Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-702-886/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
e2-702-886/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16596-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, UAB „Kauno vandenys“
Trečiasis asmuo
E. K., IF P
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Civilinė byla Nr. 2-702-886/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16596-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.3.6.; 35.5.; 44.2.4.1; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2015 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B., atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, UAB „Kauno vandenys“, tretieji asmenys - E. K., IF P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per IF P&C Insurance AS filialą, UAB „Kamesta“, dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2014-12-01 patikslintu ieškiniu (48-51 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 598,66 Eur (2 067,04 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas buvo pareiškęs solidarų reikalavimą dviems atsakovams - Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“, tačiau 2015-02-13 pareiškimu atsisakė savo reikalavimų antrojo atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-02-23 transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Alšėnų g., Kaune, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar atitvarais. Ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė buvo apsemta vandens, nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais aitvarais. Eismo įvykio metu sugadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. UAB „Inchape motors“ atliko minėtos transporto priemonės apžiūrą ir nustatė, kad sugadinta (reikalinga keisti) priekinė ir galinė dešinės pusės padangos ir ratlankiai, ir kad reikalinga ratų geometrijos patikra. Ieškovas apskaičiavo dėl įvykio patirtus nuostolius ir išmokėjo 2 708,33 Lt draudimo išmoką. Transporto priemonės nusidėvėjimas nebuvo nuskaičiuotas pagal draudimo sutarties sąlygas. Išieškant draudimo išmoką iš atsakovo, turi būti priskaičiuotas automobilio dalių nusidėvėjimas: ratlankiams taikomas nusidėvėjimas - 189,17 Lt, padangoms - 452,12 Lt.

Ieškovo atstovas 2015-02-13 teismo posėdyje pateikė rašytinį atsisakymą nuo ieškinio atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu ir prašymą pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis IF P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantį per IF P&C Insurance AS filialą, ir UAB „Kamesta“ nes priimtas sprendimas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad ieškinio atsisakymo šio atsakovo atžvilgiu teisinės pasekmės jam yra žinomos. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad apžiūrėjus įvykio vietos nuotraukas, įvykio vaizdą internetiniame tinklalapyje www.maps.google.lt ir teismo posėdyje atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovo pateiktą įvykio vietos Geologinių inžinerinių sistemos žemėlapį, neliko jokių abejonių, kad duobėje, į kurią įvažiavus transporto priemonei apgadintas automobilis, kanalizacijos šulinio nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodo (25-31 b.l.), kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką padengia iki tol gautos įmokos, todėl ieškovo nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni, nei reikalaujama, todėl ieškinys nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. nepateikta turto vertinimo ataskaita. Nėra įrodymų, kad automobilis apgadintas, įvažiavus būtent į nurodytą duobę. Savivaldybės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykio vietą, nei į automobilio apžiūrą, neturėjo galimybės pasisakyti dėl minėto įvykio. Pažymėjo, kad tomis pačiomis Kauno gatvėmis pravažiuoja dideli srautai automobilių, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai. Transporto priemonės vairuotojas privalėjo būti atidesnis, atsakingesnis ir turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nepateikė įrodymų apie nepriekaištingą automobilio būklę. Eismo įvykio aplinkybės grindžiamos tik viruotojo paaiškinimais, liudytojai nenustatyti. 2012-02-23 Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų apie nepriekaištingą Alšėnų gatvės, Kaune, būklę. Atsakovas prašė atmesti reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, o vietos savivaldos įstatymas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Trečiasis asmuo I. K. atsiliepime į ieškinį nurodo (42-43 b.l.), kad kelyje Alšėnų g., Kaune, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančia duobe nebuvo jokių ženklų įspėjančių vairuotojus apie esančią kliūtį ar pavojų kelyje. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lijo, kelyje esanti duobė nebuvo matoma, ji buvo apsemta vandeniu. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo išpjauta asfalto danga, o duobė palikta neužpilta su aštriomis duobės briaunomis. Ieškovas atlygino patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Aprašo 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nagrinėjamoje byloje žalą padariusio asmens kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo patvirtina atsakovo netinkamas jai priskirtų funkcijų vykdymas - prižiūrėti, remontuoti, taisyti, užtikrinti saugų eismą Alšėnų g., Kaune.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP) nustatyta, kad 2012-02-23 apie 18.28 val., Alšėnų g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiasis asmuo E. K. (turintis 24 metų vairavimo stažą), vairuodamas automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę pilną vandens, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratas (ratlankis ir padanga). Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2012-02-23 nutarimas, eismo įvykio medžiaga – eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, tarnybinis pranešimas. Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, tą patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ sutartis Serija LD Nr. 4070884. Iš 2012-02-24 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad išoriškai apžiūrėjus transporto priemonę nustatyti sugadinimai ir defektai: 1) keistinos dalys - priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinės dešinės pusės padanga, galinės dešinės pusės padanga ir galinės dešinės pusės ratlankis; 2) remontuojamos dalys – ratų geometrijos patikra. Ieškovas atlygino trečiajam asmeniui žalą, išmokėdamas 2 708,33 Lt sumą nepritaikius nusidėvėjimo (2012-03-12 vietinio mokėjimo nurodymas AB SEB banke). 2012-05-03 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir žalos neatlygino.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė neginčijo aplinkybės, kad ji yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, darytina išvada, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio – savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią trečiojo asmens E. K. vairuojamam automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje ties namu Alšėnų g. (duomenys neskelbtini), Kaune, buvusią, neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę.

Atsakovas teigia, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Transporto priemonę vairavęs E. K. nurodė, kad jis važiavo link Alšėnų gatvės dešiniąja eismo juosta, Kalvarijų gatvės link, nedideliu greičiu apie 40 km/h, tamsiu paros metu (vakaras, apie 18.28 val.), lyjant, duobė buvo apsemta vandens, todėl negalėjo duobės pastebėti ir jos apvažiuoti. Teismas pažymi, kad dviejų ratų sugadinimai ir žalos dydis paneigia atsakovo argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – automobilio vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę išpjautais aštriais kraštais 1,8 m ilgio, 0,12 m gylio, 1,2 m pločio, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Tą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2012-02-23 nutarimas, eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros akte (žalos bylos Nr. 124675), kuriame nurodytos keistinos dalys - priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga, galinės dešinės pusės ratlankis ir padanga, remontas - ratų geometrijos patikra. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo dokumentai (Kauno apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2012-02-23 nutarimas, eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, tarnybinis pranešimas) pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. vasario 23 d. nutarime nurodyta, kad vairuotojo E. K. veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Atsakovo teiginiai, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur ir kitomis aplinkybėmis, grindžiami tik prielaidomis.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Atsakovo argumentai, kad automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 straipsnis). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 straipsnio 6 dalis) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 straipsnio 13 dalis). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 straipsnio 2 punktas). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje; 2011 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekianti įgyvendinti šalis privalo įrodyti, kad eismo įvykio metu buvo draudikas, įvykis buvo draudiminis, draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, nustatytas asmuo atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 straipsnis).

Atsakovo argumentas, kad visiškas draudimo išmokos kaip žalos priteisimas draudimo bendrovei prieštarauja Draudimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką, nes jos nebelieka, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas šiais argumentais paneigia subrogacijos instituto taikymą. Teismas pažymi, kad išmokėjus draudimo išmoką, pasikeičia žalos atlyginimo santykio šalys – nukentėjusįjį asmenį pakeičia draudikas, kuris perima jo teisę reikalauti iš žalos padariusio asmens atlyginti žalą. Tačiau toks santykio šalių pasikeitimas (draudimo išmokos išmokėjimo faktas) nepanaikina žalos atlyginimo prievolės, nes, priešingu atveju, susidarytų teisiškai nelogiška situacija, jog atsakingo už padarytą žalą asmens padarytus nuostolius (jų dalį, patenkančią į draudimo įmokų ribas) padengtų pats nuostolį patyręs asmuo, taip sudarant sąlygas atsakingam asmeniui išvengti atsakomybės.

Teismas pažymi, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Savivaldybei neatlikus ar netinkamai atlikus jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos savarankiškos pareigos – funkcijos - prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves bei organizuoti saugų eismą, atsirado duobė sukėlusi eismo įvykį. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-23 nutarimo, Kauno aps. VPK patrulių rinktinės patrulio A. N. nubraižytos eismo įvykio vietos schemos, patrulio R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio apgadinimai atsirado automobiliui įvažiavus į neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę Alšėnų gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš įvykio vietos nuotraukų ir įvykio schemos matyti, kad duobė išpjauta aštriais kraštais, 1,8 m ilgio, 0,12 m gylio, 1,2 m pločio. Byloje nėra ginčo, kad kelio duobė minėtu nebuvo paženklinta ar aptverta. Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų patvirtinančių tinkamą gatvės įvykio vietoje Alšėnų g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkymą, priežiūrą, taisymą ir saugos eismo organizavimą. Teismas pažymi, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovo pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo E. K. 2008-04-11 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdrausta transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 2008 (AB „Lietuvos draudimas“ sutartis Serija LD Nr. 4070884). Šia sutartimi apdrausta minėta transporto priemonė pasirenkant draudimo sąlygų variantą – draudimas neišskaitant nusidėvėjimo. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.1. punkte nurodyta, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal šių taisyklių 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudimo išmoka nustatyta vadovaujantis draudimo sutartimi, transporto priemonių draudimo taisyklėmis, nepritaikius padangų nusidėvėjimą. Teismas pažymi, kad ieškovas prašo atlyginti 2 067,04 Lt žalą pritaikius nusidėvėjimą: ratlankiams – 189,17 Lt, padangoms – 452,12 Lt.

Atmestini atsakovo argumentai, kad žalą turėtų atlyginti UAB „Kauno vandenys“, nes duobė atsirado bendrovei atlikus inžinerinio statinio (šulinio) remonto darbus. Teismo posėdyje apžiūrėjus eismo įvykio nuotraukas, įvykio vietos vaizdą internetiniame tinklalapyje www.maps.google.lt, UAB „Kauno vandenys“ atstovo pateiktą įvykio vietos geologinių inžinerinių sistemų žemėlapį, buvo paneigti anksčiau išdėstyti argumentai, kad duobėje yra kanalizacijos šulinys, už kurio priežiūrą ir remontą atsakinga UAB „Kauno vandenys“. Anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad įvykio vietoje - Alšėnų gatvės dešiniojoje eismo juostoje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) – kanalizacijos šulinio nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovo argumentai dėl nepagrįstos žalos sumos atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus dėl nepagrįsto reikalavimo priteisti procesines penkių procentų metines palūkanas. Ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. ieškovas įgyja subrogacijos teisę į atsakovo deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266, 6.271 straipsnius ir tampa ieškovo skolininku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose: 2009 m. gegužės 21 d. Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. A62-1119/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556-992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662-1132/2014; ir kt.).

Ieškovui atsisakius ieškinio atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu, civilinė byla šio atsakovo atžvilgiu nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisiant 598,66 Eur (2 067,04 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 598,66 Eur (2 067,04 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 74,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,64 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio ir 58,92 Eur (200 Lt) už teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už 2014-09-15 pradinį ieškinį 2014-08-01 sumokėjo 17,67 Eur (61 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo nurodymu Nr. 70474, AB „Swedbanke“. 2014-12-01 patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimą, už kurį turėjo būti sumokėta 15,64 Eur (54 Lt žyminio mokesčio), todėl ieškovui grąžintina 2,03 Eur (7 Lt) permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 598,66 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 66 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (598,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,56 Eur (septyniasdešimt keturis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui UAB „Kauno vandenys“.

Grąžinti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 2,03 Eur (du Eur 3 ct), sumokėto 2014-08-01 mokėjimo nurodymu Nr. 70474, „Swedbank“, AB banke.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė