Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.1.12.10; 3.1.12.12.1.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.19.8; 3.3.1.20

2019 m. sausio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. (A. S.) ir J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. (J. P.) ieškinį atsakovams J. S. bei A. S. ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. G., V. N. (V. N.), L. N., S. G., A. K., A. D. (A. D.), S. D., J. K., K. K., V. S. (V. S.), D. B., J. N., V. Č. (V. Č.), R. B., A. B., J. C. (J. C.), G. K. (G. K.), N. K., A. Š., A. D. (A. D.), A. D., J. P. (J. P.), O. P., E. K., E. U., N. U., S. V. (S. V.), V. L., V. C. (V. C.), I. S. (I. S.), A. D., K. K., O. K., E. K., Z. G., R. T., V. L., J. T., R. S., L. P., S. Š., R. M., I. P., V. K. (V. K.), T. D. O., J. D., N. T., I. Ž., J. Ž. (J. Ž.), D. B., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Petaura“, uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto vadyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Burė“, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo be sutikimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. P. ieškiniu, patikslinęs reikalavimus, prašė teismo nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teises į neįrengtas palėpes: unikalus (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 171,67 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 76,34 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 144,69 kv. m, ieškinyje ir pridėtame susitarime nurodytomis dalimis. Taip pat ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė leisti be atsakovų J. S. ir A. S. sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – minėtas palėpes.

2. Ieškovas nurodė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu buvo netenkinti ieškovo prašymai įregistruoti neįrengtą pastogę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti daiktines teises į šią neįrengtą pastogę. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsniu, 2017 m. raštu susitarė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti neįrengtą pastogę šiame susitarime nurodytomis dalimis. Didžioji dauguma butų (patalpų) savininkų pritarė minėtam susitarimui, o 10 butų ir kitų patalpų savininkų nesutinka pasirašyti minėto Susitarimo, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių nesutinka su Susitarimu įregistruoti palėpę nustatytomis dalimis, t. y. atsakovų motyvai ir argumentai nežinomi. Ieškovas teigia, kad atsakovai nepagrįstai varžo tiek ieškovo, tiek kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti:

3.1. Nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teises į neįrengtas palėpes: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 171,67 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 76,34 kv. m; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palėpės plotas 144,69 kv. m, konkrečiomis nurodytomis dalimis.

3.2. Leisti be atsakovų J. S. ir A. S. sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpes: 171,67 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76,34 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 144,69 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3. Priteisti ieškovui J. P. iš atsakovų J. S. ir A. S. 1 031 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.4. Priteisti iš atsakovų J. S. ir A. S. lygiomis dalimis valstybės naudai 238,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

3.5. Įteikti 2018 m. kovo 27 d. teismo sprendimą atsakovams J. S. ir A. S. bei tretiesiems fiziniams asmenims viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje ,,Teismų pranešimai“ paskelbiant pranešimą.

4. Teismas nustatė, kad buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suformuotos trys kadastrinių matavimų bylos, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančios bendrojo naudojimo patalpos – palėpės suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Palėpių techninės savybės visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl palėpės galėjo būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pripažinta, kad atsakovai nepagrįstai nesutinka nekilnojamuosius daiktus – palėpes – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nustatytomis dalimis, šių daiktų įregistravimas jokių neigiamų pasekmių atsakovams nesukelia, jiems taip pat ieškiniu prašoma nustatyti teisę į tam tikras palėpės dalis. Tokiais veiksmais (atsisakymu pasirašyti susitarimą / įregistruoti daiktą registre nustatytomis dalimis) atsakovai nepagrįstai varžo tiek ieškovo, tiek kitų asmenų teises bei teisėtus interesus. Teismas, įvertinęs tai, kad didžioji dauguma butų (patalpų) savininkų pritarė 2017 m. Susitarimui, taip pat tai, jog toks susitarimas nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų (tarp jų ir atsakovų), nusprendė tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus ir nustatyti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teises į ieškinyje nurodytas neįrengtas palėpes ieškinyje ir pridėtame Susitarime nurodytomis dalimis. Taip pat pripažinta, kad J. S. ir A. S. atsisakant pasirašyti bendraturčių susitarimą, pagrįstas ieškinio reikalavimas leisti be šių atsakovų sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėtas palėpes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovai A. S. ir J. S. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. A. S. 2018 m. balandžio 29 d. atvyko į Lietuvą ir pašto dėžutėje rado voką su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimu. Apeliantams apie ieškinį, teismo posėdžius ir jų laiką nebuvo tinkamai pranešta, apeliantų nuomone, šis esminis pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, apeliantai nemoka lietuvių kalbos.

5.2. Ieškovas ir jo atstovai nesiėmė veiksmų apeliantams įteikti dokumentus, susijusius su palėpių plotų nustatymu ar jų dalijimu, ir išversti teismo dokumentus. Apeliantų nuomone, ieškovui bei jo atstovams nebuvo sunku sužinoti apeliantų gyvenamosios vietos adresus, nes kaimynai žinojo jų adresus Rusijoje ir Izraelyje. J. S. nebuvo Lietuvoje nuo 2016 m. birželio mėnesio, o A. S. paskutinį kartą lankėsi Klaipėdoje 2017 m. balandžio mėnesį ir apie palėpių dalijimą nežinojo.

5.3. Apeliantų nuomone, iš jų nepagrįstai priteisti pinigai ieškovui ir valstybei, nors apeliantai nežinojo apie palėpių dalijimą. Apeliantai nėra matę jokių planų, todėl toks sprendimas tiesiogiai pažeidžia jų teises, jeigu jiems palėpės priskirtos ne virš jų laiptinės arba ne pagal jiems priklausantį plotą.

5.4. Teismas nesiaiškino priežasčių, kodėl apeliantai nėra pasirašę susitarimo dėl palėpių, dėl to teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas. Apeliantai nežinojo apie norą įteisinti palėpes, nėra matę jokių dokumentų, susijusių su ieškovo pretenzijomis. Teismo sprendime nėra įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadas. Ieškovas turi įrodyti, kad apeliantai atsisako pasirašyti, bet ieškovas šios aplinkybės neįrodinėjo.

5.5. Sprendimas įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu buvo neteisėtas, nes ieškovui ir ne vienam trečiajam asmeniui ar UAB „Paslaugos būstui“ buvo žinomi arba turėjo būti žinomi apeliantų kontaktai ar adresai užsienyje. Apeliantų nuomone, ieškovui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 131 straipsnyje numatytos pasekmės.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisių dalių nustatymo į nekilnojamuosius daiktus – tris palėpes ir leidimo be bendraturčių sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėtus nekilnojamuosius daiktus.

10. Byloje nustatyta, 2017 m. balandžio 21 d. ieškovas J. P. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir pašė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei daiktines teises į ją. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė netenkinti J. P. prašymo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – neįrengtą pastogę ir prašymo įregistruoti nuosavybės teises į šią neįrengtą pastogę. Minėtame VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendime nurodyta, kad negalima įregistruoti bendrojo naudojimo patalpos kaip atskiro nekilnojamojo daikto, nes nepateiktas visų gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimas bendrojo naudojimo patalpas registruoti kaip atskirą daiktą (kaip neįrengtą pastogę su unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)), be to, kadangi neįrengta pastogė neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, negali būti registruojamos daiktinės teisės. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. balandžio 21 d. sprendime ir 2018 m. vasario 6 d. rašte pažymėta, kad butų savininkai J. D. ((duomenys neskelbtini)), N. T. ((duomenys neskelbtini)), I. Ž. ir J. Ž. ((duomenys neskelbtini)) bei D. B. ((duomenys neskelbtini)) savo nuosavybės teises į palėpes jau realizavo, prisijungdami jiems priklausančias dalis prie butų.

11. Iš byloje esančio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų 2017 m. Susitarimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti neįrengtą pastogę šiame susitarime nurodytomis dalimis turinio nustatyta, kad šis susitarimas pasirašytas dalies daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų. Nustatyta, kad 2017 m. susitarimą pasirašė ir V. N., L. N. ((duomenys neskelbtini)) bei S. G. ((duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, V. N., L. N. ir S. G. 2017 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Paslaugos būstui“ pateikė prašymą susitarime esančius jų parašus laikyti negaliojančiais. Byloje esančiame 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „Paslaugos būstui“ adresuotame prašyme V. N., L. N. ir S. G. prašė laikyti negaliojančiais jų parašus 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašyme, skirtame UAB „Paslaugos būstui“, ir patvirtino, jog sutinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti neįrengtą pastogę atskiromis dalimis. Atsiliepimuose į ieškinį V. N., L. N. ir S. G. išreiškė poziciją, kad ankstesnis jų nepritarimas 2017 m. susitarimui buvo nesusipratimo pasekmė ir jie palaiko ieškovo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – neįrengtą pastogę.

12. Nagrinėjant bylą ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovams J. G., V. N., L. N., S. G., J. K., K. K., V. S., T. D. O. (atsakovo R. O. teisių perėmėja), liko nagrinėti ieškinio reikalavimai J. S. ir A. S.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

13. Apeliantai A. S. ir J. S. apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad jiems apie ieškinį, teismo posėdžius ir jų laiką nebuvo tinkamai pranešta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas A. S. 2018 m. balandžio 29 d. atvyko į Lietuvą ir pašto dėžutėje rado voką su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimu. Apeliantų nuomone, šios aplinkybės sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

14. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15. Nustatyta, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2018 m. kovo 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant neatvykusiems proceso dalyviams, tarp jų – atsakovams J. S. ir A. S. Tokiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovams tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

16. CPK 123 straipsnio 1 dalis numato bendrąją procesinių dokumentų įteikimo taisyklę, kad dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovams pagal įstatymą. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje; tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Minėta įstatymo nuostata taip pat reglamentuoja, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikti paliekant pranešimus apie įteiktinus procesinius dokumentus fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

18. Svarbu ir tai, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu; taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims; teismas tokiu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 130 straipsnio 3 dalimi, viešo paskelbimo būdu procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas) atsakovams J. S. ir A. S. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jų gyvenamosios vietos adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą) (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad apeliantai nedirba – nenustatyta duomenų apie J. S. ir A. S. įdarbinimus laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ((duomenys neskelbtini)). Tad byloje nenustatyta duomenų apie apeliantų darbovietes. Procesiniai dokumentai (ieškinys, atsiliepimas į pareikštą ieškinį ir teismo pranešimas) J. S. ir A. S. 2017 m. gruodžio 5 d. išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti (neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą; saugojimo terminas – 30 dienų) ((duomenys neskelbtini)).

20. Byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi nutarta skirti parengiamąjį posėdį 2018 m. vasario 8 d. 9.15 val. ir išspręsti kiti procesiniai klausimai. Minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, buvo nutarta siųsti atsakovams J. S., A. S. ir kitiems nurodytiems atsakovams ir tretiesiems asmenims procesinius dokumentus ir teismo šaukimus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą. Be to, minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nutarta įteikti procesinius dokumentus ir pranešti atsakovams J. S. ir A. S. ir kitiems nurodytiems atsakovams ir tretiesiems asmenims apie būsimą parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje ,,Teismų pranešimai“ paskelbiant nurodyto turinio pranešimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis byloje nustatyta, kad pranešimas dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliantams ir kitiems asmenims viešo paskelbimo būdu įteiktas 2018 m. sausio 11 d. Nustatyta, kad teismo šaukimas į 2018 m. vasario 8 d. parengiamąjį teismo posėdį (kartu su pridedamu ieškiniu, atsiliepimu, pranešimu) atsakovams J. S. ir A. S. 2018 m. sausio 15 d. paštu išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti (neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą; saugojimo terminas – 30 dienų) (duomenys neskelbtini). Iš ant 2018 m. sausio 15 d. pažymos esančios teisėjos rezoliucijos matyti, kad nutarta konstatuoti, jog adresatai (apeliantai) informuoti tinkamai, nes siunta siųsta deklaruotos gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, be to, pranešta viešo paskelbimo būdu.

21. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nutarta priimti ieškovo J. P. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovams J. G., V. N., L. N., S. G., J. K., K. K. ir V. S. ir nutraukti civilinės bylos Nr. e2-897-901/2018 dalį dėl nurodytų atsakovų; taip pat nutarta įtraukti nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartis J. S. ir A. S. buvo išsiųsta paštu 2018 m. sausio 29 d., dokumentas grąžintas neįteiktas (neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą; saugojimo terminas – 30 dienų) ((duomenys neskelbtini)). Iš ant 2018 m. sausio 26 d. pažymos esančios teisėjos rezoliucijos matyti, kad nutarta konstatuoti, jog procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

22. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nutarta kitą parengiamąjį teismo posėdį skirti 2018 m. kovo 7 d. 13.00 val. ir šaukti į parengiamąjį teismo posėdį šalis ir jų atstovus, trečiuosius asmenis ir jų atstovus. Minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nutarta įteikti procesinius dokumentus ir pranešti apie būsimą parengiamąjį teismo posėdį atsakovams T. D. O., J. S. ir A. S. ir tretiesiems asmenims viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje ,,Teismų pranešimai“ paskelbiant nurodyto turinio pranešimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis byloje nustatyta, kad pranešimas dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliantams ir kitiems asmenims viešo paskelbimo būdu įteiktas 2018 m. vasario 9 d. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, jog nėra duomenų apie A. S. įdarbinimus laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. ((duomenys neskelbtini)).

23. Iš 2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad nutarta nagrinėti bylą nedalyvaujant neatvykusiems proceso dalyviams ir pažymėta, kad atsakovams pradiniai dokumentai siųsti atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neturi duomenų apie šių asmenų darbovietę, atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, be to, tiek procesiniai dokumentai, tiek šaukimai buvo dar kartą siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl procesiniai dokumentai laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

24. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes matyti, kad atsakovams J. S. ir A. S. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti procesiniai dokumentai neįteikti. Byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) pažymos patvirtina, kad duomenų apie apeliantų darbovietes byloje nenustatyta. Darytina išvada, kad esant tokioms aplinkybėms, kai apeliantų faktinės gyvenamosios ir darbo vietos buvo nežinomos, ieškovui nepareiškus prašymo skirti kuratorių, kaip tai numato CPK 39 straipsnio 1 dalis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra teisinis pagrindas procesinius dokumentus atsakovams J. S. ir A. S. įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytu viešo paskelbimo būdu.

25. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovams J. S. ir A. S. ieškinys ir atsakovų V. N. ir L. N. atsiliepimas į ieškinį, taip pat informacija apie civilinėje byloje 2018 m. vasario 8 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu 2018 m. sausio 11 d. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovams J. S. ir A. S. 2018 m. vasario 9 d. viešo paskelbimo būdu įteiktas informacinis pranešimas apie civilinėje byloje 2018 m. kovo 7 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 130 straipsnio reglamentavimu, pripažintina, kad atsakovams procesiniai dokumentai byloje įteikti tinkamai, taip pat atsakovai įstatymo nustatyta tvarka tinkamai informuoti apie byloje paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius.

26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodyta anksčiau, procesiniai dokumentai byloje atsakovams buvo įteikti ne tik viešo paskelbimo būdu, tačiau papildomai pakartotinai siųsti atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taigi, procesiniai dokumentai atsakovams įteikti ir CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

27. Apeliaciniame skunde atsakovai J. S. ir A. S. nurodo, kad kaimynai žinojo apie apeliantų gyvenimą kitose šalyse ir retą lankymąsi bute. Tačiau apeliantai neteigia, kad tokie duomenys buvo žinomi ieškovui J. P. Atsakovai nurodo, kad ieškovas galėjo nesunkiai sužinoti jų gyvenamosios vietos adresus, nes kaimynai (pvz., J. K. ((duomenys neskelbtini)), O. P. ((duomenys neskelbtini)) žinojo atsakovų adresus Rusijoje ir Izraelyje. Reikšminga tai, kad apeliantai nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, jog buvo nurodę kaimynams savo kontaktinius duomenis ir įgalioję tokius duomenis teikti kitiems asmenims. Apeliantai taip pat nurodo, kad butų valdyba, kuri teikia aptarnavimo paslaugas, tikėtinai žinojo, kur apeliantai nuolat gyvena. Apeliantai nenurodė, kada ir kokiu būdu informavo gyvenamąjį namą administruojančią įmonę apie kitą savo gyvenamąją vietą. Apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad duomenis apie savo išvykimą ir gyvenamosios vietos adresus ar kitus kontaktinius duomenis pateikė gyvenamąjį namą administruojančiai įmonei. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai, kad kitos atsakovų gyvenamosios vietos buvo ar turėjo būti žinomos ieškovui, atmestini kaip neįrodyti.

28. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai apie civilinę bylą, procesinius dokumentus ir parengiamuosius teismo posėdžius informuoti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka, procesinių dokumentų įteikimas atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 130 straipsnis, 123 straipsnio 3 dalis). Nenustačius aplinkybės, kad atsakovams tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nenustatyta pagrindo konstatuoti esant absoliutų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliantai teigia, kad sprendimas įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu buvo neteisėtas, nes ieškovui ir ne vienam trečiajam asmeniui ar UAB „Paslaugos būstui“ buvo žinomi arba turėjo būti žinomi apeliantų kontaktai ar adresai užsienyje. Apeliantų nuomone, ieškovui taikytinos CPK 131 straipsnyje numatytos pasekmės. CPK 131 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, kad prašymas paskirti kuratorių arba įteikti procesinius dokumentus viešai paskelbiant buvo nepagrįstas, teismas nutartimi nustato įprastinį procesinio dokumento įteikimo būdą, o jei yra būtinybė, nutartimi atnaujina bylos nagrinėjimą nuo kuratoriaus paskyrimo arba dokumentų įteikimo viešai paskelbiant momento. CPK 131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaliai, kuri pateikdama melagingus duomenis padarė įtaką, kad nepagrįstai būtų paskirtas kuratorius arba viešai paskelbti procesiniai dokumentai, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki trijų šimtų eurų. Apeliantai nepateikė konkrečių įrodymų, kad ieškovui ar kitiems asmenims buvo žinomi konkretūs apeliantų kitų gyvenamųjų vietų adresai. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad procesiniai dokumentai apeliantams nepagrįstai įteikti paskelbiant viešai, dėl to apeliantų argumentai dėl CPK 131 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo ieškovui atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl ieškinio reikalavimų

30. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybės, jog apeliantai atsisako pasirašyti ieškovo nurodomą susitarimą, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino priežasčių, kodėl apeliantai nėra pasirašę susitarimo dėl palėpių. Apeliantai teigia, kad jie nežinojo apie ieškovo siekį įteisinti palėpes ir nėra matę jokių dokumentų, susijusių su ieškovo pretenzijomis.

31. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad J. S. Lietuvoje nebuvo nuo 2016 m. birželio mėnesio, o A. S. paskutinį kartą lankėsi Klaipėdoje 2017 m. balandžio mėnesį ir apie palėpių dalijimą nežinojo. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad apeliantai nepateikė duomenų, jog, turėdami Lietuvoje jiems priklausančio nekilnojamojo turto ir išvykdami į užsienį itin ilgam laikui, apeliantai elgėsi apdariai ir ėmėsi protingų priemonių užtikrinti, kad jie operatyviai gautų visą reikšmingą informaciją, susijusią su šiuo turtu, o kartu ir su bendrąja daline nuosavybe, taip pat informacijos apie jų kontaktinius duomenis realų pasiekiamumą. Svarbu ir tai, kad apeliantai, teikdami apeliacinį skundą ir žinodami apie ieškovo pretenzijas, neišreiškė pritarimo 2017 m. Susitarimui dėl neįrengtos pastogės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir bendraturčių dalių, ginčo bendru sutarimu neišsprendė, nesudarė taikos sutarties, kuri sudarytų pagrindą CPK 140 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka bylą nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad dėl ieškovo ieškinio reikalavimų tarp šalių yra ginčas.

32. Apeliantai nurodo, kad nežinojo apie palėpių dalijimą, nėra matę jokių planų, todėl toks sprendimas tiesiogiai pažeidžia jų teises, jeigu jiems palėpės priskirtos ne virš jų laiptinės arba ne pagal jiems priklausantį plotą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimais buvo keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės dalių į neįrengtas palėpes bendrojoje nuosavybėje nustatymo, t. y. iš esmės siekiama nustatyti, kokia palėpių dalis priklauso daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkams, kaip bendraturčiams, bendrame turto vienete. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymas reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiąją dalį, nustatymą daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškiniu neprašoma nustatyti konkrečios naudojimosi turtu tvarkos. Ieškiniu taip pat nebuvo reiškiami reikalavimai dėl konkrečių turto (palėpių) dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, kas lemtų tokios bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą.

34. Nustatyta, kad skundžiamu teismo sprendimu nuspręsta nustatyti atsakovams J. S. ir A. S., kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkams, nuosavybės teises į tokias neįrengtų palėpių dalis: palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3.93 kv. m; palėpės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1.75 kv. m; palėpės, unikalus (duomenys neskelbtini), plotas 3.31 kv. m. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškinyje ir pridėtame Susitarime nurodytomis dalimis.

35. Byloje esančioje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame butų (patalpų) pastate sąraše nurodytas savininkų valdomas butų (patalpų) plotas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, remiantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, parengtos palėpės kadastrinių matavimų bylos, apskaičiuotos kiekvienam bendraturčiui tenkančios palėpės dalys ir parengtas Susitarimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre neįrengtą pastogę bei įregistruoti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teises (konkrečias tenkančias) dalis į šį daiktą, t. y. palėpę. CK 4.82 straipsnio 7 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovas nurodo, kad apskaičiuojant bendraturčiams tenkančias dalis remtasi nurodytu teisiniu reglamentavimu.

36. Apeliantai, teigdami, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas galbūt pažeidžia jų teises, jeigu apeliantams palėpės priskirtos ne pagal jiems priklausantį plotą, tokius motyvus pagrindžiančių įrodymų ar konkrečių apskaičiavimų nepateikė. Apeliantai apeliacinio skundo nepagrindė konkrečiais motyvais ir duomenimis, kad skundžiamu sprendimu apeliantams, kaip bendraturčiams, nustatytos tenkančios palėpės idealiosios dalys neatitinka jų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Darytina išvada, kad apeliantai neįrodė, jog apeliantams tenkančios neįrengtų palėpių dalys apskaičiuotos neteisingai ir nepagrįstai.

37. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad neįrengta pastogė (palėpės) priklauso gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nesant visų gyvenamojo namo patalpų savininkų susitarimo bendrojo naudojimo patalpas registruoti kaip atskirą daiktą (neįrengtą pastogę) negalima įregistruoti bendro naudojimo patalpos kaip atskiro nekilnojamojo daikto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad esant nepagrįstam bendraturčių nesutikimui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (palėpes) Nekilnojamojo turto registre nustatytomis dalimis, nepagrįstai varžomos tiek ieškovo, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nekilnojamųjų daiktų (palėpių) įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nustatytomis dalimis atsakovams nesukelia neigiamų pasekmių. Apeliantai nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažinti nepagrįsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo J. P. ieškinio reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

38. Apeliaciniame skunde atsakovai nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliantų nuomone, iš jų nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei, kadangi apeliantai nežinojo apie palėpių dalijimą.

39. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Analogiška nuostata įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojamas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp šalių. Nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė 1 000 Eur išlaidas už advokatų teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų J. S. ir A. S.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad procesine prasme bylą laimėjusia šalimi pripažintinas ieškovas, kadangi jo ieškinio reikalavimai patenkinti, o pralaimėjusia šalimi pripažintini atsakovai. Tačiau vertindama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumu susijusius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovas pradinį ieškinį buvo pareiškęs dešimčiai atsakovų, t. y. R. O. (teisių perėmėja – T. D. O.), J. G., V. N., L. N., S. G., J. S., A. S., J. K., K. K. ir V. S. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas J. P. 2018 m. sausio 23 d. pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovams J. G., V. N., L. N., S. G., J. K., K. K. ir V. S. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartimi šis ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų nurodytiems atsakovams priimtas, nutarta įtraukti nurodytus asmenis į bylą kaip trečiuosius asmenis. Nustatyta, kad T. D. O. 2018 m. vasario 15 d. prašyme pareiškė, jog su ieškovo ieškiniu sutinka. Ieškovas 2018 m. kovo 6 d. pareiškimu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei T. D. O. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas nutarė priimti ieškovo prašymą dėl ieškinio dalies dėl minėtos atsakovės atsisakymo ir nutarė įtraukti ją į bylą kaip trečiąjį asmenį.

41. Atsižvelgiant į ieškovo ieškinio reikalavimų esmę matyti, kad ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu nulėmė ne vien apeliantų, tačiau ir kitų atsakovų veiksmai (nesutikimas su ieškovo reikalavimais). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai V. N. ir L. N. 2017 m. lapkričio 29 d. teisme gautame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ankstesnis nepritarimas buvo nesusipratimo pasekmė, todėl ieškovas sutiko atsiimti savo reikalavimus pritarusiųjų atsakovų atžvilgiu ir nepateikti jiems jokių pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas J. P. 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. kovo 6 d. pareiškimuose, atsisakydamas ieškinio reikalavimų daliai pradinių atsakovų, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo prašymą dėl ieškinio dalies nurodytiems atsakovams atsisakymo, bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė (CPK 94 straipsnio).

42. Teisėjų kolegija, mano, kad ieškovui bylos nagrinėjimo metu atsisakius ieškinio reikalavimų daliai atsakovų dėl to, kad šie atsakovai po civilinės bylos iškėlimo teisme sutiko su ieškinio reikalavimais, atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovas sutiko atsiimti savo reikalavimus pritarusiųjų atsakovų atžvilgiu ir nepateikti jiems jokių pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų visų ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas tik iš apeliantų neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškinyje kaip atsakovus nurodė dešimt butų (patalpų) savininkų, daro išvadą, kad, susiklosčius konkrečiai nurodytai procesinei situacijai ir tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu likusiems dviem atsakovams J. S. ir A. S., ieškovui iš atsakovų priteisina tik šiems atsakovams tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis (2/10 dalys) – 206,20 Eur ((1 031 Eur / 10) x 2). Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantų priteisė visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovų J. S. ir A. S. lygiomis dalimis taip pat priteista 238,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą. Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu iš atsakovų valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 47,64 Eur ((238,15 Eur / 10 ) x 2) (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Dėl bylos baigties

44. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau byloje susiklosčiusioje procesinėje situacijoje neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, sumažinant ieškovui J. P. iš atsakovų J. S. ir A. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 206,20 Eur, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 103,10 Eur (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), taip pat sumažinant iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistų išlaidų sumą iki 47,64 Eur, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 23,82 Eur (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

45. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai, kad apeliantė J. S. už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys apelianto A. S. turėtas 200 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

46. Kaip minėta anksčiau, CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalies reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išnagrinėjus atsakovų apeliacinį skundą nenustatyta teisinio pagrindo bylą dėl materialinių ieškinio reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka ieškovo ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai liko patenkinti ir procesine prasme bylą laimėjusia šalimi pripažintinas ieškovas.

47. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK reglamentuotų bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė (bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas) teismų praktikoje yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tačiau apeliantų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovui J. P. iš atsakovų J. S. ir A. S. (A. S.) priteistą bendrą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iki 206,20 Eur (iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 103,10 Eur).

Sumažinti valstybės naudai iš atsakovų J. S. ir A. S. (A. S.) priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bendrą sumą iki 47,64 Eur (iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 23,82 Eur).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.