- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-03
- Bylos Nr.
- I2-5377-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03657-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- D. R.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl atsisakymo pateikti informaciją ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus apskrities VPK) 2023 m. lapkričio 22 d. atsakymą Nr. 52-S-3734 (toliau – ir Ginčijamas aktas) ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui konkrečius ir išsamius atsakymus į jo 2023 m. lapkričio 8 d. prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 dieną apie 1 valandą nakties į tėvų sodybą, kuri randasi (duomenys neskelbtini) , atvyko Alytaus apskrities VPK policijos patrulių ekipažas, kurio Nr. Al017. Policijos ekipažas į tėvų sodybą atvyko be jokio kvietimo ir be jokio pagrįsto tikslo. Atvykę policijos patruliai įsiveržė į privačią valdą, važinėjo aplink sodybą, vaikštinėjo aplink namus, aplink tvoras, išbraidė žolę, švietė šviesomis į langus, prikėlė pareiškėjo sergančius tėvus ir juos labai išgąsdino, tikrino ten paliktą pareiškėjo lengvąjį automobilį, autobusiuką ir tėvų automobilį, tėvų turimą techniką. Tai pastebėjęs ir išsigandęs kaimynas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112.
Pareiškėjas atsakovui teikė ne vieną paklausimą, norėdamas išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu tikrino tėvų sodybą, tačiau atsakovas neigė, kad policijos pareigūnai buvo sustoję ir tikrino tėvų sodybą, teikė nesuprantamą, dviprasmišką informaciją.
Šalies argumentai
Siekdamas galutinai išsiaiškinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą, prašydamas atsakyti į tokius konkrečius klausimus: 1. Kokiu tiksliai teisės aktu savavališkai patruliuodami ir naudodami tarnybinį automobilį vadovavosi Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U.? 2. Kuo vadovaujantis Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjams yra leistina savavališkai paliekant tiesiogines pareigas (nusikaltimų tyrimą) patiems pasirinkti kokias policijos pareigas ir kada vykdyti, ir kaip tai yra/turi būti įforminta? 3. Ar Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U. tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais vairavo uniformuoti ar neuniformuoti, o jeigu neuniformuoti, tai koks teisės aktas leidžia ar draudžia vairuoti policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais neuniformuotiems pareigūnams, kuris iš jų sėdėjo prie vairo, kas jiems perdavė automobilio raktelius ir dokumentus ir kaip tai įformino? 4. Kas nustatė Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjų T. M. ir Ž. U. patruliavimo maršrutus, atsižvelgiant į jų judėjimo maršrutą, kokius dokumentus prieš išvykdami patruliuoti ir po tariamo patruliavimo užpildė kriminalistai? 5. Kokiu pagrindu buvo nurašyti patruliavimui skirti degalai? 6. Pagal kokį darbo grafiką dirbo kriminalistai ir prašau pateikti man jo kopiją, ar už nelegalų patruliavimą jiems buvo apmokėta ir kur tuo metu buvo ekipažui Nr. A1017 priskirti patrulinės tarnybos policijos pareigūnai? 7. Kam buvo pavaldus 2021 m. gegužės 19 d. ekipažas Nr. A1017, jeigu jis nebuvo kontroliuojamas ir stebimas jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, ir kokiu kitu būdu ekipažo Nr. A1017 judėjimas buvo automatiškai fiksuojamas Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje? 8. Kokiu teisiniu pagrindu, kaip teigiama Alytaus apskrities VPK, ekipažo Nr. A1017 patruliavimas 2021 m. gegužės 19 d. laikomas teisėtu ar visgi patruliavimas buvo savavališkas ir neteisėtas?
Pažymėta, kad Ginčijamu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog 2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro pareiškėjo tėvų sodybą automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su skiriamaisiais policijos ženklais ir nesustojęs apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Patruliavimas buvo vykdomas vadovaujantis Policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737. Kitą informaciją atsakovas atsisakė pateikti motyvuodamas, kad tokių duomenų tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta atsakovo viešoji funkcija (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punktas toliau – TGIDPNĮ). Atsakovas atsakyme pažymėjo, kad pagal šį įstatymą visa institucijos veikla yra vieša (TGIDPNĮ 5 straipsnio 1 dalis) ir visa informacija apie institucijos veiklą pareiškėjams teikiama neatlygintinai (TGIDPNĮ 5 straipsnio 2 dalis), tačiau TGIDPNĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atsisakymo pateikti duomenis priežasčių, iš kurių viena – kai pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui TGIDPNĮ nuostatos netaikomos TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (TGIDPNĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsakyme atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis TGIDPNĮ 14 straipsnio 2 dalimi, iš jo negali būti reikalaujama tvarkyti duomenis vien dėl to, kad juos galėtų naudoti pakartotinai arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą savo poreikiams, jeigu tai būtų susiję su institucijos ir valstybės valdomo subjekto neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad atsakovas vengia pateikti atsakymus, viską suvesdamas tik į bendrą Policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25d. įsakymą Nr. 5- V-737, kuris, kaip ir kiti teisės aktai, numato tam tikrų funkcijų ir veiksmų įgyvendinimo pagrįstumą, tačiau esant tik tam tikroms objektyviai pagrįstoms sąlygoms. Atsakovas neatsakydamas į pateiktus klausimus nepateikia jokių įrodymų, kaip pasireiškia ir susiformuoja neproporcingai didelės darbo ir laiko sąnaudos, o tai reiškia, kad atsakymo neteikia nepagrįstai. Atsakovo atsakymas nėra nei teisiškai pagrįstas, nei objektyviai motyvuotas pagal įstatymo nuostatas ir visiškai nepagrįstas kokiomis nors objektyviomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą Alytaus apskrities VPK nurodė, jog atsakovas, laikydamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 punkte nurodyto 20 darbo dienų termino, taikomo atsakymams į asmenų prašymus pateikti (Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 6 punktas), 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 52-S-3734 informavo pareiškėją, kad 2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro jo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sodybą tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad patruliavimas buvo vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „policija pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina“ (1 punktas), „pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą <...>“ (3 punktas), „organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones“ (13 punktas), „atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose“ (15 punktas ir kt.), Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737 „Dėl Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti ir tobulinti policijos funkcijų kaimiškosiose vietovėse įgyvendinimą. Kita pareiškėjo prašoma informacija (apie darbų (pareigų) pasiskirstymą tarp policijos pareigūnų, uniformų dėvėjimą ir tarnybinių automobilių vairavimą, automobilių raktelių perdavimą ir to įforminimą, maršrutų nustatymą ir atitinkamų dokumentų pildymą, degalų nurašymus, darbo grafikų sudarymą ir sumokėjimą už konkretų darbą, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos veikimo būdus, kitus įstaigos vidaus administravimui priskirtus klausimus) jam nebuvo pateikta, kadangi šių duomenų tvarkymas, atsakovo vertinimu, atsižvelgiant ir į šiuo metu galiojančio TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta policijos įstaigos viešoji funkcija, be to, vadovaujantis minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, iš įstaigos negali būti reikalaujama tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjų poreikiams, jeigu tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.
Pažymėjo, kad Vieninga pajėgų valdymo sistema yra informacinė duomenų bazė, kurioje fiksuojamas policijos pajėgų (ekipažų) judėjimas realiu laiku ir pasirinktais laikotarpiais ar konkrečiose vietose. Turimais duomenimis (vaizdo įrašų, kuriuos policijos įstaigai buvo pateikęs pareiškėjas, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos duomenimis) 2021 m. gegužės 19 d. patruliuojantis policijos ekipažas Nr. A1017 tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, laikotarpiu tarp 0.55 val. ir 0.58 val. pravažiavo keliu pro pareiškėjo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sodybą, nuvažiavo iki šalia jų toliau esančios kaimyno sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Prie pareiškėjo tėvų sodybos policijos pareigūnai atvažiavę buvo, tačiau sustoję nebuvo, jokių veiksmų (sodybos ir joje esančių transporto priemonių bei žemės ūkio technikos apžiūros, vaikščiojimo po privačią pareiškėjo tėvų sodybos teritoriją ir jos tikrinimo, t. t.) pareiškėjo tėvų ir jiems priklausančio turto atžvilgiu neatliko, nes objektyviai atlikti negalėjo. Netiesiogiai tai patvirtina ir elektroniniu paštu gautas pareiškėjo tėvų kaimyno skundas dėl 2021 m. gegužės 19 d. policijos ekipažo Nr. A1017 pravažiavimo laikotarpiu tarp 0.55 val. ir 0.58 val. Jame, be kita ko, užsiminta, kad į jį kreipėsi pareiškėjo tėvai, norėdami sužinoti, kodėl pas jį (kaimyną) buvo užsukę policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Pareiškėjui jau ne vieną kartą buvo nurodyta, kad pareigūnai patruliavo bendrųjų jam pateiktuose atsakymuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka, nesant konkretaus iškvietimo ar kokių nors nusiskundimų, taip pat jokių pavedimų ar atskirų nurodymų vykti į pareiškėjo tėvų sodybą ir (ar) ją patikrinti nebuvo, joks konkretus su tuo susijęs ikiteisminis tyrimas ar informacijos patikslinimas taip pat nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, jokių su tuo susijusių duomenų ir dokumentų (pareigūnų tarnybinių pranešimų, ataskaitų, vadovų rezoliucijų, kt.) nėra, dėl to pareiškėjui jie nebuvo ir objektyviai negali būti pateikti.
Atsižvelgiant į TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmenys turi teisę gauti informaciją apie įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas policijos įstaigos viešąsias funkcijas. Policijos įstaigos vertinimu, dalis 2023 m. lapkričio 8 d. prašyme Nr. 52-AP-1843 pareiškėjo prašomos informacijos – apie darbų (pareigų) pasiskirstymą tarp policijos pareigūnų, uniformų dėvėjimą ir tarnybinių automobilių vairavimą, automobilių raktelių perdavimą ir to įforminimą, maršrutų nustatymą ir atitinkamų dokumentų pildymą, degalų nurašymus, darbo grafikų sudarymą ir sumokėjimą už konkretų darbą, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos veikimo būdus, yra nesusijusi su policijos įstaigos viešosiomis funkcijomis, o yra įstaigos vidaus administravimui priskirti klausimai. Šiuo atveju atsižvelgiant į prašymo turinį buvo pateikta visa turima informacija, kuri pagal teisės aktus galėjo būti pateikta, ir motyvuotai atsisakyta pateikti kitą dalį informacijos, nurodant aiškias ir teisės aktams neprieštaraujančias tokio atsisakymo priežastis, be kita ko, informuojant apie tokio sprendimo apskundimo tvarką.
Šiuo atveju Ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis (faktais), tiek ir teisės aktų normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą, prašydamas atsakyti į tokius konkrečius klausimus: 1. Kokiu tiksliai teisės aktu savavališkai patruliuodami ir naudodami tarnybinį automobilį vadovavosi Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U.? 2. Kuo vadovaujantis Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjams yra leistina savavališkai paliekant tiesiogines pareigas (nusikaltimų tyrimą) patiems pasirinkti kokias policijos pareigas ir kada vykdyti, ir kaip tai yra/turi būti įforminta? 3. Ar Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjai T. M. ir Ž. U. tarnybinį automobilį su skiriamaisiais ženklais vairavo uniformuoti ar neuniformuoti, o jeigu neuniformuoti, tai koks teisės aktas leidžia ar draudžia vairuoti policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais neuniformuotiems pareigūnams, kuris iš jų sėdėjo prie vairo, kas jiems perdavė automobilio raktelius ir dokumentus ir kaip tai įformino? 4. Kas nustatė Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus tyrėjų T. M. ir Ž. U. patruliavimo maršrutus, atsižvelgiant į jų judėjimo maršrutą, kokius dokumentus prieš išvykdami patruliuoti ir po tariamo patruliavimo užpildė kriminalistai? 5. Kokiu pagrindu buvo nurašyti patruliavimui skirti degalai ? 6. Pagal kokį darbo grafiką dirbo kriminalistai ir prašau pateikti man jo kopiją, ar už nelegalų patruliavimą jiems buvo apmokėta ir kur tuo metu buvo ekipažui Nr. A1017 priskirti patrulinės tarnybos policijos pareigūnai? 7. Kam buvo pavaldus 2021 m. gegužės 19 d. ekipažas Nr. A1017, jeigu jis nebuvo kontroliuojamas ir stebimas jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, ir kokiu kitu būdu ekipažo Nr. A1017 judėjimas buvo automatiškai fiksuojamas Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje? 8. Kokiu teisiniu pagrindu, kaip teigiama Alytaus apskrities VPK, ekipažo Nr. A1017 patruliavimas 2021 m. gegužės 19 d. laikomas teisėtu ar visgi patruliavimas buvo savavališkas ir neteisėtas? (b. l. 13–16).
Alytaus apskrities VPK 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 52-S-3734 informavo pareiškėją, kad 2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro jo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sodybą tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. KHJ (duomenys neskelbtini), pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo. Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, policijos ekipažas prie sodybos nebuvo sustojęs. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad patruliavimas buvo vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „policija pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina“ (1 punktas), „pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą <...>“ (3 punktas), „organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones“ (13 punktas), „atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose“ (15 punktas ir kt.), Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737 „Dėl Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti ir tobulinti policijos funkcijų kaimiškosiose vietovėse įgyvendinimą. Kita pareiškėjo prašoma informacija (apie darbų (pareigų) pasiskirstymą tarp policijos pareigūnų, uniformų dėvėjimą ir tarnybinių automobilių vairavimą, automobilių raktelių perdavimą ir to įforminimą, maršrutų nustatymą ir atitinkamų dokumentų pildymą, degalų nurašymus, darbo grafikų sudarymą ir sumokėjimą už konkretų darbą, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos veikimo būdus, kitus įstaigos vidaus administravimui priskirtus klausimus) nebus pateikta, kadangi šių duomenų tvarkymas, atsižvelgiant ir į šiuo metu galiojančio TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta policijos įstaigos viešoji funkcija, be to, vadovaujantis minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, iš įstaigos negali būti reikalaujama tvarkyti duomenis vien dėl to, kad pareiškėjas galėtų juos pakartotinai naudoti, arba pritaikyti duomenų turinį ir (arba) formatą pareiškėjų poreikiams, jeigu tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (b. l. 17–18).
Pareiškėjas mano, kad atsakovas vengia pateikti atsakymus, viską suvesdamas tik į bendrą Policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25d. įsakymą Nr. 5- V-737, kuris, kaip ir kiti teisės aktai, numato tam tikrų funkcijų ir veiksmų įgyvendinimo pagrįstumą, tačiau esant tik tam tikroms objektyviai pagrįstoms sąlygoms. Atsakovas neatsakydamas į pateiktus klausimus nepateikia jokių įrodymų, kaip pasireiškia ir susiformuoja neproporcingai didelės darbo ir laiko sąnaudos, o tai reiškia, kad atsakymo neteikia nepagrįstai. Atsakovo atsakymas nėra nei teisiškai pagrįstas, nei objektyviai motyvuotas pagal įstatymo nuostatas ir visiškai nepagrįstas kokiomis nors objektyviomis aplinkybėmis.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Alytaus apskrities VPK 2023 m. lapkričio 22 d. administracinio akto Nr. 52-S-3734 „Dėl Jūsų prašymo“, priimto atsakant į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones ; Asmens prašymu įstatymų nustatyta tvarka policija privalo pateikti savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose turimus duomenis apie šį asmenį, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Apie pradėtus tvarkyti duomenis ar duomenų teikimą tretiesiems asmenims policijos iniciatyva duomenų subjektai neinformuojami, išskyrus policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Draudžiama iš policijos tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.). Šis įstatymas taikomas: viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (2 str. 1 d. 1 p.). TGIDPNĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi, be kita ko, duomenų išsamumo (pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys) ir duomenų tikslumo (pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis) principais (6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2021 m. liepos 17 d. galiojusios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijoje įtvirtinto šio principo taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1600-552/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr. 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
Įvertinus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 ir 12 punktų nuostatas, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. prašymo dėl informacijos pateikimo turinį, darytina išvada, jog jis atitinka VAĮ 2 straipsnio 10 punkte įtvirtintą prašymo sąvoką (su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus).
Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. prašymas Alytaus apskrities VPK Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 874 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.) 45.4 punkto prasme laikytinas kito pobūdžio prašymu (nenurodytu Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose), kuriame išdėstyta asmens nuostata tam tikru klausimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, nesusijusią su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu. Pažymėtina, jog į tokį asmens kreipimąsi atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 p.), tačiau tai savaime nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas nėra saistomas prašymo turinio ir Teisės gauti informaciją įstatyme įtvirtintų informacijos (duomenų) teikimo principų.
Vadovaudamasis TGIDPNĮ nuostatomis, Alytaus apskrities VPK turi pareigą pateikti informaciją ir duomenis apie savo veiklą ar jos dalį.
Teismas, vertindamas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 8 d. prašyme prašytą pateikti informaciją ir Alytaus apskrities VPK Ginčijamame akte pateiktą informaciją pareiškėjui (2021 m. gegužės 19 d. patruliavęs policijos ekipažas Nr. A1017 pravažiavo pro pareiškėjo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), sodybą tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. KHJ (duomenys neskelbtini), pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais, apsisuko ir tuo pačiu keliu išvažiavo; patruliavimas buvo vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatas (6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „policija pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina“ (1 punktas), „pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą <...>“ (3 punktas), „organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones“ (13 punktas), „atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose“ (15 punktas ir kt.), Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, planą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-737 „Dėl Policijos įstaigų veiksmų, stiprinant kaimiškųjų vietovių gyventojų saugumą, plano patvirtinimo“, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama sustiprinti ir tobulinti policijos funkcijų kaimiškosiose vietovėse įgyvendinimą), daro išvadą, kad pareiškėjui atsakyta išsamiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pateikta informacija yra nesuprantama ir neatitinkanti tikrovės.
Pateiktos informacijos objektyvumą, teismo vertinimu, patvirtina tai, kad elektroniniu paštu buvo pateiktas pareiškėjo tėvų kaimyno skundas dėl 2021 m. gegužės 19 d. policijos ekipažo Nr. A1017 pravažiavimo laikotarpiu tarp 0.55 val. ir 0.58 val., kuriame paminėta, jog į jį kreipėsi pareiškėjo tėvai, norėdami sužinoti, kodėl pas jį (kaimyną) buvo užsukę policijos pareigūnai (b. l. 42).
Jau buvo minėta anksčiau, kad vadovaudamasis TGIDPNĮ nuostatomis, Alytaus apskrities VPK turi pareigą pateikti informaciją ir duomenis apie savo veiklą ar jos dalį. Tačiau pareiškėjas 2023 m. lapkričio 8 d. prašyme pateikti informaciją prašė atsakovo išviešinti tam tikrus teisės aktus (tvarkas) ir įvertinti jų teisėtumo aspektą, atsakant į konkrečius pareiškėjo suformuluotus klausimus (1-3, 5 ir 8 klausimai). Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei skunde nurodo pareiškėjas, šiam ginčui netaikytinas TGIDPNĮ.
Atsakovo atsisakymas pateikti informaciją į pareiškėjo pateiktus 4, 6 ir 7 klausimus (apie maršrutų nustatymą ir atitinkamų dokumentų pildymą, darbo grafikų sudarymą ir sumokėjimą už konkretų darbą, Vieningosios pajėgų valdymo sistemos veikimo būdus), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas TGIDPNĮ nuostatomis, įpareigojančioms teikti informaciją tik apie viešųjų funkcijų vykdymą, o ne apie įstaigos vidaus administravimui priskirtus klausimus.
Pareiškėjo argumentai, kad pateikta informacija yra netinkama, netiksli, neišsami, teisėjų kolegijos vertinimu, yra hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Pareiškėjas šiuo aspektu skunde nekonkretizavo, kokia būtent informacija disponavo atsakovas savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose, tačiau jos nepateikė. Be to, nenustatęs, kad atsakovas nepateikė prašomos informacijos, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo papildomai vertinti, ar atsakovas disponuoja informacija (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-821/2023). Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkino atsakovo rašto (atsakymų į klausimus) ir pateiktos informacijos apimtis (kiekis), nesudaro pagrindo daryti išvados, kad institucija nepateikė prašomos informacijos. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo argumentų, kad Alytaus apskrities VPK vengia pateikti informaciją, pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog pagal pareiškėjo skundus atsakovui Alytaus apskrities VPK dėl 2021 m. gegužės 19 d. policijos ekipažo patruliavimo buvo inicijuotos administracinės bylos Nr. I2-1592-780/2023, Nr. I2-6508-505/2023, kuriose atsakovas teikė prašomą informaciją ir pagal pareiškėjo pateiktus atsisakymus nuo skundo bylos buvo nutrauktos.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Ginčijamas aktas atitinka esminius TGIDPNĮ 6 straipsnyje įtvirtintus informacijos (duomenų) teikimo principus. Pateiktos informacijos apimtis, įvertinus skundo turinį, yra pakankama. Kitų Ginčijamo akto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Ginčijamo akto panaikinimo bei išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nėra pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.