- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- AS-308-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06101-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Trečiasis asmuo
- Europos Prokuratūra, Europos Parlamentas, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Europos Prokuratūra, Europos Parlamentas, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) apklausti liudytojus ir ištirti atsakovų ir kitų asmenų visus suklastotus ir sufalsifikuotus dokumentus ir kitus antikonstitucinius aktus, akivaizdžiai prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautiniams susitarimams, įstatymams; ištirti įrodymus ir nešališkai išspręsti ginčą dėl atsakovų ir kitų viešojo administravimo subjektų neveikimo ir vilkinimo viešame teismo posėdyje, užtikrinant žodinio proceso tvarką; pripažinti atsakovų neteisėtumą, neveikimą ir vilkinimą, priimant teisingus, pagrįstus, argumentuotus, motyvuotus, objektyvius ir nešališkus sprendimus, 2) patenkinti skundą ir dėl atsakovų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų akivaizdžiai nuslėpto veikiančio organizuoto korupcinio nusikalstamo susivienijimo ir jo narių, nesąžiningų prokurorų ir teisėjų, politikų bei kitų nesąžiningų asmenų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, protekcionizmo ir nepotizmo, inicijuoti būtinus ir neatidėliotinus nepriklausomus tyrimus ir nedelsiant informuoti Europos Prokuratūrą ir Europos prokuratūros vadovę L. C. K., taip pat pagrindines Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų Organizacijos institucijas, atsakingas už kovą su korupcija ir kitais nusikaltimais, už kovą su terorizmu ir pinigų plovimu, inicijuojant būtinus nepriklausomus ir nešališkus tyrimus, 3) nedelsiant valstybės ir tarptautinių mastu inicijuoti būtinus ir neatidėliotinus, objektyvius ir nešališkus tyrimus dėl korupcijos ir kitų nusikaltimų įvykdymo atsakovų ir kitų institucijų veikloje, užtikrinti viešus, nešališkus, nepriklausomus, nesugniuždytus, neteisės pažeidimams nepaklūstančius tyrimus bei rinkimų rezultatų ir institucijų veiklos teisėtumą, 4) apginti pareiškėjo, jo šeimos narių ir kitų asmenų akivaizdžiai pažeistas ir diskriminuotas prigimtines žmogaus teises ir laisves – teisę į nuosavybę, teisingumą, sąžiningumą, teisę į gynybą, į teisingą, greitą ir nepriklausomą teismą, teisę į žodinio proceso viešumą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į informaciją, į žodžio ir minties laisvę, teisę į tinkamą administravimą, teisę į orumą, privatumą, teisę į nediskriminavimą, žmogaus teises ir laisves, 5) apginti akivaizdžiai pažeistą valstybės ir viešą interesą – tinkamai ir kokybiškai, visapusiškai ir išsamiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą dėl atsakovų ir kitų viešojo administravimo subjektų neveikimo bei vilkinimo atlikti veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse, ir priimti teisėtą, pagrįstą, argumentuotą, motyvuotą, objektyvų, nešališką teismo sprendimą – įvykdyti realų teisingumą.
Pareiškėjas teismui pateikė 2025 m. lapkričio 7 d. skundą, prašydamas: 1) nedelsiant užtikrinti tinkamą procesą ir apginti pareiškėjo, jo šeimos narių ir kitų asmenų akivaizdžiai pažeistas ir diskriminuotas prigimtines žmogaus teises ir laisves – teisę į nuosavybę, teisingumą, sąžiningumą, teisę į gynybą, į teisingą, greitą ir nepriklausomą teismą, teisę į žodinio proceso viešumą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į informaciją, į žodžio ir minties laisvę, teisę į tinkamą administravimą, teisę į orumą, privatumą, teisę į nediskriminavimą, žmogaus teises ir laisves, 2) nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą apie nesąžiningų valdžios pareigūnų korupciją ir kitus nusikaltimus, įvykdytus ir tęsiamus teismuose ir prokuratūroje, kitose valdžios įstaigose, valstybės ir tarptautinėse institucijose.
Pareiškėjas teismui pateikė 2025 m. lapkričio 10 d. skundą, prašydamas: 1) nedelsiant užtikrinti tinkamą procesą ir apginti pareiškėjo, jo šeimos narių ir kitų asmenų akivaizdžiai pažeistas ir diskriminuotas prigimtines žmogaus teises ir laisves – teisę į nuosavybę, teisingumą, sąžiningumą, teisę į gynybą, į teisingą, greitą ir nepriklausomą teismą, teisę į žodinio proceso viešumą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į informaciją, į žodžio ir minties laisvę, teisę į tinkamą administravimą, teisę į orumą, privatumą, teisę į nediskriminavimą, žmogaus teises ir laisves, 2) nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą apie nesąžiningų valdžios pareigūnų korupciją ir kitus nusikaltimus, įvykdytus ir tęsiamus teismuose ir prokuratūroje, kitose valdžios įstaigose, valstybės ir tarptautinėse institucijose.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, taip pat jų pareigūnų ir kitų institucijų veiklą, susijusią su teisėkūros, prokuratūros bei teisingumo vykdymo funkcijomis.
Teismas darė išvadą, kad iš pateiktų skundų akivaizdu, kad jie nėra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teisėja, priimdama 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį, buvo šališka.
Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad 2024 m. vykę Europos parlamento, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai buvo neteisėti.
Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, teismai, prokuratūra, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai, Vyriausioji rinkimų komisija ir kitų institucijų darbuotojai yra šališki, atlieka korupcinius ir kitus nusikalstamus veiksmus, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog, vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nėra pateikti jokie įrodymai, kad Regionų administracinio teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, galėjo būti šališka, ar buvo kitų aplinkybių, dėl kurių ji turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo skundo priėmimo klausimo sprendimo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisėja turi asmeninį suinteresuotumą nepriimti nagrinėti pareiškėjo skundą, išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.).
Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė teisinį reguliavimą, apibrėžiantį administracinių teismų kompetenciją, taip pat pagrįstai išaiškino, kokių subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo tikrinimas nepriskirtas administraciniams teismams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti visus pareiškėjo skundo reikalavimus tuo pagrindu, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis pareiškėjo skundo reikalavimų ir nurodytų aplinkybių yra iš dalies susijusių su viešojo administravimo sritimi (pavyzdžiui, iš pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, kad jis prašo išspręsti ginčą / išnagrinėti bylą dėl atsakovų ir kitų viešojo administravimo subjektų neveikimo bei vilkinimo atlikti veiksmus, skunde taip pat nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai nenagrinėjo pareiškėjo pareiškimų, prašymų, skundų).
Kaip minėta, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui ABTĮ reikalavimus skundui, nurodyti, kokie trūkumai (pavyzdžiui, patikslinti skundo aplinkybes ir reikalavimus, susijusius su viešojo administravimo sritimi) privalo būti pašalinti, ir nustatyti terminą juos pašalinti, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino pareigos veikti pakankamai aktyviai ir padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prieš tai nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgus į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo.
Nutartis neskundžiama.