Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis O. R., N. A., Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, o taip pat O. R. ir N. A. pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. R. mirė 2008 m. spalio 16 d. (b. l. 6). Po jo mirties atsirado palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). V. R. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), todėl ši vieta laikoma jo palikimo atsiradimo vieta, nes tai yra paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Testamentų registro duomenimis V. R. testamento nebuvo sudaręs, taip pat testamentų registre nėra įregistruotų duomenų dėl palikėjo palikimo priėmimo faktų (b. l 28). Byloje pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas A. R. yra V. R. sūnus (b. l. 4), kas jam pagal įstatymą suteikia teisę paveldėti pirmąja eile (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Apie palikimo priėmimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų visumos, jų pobūdžio. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Tuo atveju, jei įpėdinis pradėjo valdyti bent dalį turto, jis laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-422-313/2015; Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Taigi, šios bylos atveju nėra reikšminga tai, kad A. R., kaip jis nurodė teisme, perėmė mirusio tėvo patalynę, dokumentus, drabužius, nuotraukas, kitus kai kuriuos asmeninius daiktus, nes tokių objektų priėmimas nelaikomas palikimo priėmimu.

Šios bylos atveju reikšmingas palikėjo turtinių teisių ir didesnės vertės turto perėjimas pareiškėjui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. už 0,1370 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugpjūčio 7 d. yra sumokėjęs 1151 čekį valstybės vienkartinę išmoką, kas įrodyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažyma (b. l. 11). Žemės pirkimo pardavimo sutartis notarine tvarka nesudaryta, t. y. nebaigta žemės pirkimo procedūra. Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus asmeninio pobūdžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas, t. y. tokias, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, pavyzdžiui, teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę, teisė į išlaikymą ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Žemės pirkimo teisė yra daiktinė teisė arba plačiąja prasme pagal CK 1.112 straipsnio 1 dalies aiškinimą turtinė teisė, taigi, tokia teisė yra paveldima (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo A. R., suinteresuotų asmenų O. R., N. A. paaiškinimai, liudytojo A. B. parodymai leidžia pripažinti, jog A. R. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po tėvo V. R. mirties likusį arklį ir 10 000 litų grynųjų pinigų, atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Įvertinus įrodymų visumą darytina išvada, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas A. R. galėtų baigti žemės pirkimo – pardavimo procedūrą ir pilnai įgyvendintų savo teises į paveldėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) jo sūnus A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.