- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-76-519/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28149-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- T. R.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, ir V. K. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 27 d. 15 val. 45 min. iki 2022 m. liepos 29 d. 9 val. 49 min., tai yra dvi dienos.
Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.
Tenkintas civilinio ieškovo T. R. civilinis ieškinys ir priteistas iš kaltinamojo V. K.,80 Eur T. R. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, šios naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti bei, neteisėtai panaudodamas įgytą elektroninę mokėjimo priemonę ir šios naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2022 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 12 val. iki 14 val. 30 min., bare, esančiame (duomenys neskelbtini) paėmė be nukentėjusiojo T. R. žinios banko AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. R., po to sužinojo iš T. R. šios banko kortelės PIN kodą. Vėliau, 2022 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 14 val. 39 min. iki 14 val. 42 min., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, atvyko prie bankomato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai panaudodamas T. R. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios banko kortelės PIN kodą, melagingai pateikė save šiame bankomate kaip T. R., prisijungė prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos T. R. vardu, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, ir be T. R. žinios, 2022 m. liepos 27 d. 14 val. 39 min., inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo 200 eurų, 2022 m. liepos 27 d. 14 val. 40 min., inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo 200 eurų, 2022 m. liepos 27 d. 14 val. 42 min, inicijavo bei atliko finansinę operaciją, kurios metu įgijo 200 eurų, bei toliau neteisėtai laikė mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 27 d. 16 val. 07 min., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo T. R. priklausantį turtą – 600 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir skirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Prašo jam skirti viešuosius darbus, kad galėtų įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nurodo, kad jis nori gydytis nuo alkoholizmo, įsidarbinti, keisti savo gyvenimo būdą.
3. Teismo posėdyje nuteistojo V. K. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti valstybei patirtas išlaidas už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. K. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės V. K. skyrimo klausimas.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas V. K. už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. K. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
8. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje – viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, už BK 214 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, už BK 215 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
9. Pirmosios instancijos teismas V. K. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams, už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą 9 mėnesiams, o už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam V. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsni 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad V. K. padarė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 198¹ straipsnio 1 dalis BK 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas veikas (BK 214 straipsnio 1 dalis, BK 215 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), į kaltininko asmenybę – į tai, kad V. K. anksčiau teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra viena nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi V. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo V. K. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. V. K. už nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. K. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam V. K. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos bausmės (areštas, laisvės atėmimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.
11. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistajam V. K. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį dėl V. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo.
13. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis nori gydytis nuo alkoholizmo, įsidarbinti, keisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės rūšies paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
15. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartimi nuteistajam V. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš V. K. valstybės naudai priteisti 95 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam V. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
17. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam V. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nors bylos duomenimis nuteistasis V. K. iki nusikalstamų veikų padarymo nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau jis jauno amžiaus darbingas asmuo, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo V. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.
Išieškoti iš nuteistojo V. K. 95,00 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.