- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-793-513/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01706-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės vandenys“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Albinos Pupeikienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės vandenys“ dėl periodinės kompensacijos mokėjimo priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės vandenys“ priešieškinį dėl įpareigojimo atstatyti magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinį į pradinę padėtį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tauragės vandenys“ kompensaciją už žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą servitutą (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 12 Eur per mėnesį iki servituto galiojimo pabaigos; 2) iš atsakovės priteisti 432 Eur nuostolių atlyginimo už žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą servitutą (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos) už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kuriam nustatyta 0,0097 ha (97 kv. m) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kuri nustatyta atsakovės valdomų nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimui. Atsižvelgus į specialiomis žemės sklypo naudojimo sąlygomis taikomus apribojimus minėtam žemės sklypui administracinio akto pagrindu yra nustatytas 97 kv. m servitutas. Kreipėsi į UAB „Tauragės vandenys“ dėl kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu. Atsakovė atsisakė motyvuodama tuo, kad pagal 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimu patvirtintų „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 200 punktą ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 36.1 punktą UAB „Tauragės vandenys“ turi teisę neatlygintinai naudotis privačia nuosavybe, kiek tai reikalinga nuotekų tinklų priežiūrai. Mano, kad atsisakymas nepagrįstas. Jo žemės sklypo plotas yra 0,1617 ha (1617 kv. m), o nustatytos apsaugos zonos sudaro 0,0097 ha (97 kv. m). Iš inžinerinių tinklų situacijos schemos matyti, jog nuotekų tinklai yra nutiesti per žemės sklypo dalį iš gatvės pusės, atitinkamai apsaugos zona apima žemės sklypo dalį nuo gatvės iki gyvenamojo namo. Dėl taikomų apribojimų jis negali atitverti savo namų valdos tvora, apsodinti augalais, iškloti trinkelių, statyti naujų statinių, nes atsakovė gali bet kada atlikti darbus, susijusius su nuotekų tinklais, dėl to žemės sklype atsakovės technikai būtų reikalingas privažiavimas, būtų atliekami kasimo darbai, vaikščiotų atsakovės darbuotojai, būtų sandėliuojamos statybinės medžiagos. Šiuos apribojimus laiko savo teisių pažeidimu ir, jo nuomone, teisinga kompensacija būtų periodinės išmokos po 12 Eur per mėnesį.
1.2. Prašė priteisti 432 Eur nuostolių atlyginimą, nes nors žemės sklypui apsaugos zona nustatyta formaliai tik 2017-05-12, tačiau nuotekų tinklai yra jau seniai ir atsakovė jais naudotis faktiškai galėjo. Tą faktą patvirtina atsakovės 2017-06-16 raštas, kuriame nurodoma, jog vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), pradėjo eksploatuoti 2000-04-04 priėmimo–perdavimo akto pagrindu remiantis Tauragės rajono tarybos sprendimu Nr. 601. Atsižvelgus į sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, nuostolius apskaičiavo už trejus metus (36 mėn. x 12).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Argumentavo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog žemės sklypui servitutas nustatytas įstatymu, sandoriu, teismo sprendimu ar administraciniu aktu. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nereiškia servituto nustatymo administraciniu aktu. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (toliau – NTR).
2.2. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog dėl taikomų apribojimų jis patiria suvaržymus ir negali savo žemės sklypu tinkamai naudotis. Teigia, jog nėra poreikio nuolat ar dažnai privažiuoti prie žemės sklype esančių tinklų ir įrenginių automobiliais bei kita technika, dažnai aptarnauti, remontuoti juos. Ieškovas pagal 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) 199 punktą turi teisę kreiptis į ją dėl ketinimo atitverti savo namų valdą tvora, apsodinti augalais, iškloti trinkelėmis ar statyti naujus statinius, tačiau tokio prašymo ji nėra gavusi.
2.3. Ieškovas laikotarpiu nuo 2016-12-13 iki 2016-12-20 sugadino atsakovės magistralinį nuotekų šalinimo kolektoriaus apžiūros šulinį ir permontavo jį patraukdamas į savo sklypo ribas, traktuodamas jį kaip savo nuosavybę. Šis faktas yra konstatuotas komisijos, sudarytos Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-20 akte.
Šalies argumentai
3. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovą E. V. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinį 171, kurio gylis nuo dangčio iki dugno yra 1,46 m, adresu (duomenys neskelbtini), į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. koordinates (duomenys neskelbtini), pagal koordinačių sistemą: LKS-94, aukščių sistemą: LAS07; 2) teismo nurodytu terminu neatstačius magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinio, kurio gylis nuo dangčio iki dugno yra 1,46 m, adresas (duomenys neskelbtini), leisti atsakovei UAB „Tauragės vandenys“ atstatyti šulinį į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ieškovo lėšomis; 3) ieškovui teismo nurodytu terminu neįvykdžius pirmojo reikalavimo, įpareigoti ieškovą mokėti 30 Eur dydžio baudą atsakovei UAB „Tauragės vandenys“ už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teisę į žemės sklypą įregistravo 1997-11-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, o magistraliniai nuotekų tinklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), iš jų ir (duomenys neskelbtini), buvo nutiesti 1986 m. Atsakovės atstovams 2017-01-31 vykdant nuotekų tinklų apžiūros darbus buvo nustatyta, kad ieškovas savavališkai išardė magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinį (toliau – šulinys), kurio gylis nuo dangčio iki dugno yra 1,46 m. Dėl to ji 2017-02-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinio išardymo“ kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija (toliau – Komisija), kuri nustatė ir 2017-02-20 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, jog ieškovas savavališkai sugadino šulinį ir dalį jo permontavo bei patraukė į savo sklypo ribas, taip traktuodamas jį kaip savo nuosavybę. Ieškovas atsisakė leisti Komisijai šulinį apžiūrėti, todėl atsižvelgusi į šį jo elgesį, pateiktas fotonuotraukas prieš ir po šulinio pertvarkymo bei inžinerinių tinklų matavimo planus, Komisija konstatavo, kad šulinio vieta pasikeitė. Ieškovui 2017-03-21 buvo išsiųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinio atstatymo“, kuriuo jis įpareigojamas atstatyti šulinį į pradinę jo padėtį, tačiau iki pat šiol ieškovas to nepadarė.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atmesti UAB „Tauragės vandenys“ priešieškinį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog šulinys yra UAB „Tauragės vandenys“ vandentiekio tinklų dalis. Atsakovė neteisingai aiškina nuotekų tinklų planą, kuriame yra aktualus (duomenys neskelbtini) pastatas, nuo kurio yra pažymėtas 32,30 m atstumas iki šulinio 222. Nuo šulinio 222 iki šulinio 233 yra net 80,08 m atstumas. Šulinys 233 yra 11,20 m nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) pastato. Tuo tarpu nuo šulinio 222 iki ginčui aktualaus šulinio yra apie 34 metrai ir jis plane nėra pažymėtas. Atsakovė nenurodė, kad nuotekų tinklų apžiūros sumetimais šulinys jo sklype buvo įrengtas po 1998 m. Tauragės rajono apylinkės teisme nagrinėtoje ATP byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas buvo pripažintas kaltu neteisėtai prisijungęs prie ieškovės nuotekų tinklų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis), Ž. T., dirbantis UAB „Tauragės vandenys“ abonentinės tarnybos meistru, paaiškino, kad šulinys nėra pažymėtas atsakovės turimuose planuose, ir buvo įsitikinęs, jog Šulinys pastatytas ieškovo iniciatyva. Apžiūros šulinys tiesiogiai susisiekia su nuotekų tinklais (t. y. ties apžiūros šuliniu vamzdžiai yra atviri) tam, kad būtų galima atlikti apžiūros funkciją. Tačiau Šulinį kertantys nuotekų magistraliniai vamzdžiai yra uždari ir per Šulinį neįmanoma atlikti jų vidaus apžiūros ir profilaktikos, tai patvirtina, kad Šulinys netgi pagal savo savybes negali būti laikomas apžiūros šuliniu. Šulinys priklauso jam nuosavybės teise ir dabar yra tiesiog kaip nenaudojamas rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtino nepriklausomas teismo ekspertas V. Š. 2016-12-20 Ekspertinio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis turi teisę jam priklausančiu daiktu naudotis savo nuožiūra. Todėl pakeitė šulinio sutrupėjusius betoninius žiedus ir šulinį paslinko apie 30 cm iš prieš tai buvusios jo vietos. Komisijos išvada nepagrįsta, nes buvo remtasis tik prielaida, jog šulinys yra sudėtinė UAB „Tauragės vandenys“ nuotekų tinklų dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas Tauragės rūmai 2018 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį visiškai. Teismo argumentai:
5.1. Nurodė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės vienkartinę piniginę 400 Eur dydžio kompensaciją.
5.1.1. Konstatavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2017-05-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausančio sklypo daliai buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o ne servitutas. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes, todėl ieškovo ir atsakovės nesaisto servituto normų reguliuojami teisiniai santykiai ir nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamo nuostolių atlyginimo.
5.1.2. Kasacinis teismas išaiškino, jog nors Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis nereglamentuojami žemės sklypo savininko (naudotojo) patiriamų suvaržymų atlygintinumo klausimai, šiame teisės akte nėra nuostatų, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės turi teisę nemokamai naudotis kitiems asmenims priklausančiu žemės sklypu. Teisės aktuose nenumatyta metodika, kuri reglamentuotų nuostolių, atsiradusių dėl žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, atlyginimo apskaičiavimo tvarką, todėl teismas nurodė, jog taikytinos nuostolių (žalos) atlyginimo instituto nuostatos.
5.1.3. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų patirtus realius nuostolius, tačiau teismas nurodė, jog neturi pagrindo netikėti, kad dėl žemės sklypo daliai nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ieškovas patiria realius nepatogumus. Nustatant kompensacijos dydį buvo atsižvelgta į žemės sklypo dalies, kuriai nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, dydį (beveik 1 aras žemės iš 16 arų žemės sklypo), dislokacijos vietą ieškovui priklausančiame žemės sklype, į tai, kad ginčo šulinys yra beveik ant ieškovui priklausančio sklypo ribos, o likusiu žemės sklypu ieškovas gali naudotis netrukdomai.
5.2. Teismas nurodė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir įpareigoti ieškovą atstatyti magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinį į pradinę padėtį.
5.2.1. Byloje pateiktų dokumentų – 1998-01-15 namų valdos techninės apskaitos bylos, Tauragės rajono tarybos 1999-05-19 sprendimo Nr. 601 „Dėl vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos trasų perdavimo“, Taurų gyvenvietės ir Butkelių kaimo vandentiekio ir kanalizacijos 2000-04-04 trasų perdavimo akto, 2016-11-14 Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo – pagrindu teismas nustatė, kad UAB „Tauragės vandenys“ magistraliniai nuotekų tinklai bei jų sudėtine dalimi esantys magistraliniai nuotekų šuliniai, esantys (duomenys neskelbtini) gyvenvietėse, atsakovei priklauso nuosavybės teise. Ieškovo pateikta Nekilnojamo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad E. V. nuosavybės teise priklauso kanalizacijos rezervuaras, nėra nuosavybės teisę į ginčo šulinį patvirtinantis dokumentas, todėl kol nėra nuginčyta, kad ginčo šulinys priklauso atsakovei, šulinys yra traktuojamas kaip atsakovės nuosavybė. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog į teismą dėl nuosavybės teisės į ginčo šulinį pripažinimo ieškovo nuosavybe nesikreips.
5.2.2. Ieškovo kaltę dėl savavališkai sugadinto šulinio (dalį jo permontavus ir patraukus į savo sklypo ribas) įrodo 2017-02-20 Komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), byloje pateiktos fotonuotraukos prieš ir po šulinio pertvarkymo bei inžinerinių tinklų matavimo planai. UAB „Geogenus“ 2017-01-10 schemoje nurodoma, kad bylos ginčo objektas yra 4,12 m atstumu nuo ieškovo namo kampo, tačiau iš geodezininko 2016-12-13 plano matyti, kad bylos ginčo objektas yra ne ieškovo sklype, o ant (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, t. y. pagal plano pririšimo brėžinį 4,82 m atstumu nuo namo kampo. Taip pat iš geodezininko užfiksuotų šulinio pradinių koordinačių: (duomenys neskelbtini) pagal koordinačių sistemą: LKS-94, aukščių sistemą: LAS07., nustatyta, kad UAB „Geogenus“ 2017-01-10 schemoje užfiksuotos pakeistos šulinio koordinatės: (duomenys neskelbtini) pagal koordinačių sistemą: LKS-94, aukščių sistemą: LAS 07. Taip pat pats ieškovas teismo posėdžių metu pripažino, jog ginčo šulinį patraukė į savo sklypo ribas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas (apeliantas) E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo, t. y. priteisiant kompensaciją periodinėmis išmokomis, o ne vienkartine išmoka, ir panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Priteista kompensacija nėra pakankama nuostoliams atlyginti. Ieškovo teigimu, jam turi būti priteisiama po 12 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki apsaugos zonos panaikinimo dienos.
6.1.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, įvertino tik sklypo dalį, kuriai taikomas ribojimas. Buvo neatsižvelgta į tai, kad žemės sklypas yra stačiakampio formos, pailgas. Atsakovės valdomas vamzdynas nutiestas apytiksliai pagal žemės sklypo pietvakarinę ribą, o tai reiškia, jog apsaugos zona užima žymią sklypo dalį nuo gatvės iki gyvenamojo namo. Kadangi apribojimai išorinėje sklypo dalyje sukelia didesnes neigiamas pasekmes nei tokie patys apribojimai vidinėje sklypo dalyje, tai turėtų atitinkamai padaryti įtakos priteistinai kompensacijos sumai. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 199 punktą jis sklypo dalyje nuo gatvės iki gyvenamojo namo be atsakovės sutikimo negali sodinti medžių, gėlių, negali apsitverti tvora, negali pasistatyti pavėsinės ir pan. Tai neterminuotai riboja jo galimybes sukurti jam patrauklią aplinką labiausiai matomoje išorinėje sklypo dalyje nuo gatvės iki gyvenamojo namo. Be to, atsakovė turi teisę bet kada apsaugos zonoje šalinti avariją, keisti vamzdžius, atlikti apžiūros darbus, todėl jo atlikti sklypo pagerinimai būtų suniokoti.
6.1.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad apsaugos zona sklype yra nustatyta neterminuotai. Apribojimas naudotis žemės sklypu gali tęstis dešimtmečiais / šimtmečiais, tai daro įtakos tiek jo sumažėjusiai vertei, tiek sklypo naudojimo apribojimų trukmei. Šie apribojimai tęstinio pobūdžio, todėl tai turėtų atitinkamai nulemti ne vienkartinę, o periodinę kompensacijos formą.
6.1.3. Dėl jo patiriamų suvaržymų atsakovė gauna materialinę naudą. Ji yra pelno siekiantis ūkio subjektas. Apsaugos zonos dėka atsakovė gali užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą ir pajamų gavimą.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas turi atstatyti šulinį į jo buvimo vietą.
6.2.1. Teismo nurodytame perdavimo akte ir NTR išraše nėra detalizuojama, kokie konkrečiai objektai sudaro „vandentiekio ir kanalizacijos trasą“ ir „magistralinių nuotekų tinklus bei magistralinius nuotekų šulinius“. Tai yra detalizuota 1998-01-15 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje. Joje aiškiai matyti, kad ginčo šulinys nėra pažymėtas kaip sudėtinė nuotekų tinklų dalis. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šias teismo nurodytas aplinkybes. Be to, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad šulinys įrengtas po tinklų perdavimo UAB „Tauragės vandenys“. Vien aplinkybė, jog šulinio vieta sutampa su magistralinių nuotekų tinklų vieta, savaime nepagrindžia, kad šulinys buvo įrengtas kaip sudėtinė tinklų dalis ir nuosavybės teise priklauso atsakovei. Kad šulinys priklauso jam nuosavybės teise, patvirtina sklypo kadastrinėje byloje esanti Namų valdos techninės apskaitos kortelė, kurioje 1996-11-29 yra padarytas įrašas, kad sklype yra 1980 m. statybos betoninis šulinys, kanalizacijos rezervuaras ir grindinys. Ginčo šulinys yra ieškovo kanalizacijos rezervuaras, pastatytas 1980 m., o magistraliniai nuotekų tinklai tiesiami tik 1986 m. Šią aplinkybę patvirtina ir 1998-01-15 daryta geodezinė nuotrauka, kurioje šulinys nėra užfiksuotas kaip sudėtinė magistralinių nuotekų dalis.
6.2.2. Neatsižvelgta į Ž. T., dirbančio UAB „Tauragės vandenys“ abonentinės tarnybos meistru, paaiškinimus, duotus Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje ATP byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šis asmuo parodė, kad šulinys nėra pažymėtas UAB „Tauragės vandenys“ turimuose planuose ir buvo įsitikinęs, kad šulinys pastatytas ieškovo iniciatyva. Šuliniai statomi kas 50 metrų, tuo tarpu ginčo šulinys nuo artimiausio šulinio yra nutolęs gerokai mažesniu atstumu. Tą patvirtino posėdžio metu (pirmosios instancijos teisme) UAB „Tauragės vandenys“ nuotekų tinklų inžinierius T. K.. Jis nurodė, kad magistralinė trasa ten praeina pro sklypą ir ten yra dar tarpinis šulinys ant trasos, o kas tą šulinį pastatė, nežino. Jų UAB „Tauragės vandenys“ perimtose schemose to šulinio pažymėta nebuvo.
6.2.3. Nepagrįstai buvo remtasi atsakovės bylos nagrinėjimo metu parengta ir pateikta schema. Ji nepagrindžia magistralinių tinklų išsidėstymo ir sudėties tinklų perdavimo metu. Šis dokumentas nepatvirtintas ir jį pateikiantis asmuo turi suinteresuotumą bylos baigtimi.
6.2.4. Nepriklausomas teismo ekspertas 2016-12-20 Ekspertinio tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad magistralinio tinklų apžiūros šulinio dangtis yra datuojamas 1987 m., tai yra to laikotarpio, kai buvo tiesiami magistraliniai nuotekų tinklai. Tuo tarpu ginčo šulinio dangtyje metai nėra įrašyti, tai leidžia manyti, kad ginčo šulinys buvo įrengtas ne tuo pačiu metu kaip magistraliniai nuotekų tinklai.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Tauragės vandenys“ atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
7.1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklypui nėra nustatytas servitutas, todėl netaikytinas CK 4.129 straipsnis, reglamentuojantis nuostolių atlyginimą, o šis klausimas sprendžiamas taikant bendrąsias nuostolių (žalos) atlyginimo instituto nuostatas (CK 6.245–6.249 straipsniai). Pažymi, jog pareigą įrodyti patirtus nuostolius ir jų dydį turėjo ieškovas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo realiai patirtus nuostolius.
7.2. Pažymi, jog pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 199 punktą ieškovas turi teisę sklypo dalyje, kuriai nustatyta apsaugos zona, atlikti įvairius statybos ir žemės tvarkymo darbus suderinęs su atsakove, tačiau nėra kreipęsis dėl tokių darbų suderinimo, nors šiuo metu sklypo dalį yra apsodinęs, pastatęs lauko židinį ir išgrindęs. Argumentuoja, jog ieškovo teiginiai dėl jo teisių ribojimo yra deklaratyvūs, grįsti tik prielaidomis. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui priteista vienkartinė 400 Eur dydžio kompensacija, mano, kad jos dydis pagrįstas ir protingas.
7.3. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog magistralinis nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinys 171 iš tikrųjų yra ne apžiūros šulinys, o kanalizacijos nuotekų rezervuaras, kurio savininkas yra apeliantas. Argumentuoja, jog teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina aplinkybę, kad magistraliniai nuotekų tinklai bei jų sudėtine dalimi esantys magistraliniai nuotekų šuliniai, esantys (duomenys neskelbtini) gyvenvietėse, nuosavybės teise priklauso UAB „Tauragės vandenys“. Nurodo, jog pagal magistralinių tinklų statybos metu (1985–1986 m.) galiojusias statybos normas ir taisykles (SNiP) maksimalus atstumas tarp šulinių galėjo būti tik 50 m, o tarp kontrolinių šulinių Nr. 222 ir 233 yra 80,08 m, dėl to tarp šių šulinių magistralinių tinklų statybos metu ir buvo pastatytas kontrolinis šulinys 171.
7.4. Atsakovės teigimu, teismo išvados apie atsakovo nuosavybės teisę į ginčo šulinį nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, kad 1998-01-15 (duomenys neskelbtini) Vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos tinklų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje ginčo šulinys nėra pažymėtas kaip sudėtinė nuotekų tinklo dalis. Teigia, jog taip atsitiko dėl kaltų ieškovo veiksmų, t. y. dėl to, kad tinklai buvo baigti statyti 1986 m., o jų kadastriniai matavimai buvo atliekami po 12 metų, t. y. 1998-01-15, ir ginčo šulinys liko nepažymėtas, nes matininkas ginčo šulinio nepastebėjo dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-09-29 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.4.-1608-607/2016 nustatytos aplinkybės, kad ginčo šulinį apeliantas buvo paslėpęs, t. y. apdengęs ir apsėjęs. Teigia, jog šulinys yra vientiso magistralinio tinklo dalis, todėl jo pažymėjimas ar nepažymėjimas kadastro duomenyse įtakos nuosavybės teisei neturi. Pažymi, jog ieškovas netiksliai interpretuoja kitose bylose apklaustų liudytojų parodymus. Taip pat teigia, jog ieškovo kanalizacijos rezervuaras 1996-11-29 sudarytame žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 2, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo kanalizacijos rezervuaras yra kieme, netoli ūkinio pastato, o ne toje vietoje, kur 1986 m. buvo nutiesti magistraliniai nuotekų tinklai.
7.5. Dėl ieškovo pateikto ekspertizės akto nurodo, jog pagal laisvosios enciklopedijos „Vikipedija“ skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini). CCP 16-77 yra standartas, kuriuo vadovautasi gaminant šulinių dangčius, ir ekspertas padarė nepagrįstą išvadą, kad užrašas TY-78 reiškia pagaminimo metus –1978 metai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimo dalis keistina.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui E. V. nuosavybės teise priklauso 0,1617 ha dydžio žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2017-05-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui buvo nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona (0,0097 ha).
11. Ieškovas (apeliantas) ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys dėl kompensacijos periodinėmis išmokomis priteisimo, ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinis.
Dėl ieškinio
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys dėl kompensacijos (nuostolių) priteisimo patenkintas iš dalies, yra teisėta ir pagrįsta ir nėra teisinio pagrindo ją pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apeliantas su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka tuo aspektu, jog jam nebuvo priteista periodinė kompensacija.
13. Apeliacinės instancijos teismas, plačiau nekartodamas, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir išvadomis, jog administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2017-05-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o ne servitutas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti servituto teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, taip pat ir dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsižvelgiant į Žemės įstatymo 22 straipsnio 14 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pavyzdžiui, 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016) nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, sklypo savininkas patiria suvaržymus, už kuriuos jam turėtų būti atlyginta, tačiau nesant šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios nuostolių (žalos) atlyginimo nuostatos (CK 6.245-6.249 straipsniai).
14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (redakcija, galiojusi nuo 2017-05-04 iki 2018-08-22) 199 punkte įtvirtinta, kokie darbai galimi vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose, tačiau juos atlikti galima tik šiuos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustatytomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie ribojimai neabejotinai sukelia sklypo savininkui nepatogumus, už kuriuos turi būti atlyginama, tačiau pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo patirtus realius nuostolius, ir sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vienkartinė kompensacija ieškovui yra protinga ir pagrįsta, kompensuojanti jo patiriamus nepatogumus. Apeliantui argumentuojant, jog teismas neįvertino sklypo dalies, kurioje taikomi suvaržymai, iš ginčijamo teismo sprendimo matyti priešingai, t. y. teismas nustatė sklypo plotą, kuriam nustatyta apsauginė zona, įvertino šios sklypo dalies santykį su visu ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo dydžiu, įvertino, jog ginčo šulinys įrengtas šalia sklypo ir gatvės ribos, pagrįstai atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teigdamas, kad priteista kompensacija nėra pakankama, apeliantas dėsto tik abstrakčius teiginius. Pažymėtina ir aplinkybė, jog apeliantui teigiant, kad ribojama jo teisė sutvarkyti sklypo dalį, kuriai taikomi suvaržymai, byloje esančios fotonuotraukos patvirtina priešingą faktinę situaciją, t. y. iš nuotraukų matyti, jog sklypo dalis, kurioje nustatyta apsauginė zona, yra apsodinta krūmais, išbetonuota, įrengtas židinys. Duomenų, kad atsakovė dėl nustatytos apsauginės zonos būtų išardžiusi ar kitaip pažeidusi ginčo teritoriją, byloje nėra ir ieškovas nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog dėl taikomų ribojimų sklypui atsakovė gauna naudą, nes būtent šiais ribojimais yra užtikrinamas ne atsakovės interesas, o viešasis interesas, susijęs su nepertraukiamu vandens tiekimu, kanalizacijos, nuotekų tinklų ir įrenginių funkcionavimu.
Dėl priešieškinio
15. Pirmosios instancijos teismas patenkino UAB „Tauragės vandenys“ priešieškinį ir įpareigojo E. V. savo sąskaita ir jėgomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinį 171, kurio gylis nuo dangčio iki dugno yra 1,46 m, adresu (duomenys neskelbtini), į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. koordinates (duomenys neskelbtini), pagal koordinačių sistemą: LKS-94, aukščių sistemą: LAS07; teismo nurodytu terminu neatstačius magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinio leido UAB „Tauragės vandenys“ atstatyti šulinį į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ieškovo lėšomis; ieškovui teismo nurodytu terminu neįvykdžius nustatyto įpareigojimo įpareigojo ieškovą mokėti 30 Eur dydžio baudą atsakovei UAB „Tauragės vandenys“ už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną.
16. Apeliantas prašo panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį argumentuodamas iš esmės tuo, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinys 171 nuosavybės teise priklauso UAB „Tauragės vandenys“, o priešingai, tai yra jam nuosavybės teise priklausantis jo paties įrengtas nuotekų rezervuaras. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, jog šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos.
17. Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų dokumentų – 1998-01-15 namų valdos techninės apskaitos bylos, Tauragės rajono tarybos 1999-09-19 sprendimo Nr. 601 „Dėl vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos trasų perdavimo“, 2000-04-04 (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ir (duomenys neskelbtini) kaimo vandentiekio ir kanalizacijos trasų perdavimo akto, 2016-11-14 Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nustatė, kad UAB „Tauragės vandenys“ magistraliniai nuotekų tinklai bei jų sudėtine dalimi esantys magistraliniai nuotekų šuliniai, esantys Taurų ir Butkelių gyvenvietėse, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Teismas nustatė, jog ginčo objektas 171 kadastro duomenyse nebuvo užfiksuotas, tačiau šulinys yra vientiso magistralinio tinklo dalis ir priklauso atsakovei. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnyje iš esmės yra įtvirtinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos objektų išimtinė savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybė. Aplinkybę, kad ieškovui į ginčo objektą nebūtų įmanoma įgyti nuosavybės teisių, pripažino ir ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
18. Ieškovui argumentuojant, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklype registruotas inžinerinis statinys – kanalizacijos rezervuaras, pažymėtina, jog iš byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovas, apie 1980 metus statydamas gyvenamąjį namą, įsirengė ir minėtą rezervuarą, nes tuo metu centralizuotos nuotekų sistemos gyvenvietėje nebuvo. 1986 m. buvo nutiesti magistraliniai nuotekų tinklai ir toje vietoje, kurioje buvo ieškovo kanalizacijos rezervuaras, įrengtas magistralinis nuotekų šalinimo kolektoriaus apžiūros šulinys. Šiuo požiūriu nuoseklius parodymus ir paaiškinimus ieškovas nurodė administracinio teisės pažeidimo byloje Tauragės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.4.-1608-607/2016 (apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos šios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis pripažintas kaltu savavališkai prisijungęs prie UAB „Tauragės vandenys“ eksploatuojamų buitinių nuotekų tinklų bei apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1075-513/2017 dėl nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimo pažeidimų (žalos atlyginimo). Nurodytose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo buvo išvesti trys išvadai ir prijungti prie nuotekų tvarkytojos UAB „Tauragės vandenys“ infrastruktūros. Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo apeliantas argumentavo, jog ne jis savo nuotekų šalinimo įrenginius prijungė prie ieškovės eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, bet jo nuotekų kaupimo rezervuaras buvo prijungtas prie ieškovės nuotekų tinklų be atsakovo valios. Šie argumentai teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti tuo, kad E. V. savavališkai jam nuosavybės teise priklausančio namo vietinius tinklus sujungė su nuotekų tvarkytojos UAB „Tauragės vandenys“ infrastruktūra. Analogiškus argumentus apeliantas dėsto ir nagrinėjamoje byloje bei teikia tuos pačius įrodymus, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti minėtose bylose (pavyzdžiui, 2016-12-20 ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadų įvertinti kitaip nei įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nėra teisinio pagrindo) konstatuojant, jog ginčo objekto savininkė yra UAB „Tauragės vandenys“. Šioje byloje savavališko prisijungimo prie nuotekų šalinimo tinklų infrastruktūros faktas yra prejudicinis ir pakartotinai neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo kaltę dėl savavališkai sugadinto šulinio (dalį jo permontavus ir patraukus į savo sklypo ribas) įrodo Komisijos 2017-02-20 protokolas Nr. 22-51, byloje pateiktos fotonuotraukos prieš ir po šulinio pertvarkymo bei inžinerinių tinklų matavimo planai. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Tauragės vandenys“, prašydama įpareigoti ieškovą atstatyti magistralinio nuotekų kolektoriaus apžiūros šulinį 171 į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. koordinates (duomenys neskelbtini), nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą apie šulinio patraukimą ir apie laiką, kada šulinys patrauktas, jeigu toks patraukimas buvo, taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nevertino UAB „Tauragės vandenys“, kaip tinklų savininkės ir valdytojos, pareigų.
21. Iš bylos duomenų matyti, jog tinklus UAB „Tauragės vandenys“ pradėjo eksploatuoti 2000-04-04. Šulinio vietos pasikeitimas konstatuotas Komisijos, sudarytos Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-07 įsakymu Nr. 5-124 E. V. veiksmams įvertinti 2017-02-20 protokolu Nr. 55-51. Iš protokolo matyti, jog remiantis pateiktomis fotonuotraukomis prieš ir po šulinio išardymo (perkėlimo), 2016-12-13 inžinerinių tinklų planu, kuriame šulinio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir 2017-01-10 inžinerinių tinklų schema, kurioje šulinio koordinatės (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į E. V. nenorą leisti komisijai apžiūrėti šulinį iš vidaus, Komisija konstatavo, kad šulinio vieta pasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina tokias Komisijos išvadas ir konstatuoja, jog jos iš esmės jos grįstos spėjimu, o ne neginčijamais įrodymais.
22. Teisėjų kolegija sutinka su aplinkybėmis, jog 2016-12-13 inžinerinių tinklų plane šulinys 171 yra nubraižytas ant sklypo ribos, tos pačios datos pririšimo brėžinyje šulinio jo koordinatės nurodytos (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovo užsakymu parengtoje UAB „Geogenus“ 2017-01-10 inžinerinių tinklų schemoje nurodytos ne šulinio, kaip nepagrįstai nurodyta Komisijos protokole, o jo dangčio koordinatės (duomenys neskelbtini). Įvertinusi itin nedidelį koordinačių pasikeitimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtent matuojamų taškų nesutapimai galėjo lemti nurodytą koordinačių pasikeitimą. Be to, ieškovas pripažįsta patraukęs šulinį apie 30 cm, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ypač atsižvelgiant į statybos darbų apimtį, atitiktų ne paties šulinio, o daugiau tikėtina, jo dangčio patraukimą ir nežymų vietos pakeitimą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme būtent ir paaiškino, jog dangtį nuolat remontuoja, jis griūva. Vertinant reikalingų statybos darbų ir specialiosios technikos poreikį kanalizacijos šulinio vietos pakeitimui, aplinkybę, jog tokiu atveju reikėtų atjungti nuotekų vamzdžius, o tai neabejotinai būtų sutrikdę nenutraukiamą nuotekų šalinimo sistemos funkcionavimą, įvykusi avarija, užliejimas ar pan., teisėjų kolegija daro išvadą, jog per vieną mėnesį, žiemos metu, juo labiau nenaudojant jokios sunkiosios technikos, to padaryti buvo neįmanoma. Šulinio dangčio patraukimu galėtų būti paaiškinami ir brėžiniuose užfiksuoti skirtingi atstumai tarp namo kampo ir šulinio (ar jo dangčio). Be to, ir fotonuotraukose, kaip atsakovės nurodoma, prieš ir po šulinio išardymo (perkėlimo) nematyti jokių buvusių statybos darbų, reikalingų šulinio perkėlimui, pėdsakų. Pažymėtina, jog nuotraukos darytos ir šulinio dangčio buvimo vieta „prieš“ ir „po“ fiksuota iš skirtingų pusių, vietų, kampų, skirtingomis kryptimis, o tai sunkina galimybę neginčijamai nustatyti tikslią šulinio ar jo dangčio buvimo vietą sklype, taip pat nėra nurodyta, kas ir kada fotografavo, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nuotraukos nėra informatyvios. Pažymėtina ir aplinkybė, jog sklypo planuose nurodytos sklypo ribos ir faktinės ieškovo sklypo ribos, kaip matyti iš fotonuotraukų, taip pat galbūt nesutampa. Iš atsakovės 2017-11-15 prašymo dėl įrodymų priėmimo ir atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, jog pagal tuo metu, kai buvo įrengiama nuotekų šalinimo infrastruktūra, galiojusius reikalavimus didžiausias atstumas tarp šulinių buvo 50 metrų, o nagrinėjamu atveju tarp kontrolinių šulinių Nr. 222 ir Nr. 223 yra 80,08 metrų. Atsakovės teigimu, būtent dėl to ir buvo įrengtas šulinys 171, tačiau jis nebuvo užfiksuotas atliekant kadastrinius matavimus 1996 metais, nes matininkas galbūt jo nepastebėjo, kadangi šulinys buvo ieškovo sklype, atsakovės teigimu, galbūt paslėptas (užkastas). Teisėjų kolegija aptartų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kada pakeista šulinio ar jo dangčio vieta, nustatyta aplinkybė, jog pats šulinys įrengtas apie 1986 metus įrengiant centralizuotą sistemą, tačiau atsakovė, kaip savininkė, infrastruktūrą perėmusi nuo 2000-04-04, kaip ir ankstesnis valdytojas, savo turtu iš esmės nesidomėjo ir juo tinkamai nesirūpino.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vertinant pirmosios teismo įpareigojimo ieškovui įvykdymo realumą, terminus, darbo, laiko ir pinigines sąnaudas, reikalingų statybos darbų apimtį ir reikalingos dokumentacijos tokių darbų atlikimui kiekį, atsižvelgiant į tai, jog ginčo šulinį ieškovas naudojo kaip savo nuo pat jo įrengimo 1986 metais, o teisėtas tinklų dalies valdytojas ir savininkas savo neveikimu iš esmės su tokiu ieškovo elgesiu sutiko, pripažino, kad ieškovui priklauso ir kompensacija už nepatogumus, susijusius su apsaugos zonos taikymu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovui, vartotojui ir fiziniam asmeniui nėra proporcingas, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo kriterijų. Tačiau atsakovės, kaip ginčo objekto savininkės ir valdytojos, kuri perėmė visas ankstesnio valdytojo teises ir pareigas, teisės ir pareigos gali būti tinkamai įgyvendinamos ir toliau esant susiklosčiusiai faktinei situacijai, kaip ir iki šiol. UAB „Tauragės vandenys“, manydama, jog reikia ir yra racionalu keisti daugiau kaip prieš 30 metų įrengto ir veikiančio šulinio vietą, gali ir turi tai padaryti savo sąskaita ir įstatymo nustatyta tvarka, nes jos pirmtakių ir jos pareiga buvo ir yra užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su viešojo vandens tiekėjo veikla ir nepertraukiamu nuotekų šalinimo infrastruktūros funkcionavimu ir priežiūra, vartotojų, perkančių vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, teisių apsaugą visame viešojo vandens tiekimo regione (CK 1.5 straipsnis, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3, 15 straipsniai). Priešingas vertinimas iš esmės reikštų, kad vartotojams būtų perkelta pareiga savo lėšomis veikti vandens tiekėjo interesais, rūpintis jiems nepriklausančia vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra ir ją pertvarkyti vandens tiekėjo nurodymu.
24. Remiantis išdėstytais motyvais ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir UAB „Tauragės vandenys“ priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį ir 1 450 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą, atsakovė – 75 Eur žyminį mokestį ir 2 415 Eur advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą.
Atmetus priešieškinį ieškovas neturi prievolės atlyginti atsakovės turėtas išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl sprendimo dalis priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei naikintina (CPK 93 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas iki bylos nagrinėjimo pradžios sumokėjo advokatui 450 Eur už apeliacinio skundo paruošimą ir 90 Eur žyminį mokestį, atsakovė – 1 089 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad didžioji dalis apeliacinio skundo patenkinta, atsakovė turi atlyginti ieškovui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį, iš ieškovo atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes teismas patenkino didesnę apeliacinio skundo dalį ir priešieškinį atmetė, o sprendimo dalies dėl ieškinio atsakovė neginčijo (CK 1.5 str., CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 93 str., 98 str.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės UAB „Tauragės vandenys“ priešieškinis, panaikinti, priešieškinį atmesti ir panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo E. V. priteistos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei UAB „Tauragės vandenys“.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Tauragės vandenys“ ieškovui E. V. 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.