Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 230 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinimuose nurodė:

2.1. Yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Teismo skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlikinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2001 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario 13 d. Vykdant Lukiškių TI-K uždarymo ir jame laikomų nuteistųjų iškeldinimo darbus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-165 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK Antrąjį sektorių tęsti bausmės atlikimo. Atvykęs į Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. buvo paskirtas į 14-ą būrį, kamerą Nr. 3 kartu su kitu nuteistuoju iki gyvos galvos. Minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 06 d., kuomet buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimo.

2.2. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo patalpintas į visiškai nepritaikytas nuolatiniam bausmės atlikimui kamerų tipo patalpas, kadangi Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 14 būrys kaip atskiras pastatas nuo pat jo pastatymo buvo skirtas šioje įstaigoje laikomiems nuteistiesiems nuobaudoms atlikti. Nors pareiškėjui nebuvo skirta jokia nuobauda, dėl ko jis turėtų būti laikomas tokiose, nuobaudoms atlikti skirtose patalpose, bet jis visą skundžiamą laikotarpį buvo laikomas šiose patalpose. Patalpa, kurioje buvo laikomas pareiškėjas buvo nesuremontuota, dažų ant sienų nebuvo, tinkas luposi ir krito ant galvos, kampuose buvo pelėsis, visi metaliniai paviršiai buvo surūdiję (durys, grotos, gultai, geležinės spintelės ir kt.). Gultai, spintelės, kriauklė, suolai buvo sulaužyti, elektros instaliacijos išdraskytos. Lango stiklai buvo nešvarūs. Per visą laikymo įstaigoje laikotarpį pareiškėjas ne vieną kartą reiškė nusiskundimus dėl kameros būklės įstaigos administracijai. Nesijautė oriai laikomas tokios būklės patalpoje, bet jautė nuolatinį jo orumo pažeminimą ir pasityčiojimą iš jo. Kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniame mazge nebuvo įrengto jokio unitazo. Vietoj unitazo buvo skylė grindyse.

2.3. Plaukus kirpdavo dušo dieną tik po dušo. Prašymų leisti nueiti į dušą po apsikirpimo, o ne prieš jį niekada netenkindavo, todėl kiekvieną kartą po apkirpimo tekdavo papildomai plautis galvą kameroje šaltu vandeniu. Dėl minėtos priežasties ne vieną kartą buvo peršalęs, stipriai susirgęs, buvo pakilusi ir laikėsi aukšta kūno temperatūra. Patalpa, kurioje būdavo kerpami plaukai, nebuvo pritaikyta vykdyti kirpyklos funkcijas. Plaukus kirpdavo 14-o būrio prieigų patalpoje, kuri buvo bendro naudojimo, neturėjo išvis jokios specialiosios paskirties, šioje patalpoje nebuvo jokios kirpykloms būdingos specialiosios įrangos, tiesiog į šią patalpą būdavo iškviečiamas kalinys su plaukų kirpimo mašinėle, kuris labai abejotina, kad būtų buvęs instruktuotas ar bent išklausęs žinių kursą apie būtinuosius higienos reikalavimus, nes jis ateidavo tiesiai iš valgyklos, kur stovėdavo prie maistą verdančių katilų, apsitaškęs virtomis kruopomis, neplautomis rankomis ir juodomis panagėmis. Kad patalpa neatitiko kirpykloms keliamų higienos, sanitarijos reikalavimų pripažinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 3 d. Pravieniškių PN-AK patikrinimo akte Nr.(2-22 4.80)PA-176. Pareiškėjas juo labiau jautėsi žeminamas dėl to, jog įstaigoje buvo ir visai kitokia, daug tvarkingesnė, kirpykloms keliamus reikalavimus atitinkanti kirpykla, kurioje būdavo kerpami likusieji įstaigoje kalinami ne mažiau kaip 500 nuteistųjų, tačiau pareiškėjas buvo diskriminuojančiai išskirtas iš visų kitų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir visada buvo kerpamas tik minėtoje patalpoje.

2.4. Per visą laikymo Pravieniškių PN-AK laikotarpį nebuvo išduodamos išvis jokios nei asmens higienos priemonės, nei priemonės kamerai, sanitariniam mazgui prižiūrėti ir valyti (jokie valikliai, ūkinis muilas, tualetinis popierius, šluostės, tualeto šveitimo priemonės), todėl sanitarinio mazgo kabinos būklė buvo baisi, antisanitarinė. Dėl to jautėsi žeminamas, nebuvo užtikrinta saugi sveikatai kalinimo aplinka. Sanitariniame mazge jokios efektyvios oro šalinimo sistemos taip pat nebuvo, dėl to kameroje laikydavosi tualeto blogas kvapas.

2.5. Dušo patalpose nebūdavo dozatorių skystam muilui ar kūno prausikliui. Patalpose veisėsi tarakonai ir kitokie parazitai, patalpų niekas nedezinfekuodavo. Čiužinys ir patalynė buvo išduoti seni, susidėvėję, dėmėti, dvokiantys ir suplyšę, netinkami naudoti bei žeminantys elementarų žmogaus orumą. Gultas neatitiko pareiškėjo ūgio (189 cm), buvo per mažas, kreivas, nelygus ir surūdijęs, dėl to pareiškėjas negalėdavo net ištiesti kojų bei negalėdavo pailsėti, visą laiką jautėsi nepailsėjęs, piktas, irzlus, būdavo blogos nuotaikos, jausdavo didelį diskomfortą, kasdieninė gyvenimo kokybė ypač sumenko, pradėjo skaudėti nugarą. Dėl netinkamos miegamosios vietos pareiškėjas kreipėsi į medikus raštu, kad išduotų lentą (kietą, lygų, tiesų pagrindą). Atsižvelgiant į pareiškėjo skundus gultą remontavo kelis kartus, bet daugelis problemų išliko neišspręstos, nes buvo tik prailgintas gultas ir daugiau remontuojamas nebuvo, jo galas buvo uždaras dėl to pareiškėjas negalėjo ištiesti kojų.

2.6. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nueiti į biblioteką išsirinkti knygų, nors kitiems nuteistiesiems buvo leidžiama pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.

2.7. Nebuvo vykdomas nemokamas apatinių drabužių skalbimas. Atsakovas nurodė, kad apatinius drabužius pareiškėjas gali išsiskalbti kol maudosi duše. Bet dušas yra suteikiamas tik vieną kartą per savaitę ir juo naudotis nėra leidžiama ilgiau nei 15 minučių, be to naudojimasis dušu nėra skirtas tam, kad jame skalbtis apatinius ar kitokius drabužius. Tokia situacija kėlė daug nemalonių papildomų rūpesčių, kadangi kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas nebuvo normalių sąlygų nei skalbtis, nei džiovintis drabužius. Visi skalbiniai Pravieniškių PN-AK yra skalbiami įstaigoje veikiančioje skalbykloje, o šioje skalbykloje dirba tik nuteistieji. Skalbti apatinius drabužius yra negalima pagal nerašytas kalinių taisykles ir tai daryti gali tik žemiausiai kastai priskirtini įstaigoje laikomi nuteistieji, o įstaigoje veikiančioje skalbykloje paminėtajai kastai priskirtini nuteistieji nedirbo. Taigi, pagal nerašytas kalinių taisykles, vadovaujantis įstaigoje klestinčia subkultūra apatiniai drabužiai išvis nebuvo skalbiami.

2.8. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado nemiga, pablogėjo apetitas, pakilo kraujospūdis, kankino depresinė ir slogi nuotaika, pablogėjo santykiai su laisvėje esančiais artimaisiais, su motina. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas buvo konsultuojamas nepriklausomo specialisto – gydytojo psichiatro Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) ir jam buvo nustatyti sunkūs nerimo, pykčio kontrolės, nemigos sutrikimai, dėl kurių jis gydomas vaistais iki šiol.