinimo akte Nr.(2-22 4.80)PA-176. Pareiškėjas juo labiau jautėsi žeminamas dėl to, jog įstaigoje buvo ir visai kitokia, daug tvarkingesnė, kirpykloms keliamus reikalavimus atitinkanti kirpykla, kurioje būdavo kerpami likusieji įstaigoje kalinami ne mažiau kaip 500 nuteistųjų, tačiau pareiškėjas buvo diskriminuojančiai išskirtas iš visų kitų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir visada buvo kerpamas tik minėtoje patalpoje.