Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-519-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
1A-312-519-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
M. S.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-312-519/2012
Procesinio sprendimo Nr. 1-73-1-00871-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4; 2.4.7; 1.2.20.12. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 242 str. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, t. y. žinodamas, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-297-853/2011 buvo nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. galutine subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausme, 2011-10-14 įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo apeliacinio teismo išnagrinėti bylą iš naujo ir priimti teisingą sprendimą. Nurodo, jog yra jaunas, atlieka bausmę pirmą kartą, todėl jam yra labai sunku. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir prašo jį išteisinti pagal LR BK 242 str. ir skirti administracinę baudą.

Teismo posėdyje M. S. patikslino savo apeliacinio skundo reikalavimus ir prašė jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą. Jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti baudą. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-02-07 nuosprendį kaip pagrįstą ir teisėtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, pagrįstai M. S. pripažino kaltu pagal LR BK 242 str. Liudytojų ir paties nuteistojo duotais parodymai įrodyta, kad nuteistasis žinojo apie tai, jog yra priimtas nuosprendis, kuriuo M. S. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ir jis yra pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus, nuteistasis pripažino, jog slėpėsi nuo pareigūnų, nes bijojo vykti į laisvės atėmimo vietą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, įvertino nuteistojo M. S. asmenybę, t. y. M. S. buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kaltinamasis taip pat niekur nedirbo, nesimokė, nebuvo registruotas darbo biržoje. Teismas atsižvelgė ir į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. kad M. S. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis. Be to, teismas atsižvelgė į nuteistojo M. S. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi kaip į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė bausmę, mažesnę, nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Teismas taip pat pagrįstai įvertino ir į tai, kad nesunkų tyčinį nusikaltimą M. S. padarė būdamas anksčiau šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs. Be to, įvertinta ir tai, kad ankstesniais penkiais nuosprendžiais nuteistajam nebuvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Šeštuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turėjo atlikti pataisos namuose.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes kolegija konstatuoja, jog švelnesnės bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais, M. S. jokios teigiamos įtakos nepadarė. Apeliantas ne tik kad darė naujas nusikalstamas veikas, bet ir vengė atlikti paskirtą bausmę. LR BK 242 str. sankcijoje alternatyviai numatytos kelių rūšių bausmės. M. S. skunde prašė paskirti administracinę baudą, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, jog prašo keisti jam bausmės rūšį iš laisvės atėmimo į baudą. Pažymėtina, jog už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę administracinė atsakomybė nenumatyta. Nors LR BK 242 str. sankcijoje, kaip bausmės rūšis, yra numatyta bauda, tačiau kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes bei į tai, jog M. S. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu (LR BK 27 str.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1d.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, visiškai atitinka LR BK 54, 56 str. reikalavimus ir savo paskirtį. Subendrinta bausmė atitinka LR BK 64 str. reikalavimus, kadangi prie Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2012-02-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir galutinę bausmę skyrė 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog bausmės dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl labiau švelninti už padarytą nusikaltimą paskirtą bausmę nėra pagrindo. Su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas toliau formuotų M. S. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d. Atmesdamas prašymą leisti bausmės rūšį teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad M. S. turto ar legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, švelninti bausmę apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjaiVaclovas IždonasBronius Zalaga