Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam D. M., gynėjui advokatui Kęstučiui Stungiui, civilinei atsakovei A. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Kęstučio Stungio apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant D. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 str., D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ aštuoni tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt penki litai, 50 ct laidojimo išlaidų, vienas tūkstantis penkiasdešimt penki litai dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiosios R. B. naudai. Nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ du šimtai šešiasdešimt trys litai, 75 ct dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiosios D. B. (įstatyminė atstovė - R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai. Nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ du šimtai šešiasdešimt trys litai, 75 ct dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiosios G. B. (įstatyminė atstovė - R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai. Nukentėjusiosios M. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ du šimtai šešiasdešimt trys litai, 75 ct dėl automobilio sugadinimo nukentėjusiosios M. B. naudai. Nukentėjusiosios R. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ šeši šimtai devyniasdešimt litų, 56 ct, iš D. M. keturiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai devyni litai, 44 ct nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. B. naudai. Kita ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ šeši šimtai devyniasdešimt litų, 56 ct, iš D. M. keturiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai devyni litai, 44 ct nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. B. (įstatyminė atstovė - R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai. Kita ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios G. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ šeši šimtai devyniasdešimt litų, 56 ct, iš D. M. keturiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai devyni litai, 44 ct nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios G. B. (įstatyminė atstovė - R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai. Kita ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios M. B. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ šeši šimtai devyniasdešimt litų, 56 ct, iš D. M. keturiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai devyni litai, 44 ct nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. B. naudai. Kita ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios I. I. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ šeši šimtai devyniasdešimt litų, 56 ct, iš D. M. keturiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai devyni litai, 44 ct nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. I. naudai. Kita ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš atsakovo akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas“ vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt penki litai, 14 ct nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo G. K. naudai. Civilinės atsakovės A. M. atžvilgiu nukentėjusiųjų R. B., M. B., D. B., G. B., I. I., G. K. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata, t. y. D. M. 2008-11-28 apie 22.10 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) a. sankryžoje, vairuodamas jo motinai A. M. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus: važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ruože, kuriame link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatvėmis yra ribotas matomumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, važiavo ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse leidžiamą ne didesnį nei 50 km/h greitį, dėl ko atsiradus kliūčiai – K. B. vairuojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judančiam kairio posūkio kreive iš (duomenys neskelbtini) g., nelėtino greičio, nestabdė automobilio, dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės sustabdyti transporto priemonės ir išvengti susidūrimo, dėl to įvykus eismo įvykiui: automobiliui „VW GOLF“ priekinės dalies kaire puse atsitrenkus į automobilio „(duomenys neskelbtini) kairį šoną ir nubloškus jį link namo sienos, žuvo „(duomenys neskelbtini) vairuotojas K. B., „VW GOLF“ keleiviui T. E. dėl dešinio riešo ir kairio kelio sąnario sumušimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas G. K. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Utenoje, ir šia veika padaryta 1435,14 Lt turtinė žala, nors važiuojant link sankryžos ne didesniu kaip 50 km/h greičiu nei stabdant, nei nekeičiant judėjimo krypties, šis susidūrimas nebūtų įvykęs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą pripažindamas D. M. kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su įrodymų vertinimu bei padarytų išvadų atitikimu faktinėms bylos aplinkybėms nurodant, kad buvo tirti ir vertinti tik D. M. KET 133-135 p. pažeidimai, pasirenkant jo važiavimo greitį ir visai netirti bei nevertinti vairuotojo K. B. padaryti KET 106, 133-134, 158, 161, 162 p. pažeidimai, gynėjo nuomone, kaip tik sąlygoję eismo įvykio kilimą ir jo pasekmes, nes jei vairuotojas K. B. pagal KET reikalavimus būtų įvertinęs eismo judėjimo intensyvumą, sąlygas pagrindinėje gatvėje ir įvažiavęs į ją bei daręs kairį posūkį saugiu momentu ir greičiu, netrukdančiu D. M. realizuoti pirmumo teisę pravažiuoti nelygiareikšmių gatvių sankryžą, eismo įvykio nebūtų įvykę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. LR BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiama D. M. kaltė dėl eismo įvykio, kurio metu mirtinai buvo sužalotas kito automobilio – „Mazda 626“ vairuotojas K. B., tinkamai realizavo LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Spręsdamas D. M. kaltės klausimą teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad jis padarė jam inkriminuojamą veiką grindė remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su jomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl D. M. kaltės jam padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažįstama nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnyje 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus mirties. Priežastinio ryšio nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal BK 281 str. 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo, o ne ekspertų ar specialistų kompetencija. Be to, svarbu yra ir tai, kad esant ne vienam, o keliems eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimų pažeidimams, yra būtina patikrinti, ar visi jie tiesiogiai sąlygojo, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su padariniais.

Nagrinėjamoje byloje D. M. inkriminuoti šie KET punktų pažeidimai: 133 p., numatantis, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 134 p., numatantis, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams bei 135 p., nurodantis, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą - įvykio vietos apžiūros, eksperimento protokolus, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, ekspertizės aktą, specialistų išvadas, pagrįstai nustatė, kad D. M. veika, kuria jis pažeidė paminėtų kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus, buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Apeliaciniame skunde ginčijant šią apylinkės teismo išvadą teigiama, jog D. M. nepadarė KET pažeidimų, sąlygojusių eismo įvykio kilimą ir jo pasekmes, kadangi važiavo pagrindiniu keliu ir buvo įsitikinęs, kad K. B. laikosi KET reikalavimų ir praleidžia jį turintį pirmumo teisę pravažiuoti sankryžą, ir tik dėl paties žuvusiojo padarytų daugelio KET pažeidimų, kai šis išvažiavo iš šalutinės į pagrindinę gatvę tiesiai prieš judantį D. M. automobilį ir sudarė jam kliūtį pravažiuoti nelygiareikšmių gatvių sankryžą, kilo eismo įvykis, sukėlęs BK 281 str. 5 d. numatytus padarinius, kurių išvengti D. M. neturėjo realių galimybių, tuo tarpu vairuotojas K. B. turėjo visas galimybes įvertinti situaciją ir sustoti prieš pagrindinę gatvę ir taip išvengti susidūrimo.

Su tokiu apeliaciniame skunde siūlomu eismo įvykio aplinkybių vertinimu sutikti negalima. Byloje nustatyta, kad automobilio „VW Golf“, kurį vairavo D. M., važiavimo kryptimi matomumas iki (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, dėl kelio reljefo – (duomenys neskelbtini) g. esančio kalno, yra ribotas, t. y. 60 m ( eksperimento protokolas, paties įtariamojo paaiškinimai). Įvykio metu važiavimo sąlygos nebuvo geros, nes buvo tamsus paros metas, kelio danga – asfaltas buvo šlapias (įvykio vietos apžiūros protokolas, paties nuteistojo paaiškinimai), eismas buvo pakankamai intensyvus (liudytojų parodymai, skaitmeninės laikmenos su filmuota medžiaga 2008-12-02 apžiūros protokolas). Nuteistasis D. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pradėjęs leistis nuo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio kalno matė šalutinėje – (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilį „Mazda 626“, kuris prieš sankryžą stabdydamas, bet iki galo nesustodamas, praleido pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį. D. M. teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad automobilis „Mazda 626“ praleis ir jį važiuojantį pagrindiniu keliu, todėl nemažino savo automobilio greičio. Tačiau likus iki sankryžos apie 20-30 m, pamatė, kad automobilis „Mazda“, įvažiavo į pagrindinę gatvę, t. y. į jo važiavimo eismo juostą ir užtvėrė jam kelią. Kad išvengtų susidūrimo stabdė ir suko į kairę, tačiau eismo įvykio neišvengė. Eksperimento metu nuteistasis parodė, kad jo vairuojamas automobilis buvo 35 m atstumu nuo sankryžos, kai automobilis „Mazda 626“ iš šalutinės eismo juostos išsuko į pagrindinį kelią. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo aiškinimus, kad jis negalėjo išvengti susidūrimo dėl klaidinančių automobilio „Mazda 626“ vairuotojo veiksmų. Kompleksine eismo įvykio ir vaizdo įrašų ekspertize nustatyta, kad D. M. vairuojamo automobilio „VW Golf“ greitis, prieš pat stabdymą buvo 89 km/h, o prieš pat susidūrimą su K. B. vairuojamu automobiliu „Mazda 626“ – 81 km/h. D. M. automobilyje buvęs keleivis nukentėjusysis T. E. taip pat parodė, kad D. M. važiavo didesniu nei leistinas, t. y. apie 80 km/h greičiu, o prieš pat susidūrimą nuteistojo automobilį matę liudytojai J. U., S. D., D. R. ir R. Z. parodė, kad D. M. vairuojamas automobilis važiavo akivaizdžiai viršydamas leistiną greitį. Apeliaciniame skunde D. M. greičio viršijimo aplinkybė neginčijama. Byloje nustatyta, kad vairuotojas K. B., važiuodamas šalutiniu keliu prieš sankryžą, stabdė savo automobilį „Mazda 626“ (matomi užsidegantys galiniai stabdžių žibintai, mirksintis kairysis posūkio žibintas), praleido iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusį automobilį „BMW“ ir didindamas greitį (važiavo apie 20 km/h greičiu) įvažiavo į sankryžą judėdamas kairio posūkio kreive iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. Aukščiau paminėtame ekspertizės akte nurodyta, kad pradiniu grėsmės eismo saugumo kilimo momentu, kuomet automobilis „Mazda 626“ dar važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. pradėjo didinti greitį, automobilis „VW Golf“, važiuojantis 89 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo apie 60,5 m atstumu. Automobiliui „VW Golf“ važiuojant apie 89 km/h greičiu, sustabdymo kelias yra apie 92,0 m, t.y. trečdaliu ilgesnis nei matomumo ribos. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas 9 m ilgio automobilio „VW Golf“, o šios schemos juodraštyje yra fiksuotas 6 m ilgio automobilio „VW Golf“ stabdymo pėdsakas. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis dėl per didelio jo vairuojamo automobilio greičio, būdamas 60,05 m atstumu nuo susidūrimo vietos, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo ir jo veiksmai negalėjo turėti įtakos tolimesnei eismo įvykio eigai. Automobilio „Mazda 626“ vairuotojo K. B. galimybė įvertinti artėjančio D. M. vairuojamo automobilio „VW Golf“ greitį buvo ribota dėl (duomenys neskelbtini) gatvės, kuria važiavo nuteistasis, reljefo, t. y. gatvėje esančio kalno. Kolegija pažymi, kad K. B., vertindamas situaciją, turėjo pagrįstą teisę tikėti, kad ir kiti eismo dalyviai, šiuo konkrečiu atveju nuteistasis D. M., kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, jų nepažeis, savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl K. B., įvažiuodamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g. į pagrindinę (duomenys neskelbtini) g. bei joje darydamas kairio posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad toks jo manevras nesukels grėsmės eismo saugumui. K. B. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad nuteistasis D. M. važiuos beveik dvigubai didesniu greičiu nei tai numato KET. Ekspertizės akte yra aiškiai nurodyta, kad jeigu automobilis „VW Golf“ būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, automobilis „Mazda 626“ būtų spėjęs išvažiuoti iš automobilio „VW Golf“ važiavimo eismo juostos, taip nesudarydamas kliūties, ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Nuteistasis D. M. dėl smarkiai viršijančio didžiausio leistino greičio neteko techninės galimybės sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir taip išvengti susidūrimo su K. B. vairuojamu automobiliu „Mazda 626“. Ekspertams buvo pateikta visa bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad ekspertams būtų trūkę medžiagos, neleidžiančios padaryti išvadų ir atsakyti į užduotus klausimus, todėl kolegija neturi pagrindo netikėti ekspertų padarytomis išvadomis, juolab kad savo išvadas ekspertai patvirtino ir teisme. Taigi aukščiau aptartų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad šioje situacijoje žuvusysis K. B. nespėjo išvažiuoti iš D. M. važiavimo eismo juostos tik dėl D. M. aiškiai per dideliu greičiu vairuojamo automobilio, kurio K. B. dėl kelio reljefo ir riboto matomumo nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenustatyta, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotojas K. B. būtų pažeidęs KET. Šios nustatytos aplinkybės suteikė teismui pagrindą padaryti neabejotiną išvadą, kad D. M. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo priežastis, nes jei D. M. būtų paisęs KET 133, 134, 135 punktų reikalavimų, t. y. būtų važiavęs leistinu ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, būtų turėjęs galimybę nei stabdant, nei keičiant judėjimo krypties, saugiai pravažiuoti sankryžą ir šis susidūrimas nebūtų įvykęs. D. M., pažeisdamas kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, suprato daromos veikos rizikingumą ir pavojingumą, numatė, kad jo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti padarinius, numatytus BK 281 str. 5 d., tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes D. M. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Kęstučio Stungio apeliacinį skundą atmesti.