- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- I1-4739-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01236-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjo S. S. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (t. 2, b. l. 19). Skunde (t. 1, b. l. 2–18) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. vasario 28 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairūs pertekliniai baldai. Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką, netinkamai įrengta ventiliacija, o vėdinimas per langus yra nepakankamas, dėl ko kamerose laikėsi nemalonūs kvapai, buvo drėgna. Gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, netinkamai atliktas remontas ir grybelio pašalinimo darbai, prižiūrėtojo iškvietimo sistema neįrengta, asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius plovė praustuvėje, kurioje plaunami indai ir veidas, suteikta teisė vieną kartą pasinaudoti dušu per savaitę, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kuris buvo gyvenamojoje patalpoje, iki lubų neatitvertas ir neturintis atskiros vėdinimo sistemos. Pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes tualetas yra priešais įėjimo/išėjimo duris, o pareigūnai, atidarydami duris ar stebėdami kamerą pro apžiūros langelį, neįspėdavo kameroje esančių asmenų, todėl jis buvo stebimas visą laiką kitų asmenų. Atsakovas grasino, veikė psichologiškai. Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 5500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (t. 2, b. l. 19).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 1, b. l. 149-158) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos norma HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2016-11-10 iki 2018-02-28, pareiškėjui teko nuo 3,69 m² iki 17,5 m² gyvenamojo kameros ploto. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų įrengimą, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos higienos normos ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 buvo patvirtintos laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad Kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys baldai ir kitas inventorius. Tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas-gali būti tupimas, praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Dėl sąlygų asmens higienai nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Dėl patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01), kuriame nurodyta ir aprūpinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimam (dėl drėgmės pūdavo, nedžiūdavo, smirdėdavo). Dėl minkštojo inventoriaus, atsakovas pateikia teismui patikrinimo aktus, kurie paneigia pareiškėjo dėstomus nusiskundimus.Iš patikrinimo aktų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, atkreipia dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovas sutiekia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pats pareiškėjas neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų nevykdymas.
Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², o ne 5 m², kaip nurodo pareiškėjas, nes pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o ne areštinėje.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-06-14 pažyma Nr. 60-/09-21553 Dėl S. S. (t. 1, b. l. 74-83), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2016-11-10 iki 2018-02-28 (419 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 419 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 419 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,20 m²) teko nuo 4,05 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,4 m² (kameroje 3 asmenys), 8,1 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 29 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,20 m²) teko nuo 3,84 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 19,44 m²) teko nuo 3,89 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m² (kameroje 4 asmenys), 6,48 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,35 m²) teko nuo 3,27 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,09 m² (kameroje 4 asmenys), 5,45 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 65 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,86 m²) teko nuo 3,64 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,37 m² (kameroje 5 asmenys), 5,47 m² (kameroje 4 asmenys), 7,29 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 95 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,29 m²) teko nuo 4,07 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,43 m² (kameroje 3 asmenys), 16,29 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 106 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,51 m²) teko nuo 3,59 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,30 m² (kameroje 5 asmenys), 5,38 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 67 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 22,00 m²) teko nuo 3,67 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,4 m² (kameroje 5 asmenys), 5,5 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 89 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,78 m²) teko nuo 3,56 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,45 m² (kameroje 4 asmenys), 5,93 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 40 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,44 m²) teko nuo 3,41 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,09 m² (kameroje 5 asmenys), 5,11 m² (kameroje 4 asmenys), 6,81 m² (kameroje 3 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (t. 1, b. l. 95–98) matyti, kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 2, b. l. 20-40). Iš paminėtos pažymos matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esančių stalų (kameroje Nr. 44 stalas 1,6x0,5, kameroje Nr. 29 stalas 1,61x0,49, kameroje Nr. 32 stalas 1,63x0,49, kameroje Nr. 65 stalas1,50x0,43, kameroje Nr. 95 stalas 0,5x1,6, kameroje Nr. 106 stalas 1,63x0,5, kameroje Nr. 67 stalas 1,0x0,6, kameroje Nr. 45 stalas 1,60x0,49, kameroje Nr. 89 stalas 1,6x0,5, kameroje Nr. 40 stalas 1,60x0,50, nurodytose kamerose yra taburetės arba suoliukai) pakanka, kad asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis valgė atšalusį maistą, nes vienu metu negalėjo visi susėsti prie stalo, valgė gulte, laikydamas karštus indus ar sėdėdamas ant lovos krašto, smarkiai susikūprinęs ir galvą atrėmęs į viršutinę gulimąją vietą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Juo labiau, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokioje kameroje (ar kokiu laikotarpiu) buvo per mažas stalas, nes pareiškėjas nurodytose kamerose buvo vienas, arba su dviem, trimis ar daugiau asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-06-14 pažymos Nr. 60-/09-21553 Dėl S. S. (t. 1, b. l. 74-83) matyti, kad kamerose su pareiškėju buvo penki ar šeši asmenys neilgą laiką, ir tik epizodiškai.
Pareiškėjo aiškinimas, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pateikti duomenys apie kalinčių asmenų skaičių kamerose yra netikslūs ir nepatikimi, vertintinas kritškai. Teismas remiasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-06-14 pažyma Nr. 60-/09-21553 Dėl S. S. (t. 1, b. l. 74-83), kurioje nurodytas pareiškėjo būtas laikas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu, kamerų Nr., kameroje buvusių asmenų skaičius (7 val. 30 min. ir 19 val. 30 min.), kamerų plotas m² ir ja abejoti teismas neturi pagrindo.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką, netinkamai įrengta ventiliacija, o vėdinimas per langus yra nepakankamas, dėl ko kamerose laikėsi nemalonūs kvapai, buvo drėgna. Gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, netinkamai atliktas remontas ir grybelio pašalinimo darbai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. lapkričio 3 d., t. 1, b. l. 116-118) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 29 ir Nr. 44. Gyvenamosiose kamerose Nr. 29 ir Nr. 44 ant sienų, lubų paviršių vizualiai matomų pelėsių nėra. Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 29 ir Nr. 44 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Gyvenamųjų patalpų vėdinimui per langus sąlygos sudarytos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (t. 1, b. l. 119–122, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 95 ir Nr. 106. Išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 106 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 dydį – 200 lx. Išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 95 neatitiko nustatytų ribinių dydžių (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14). Nustatyti oro temperatūros dydžiai (18⁰C) kamerose Nr. 95 ir Nr. 106 žemesni nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16). Santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 95 ir Nr. 106 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Ant kamerų Nr. 95 ir Nr. 106 sienų ir lubų yra vizualiai matomo pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Patikrinimus kameras Nr. 95 ir Nr. 106 nustatyta, jog kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).
Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-04-04 raštu Nr. 14/01-4623 Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo (t. 1, b. l. 123-124) pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) nustatytų trūkumų šalinimą, t. y. kameroje Nr. 95 pašalintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, tačiau kamerose Nr. 95 ir 106 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimai nepašalinti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 125–129) konstatuota, kad buvo patikrintos kameros Nr. 40, Nr. 45, Nr. 65. Nustatyta, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 40, Nr. 45, Nr. 65 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Oro temperatūra kamerose Nr. 45 ir Nr. 65 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūros išmatuoti parametrai kameroje Nr. 40 buvo nevertinti, nes matavimo metu langas minėtoje kameroje buvo pravertas. Nustatytos santykinės oro drėgmės vertė tikrintose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta visose tikrintose kamerose.
Nustatyta, jog kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros Nr. 65 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39).
Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.
Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.
ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 130–132, patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 89. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 89 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx. Išmatuotos oro temperatūros dydis (18⁰C – 19⁰C) kameroje Nr. 89 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 89 žemesnė, nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16). Ant kameros Nr. 89 sienų ir lubų, ypač kampuose virš santechninių įrenginių yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Patikrinta kameros Nr. 89 būklė dėl patalpų ir įrenginių priežiūros, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir pažeidimų nenustatyta.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą (planinį 1 kartą ketvirtyje ir pagal poreikį) vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (įrašas 2017-08-10).
Kamera Nr. 89 švari, tvarkinga. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 133–135) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.
ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių, laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 136–138) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu tikrinant švarių skalbinių laikymo ir minkštojo inventoriaus išdavimo sandėlį, nariuotakojų nepastebėta. Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas. Patikrinimo metu nustatyta, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2017 m. rugpjūčio 10 d.
Vadovaujantis ŠTI vidaus tvarkos taisyklėmis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Tam skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus.
Patikrinimo metu nustatyta, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai. Kratų patalpose naudojamas inventorius švarus.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 139–141) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 32. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 32 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Nustatytas oro temperatūros dydis ir santykinė drėgmė kameroje Nr. 32 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 28⁰C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.). Nustatyta, kad kameroje Nr. 32 esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.
Nustatyta, kas kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas – 2017-02-14).
Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., t. 1, b. l. 142–144) matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įrašas 2017-05-19).
Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarūs. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 145–147) matyti, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.
Ant kamerų bei bendrojo naudojimo patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarūs.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta.
Pareiškėjo teiginys dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta. Tai skunde pripažino ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo aiškinimas, kad vėdinimas per langus nepakankamas, yra subjektyvus ir neparemtas jokiais objektyviais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai (nebuvo sudarytos sąlygos į saugią ir orumą nežeminančią aplinką) yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).
Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrinta 9 iš 10 kamerų, kuriose buvo pareiškėjas. Iš patikrinimo aktų matyti, kad daugumoje kamerų dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, daugumoje kamerų vizualiai matomas pelėsis nebuvo užfiksuotas, taip pat konstatuota, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Taip pat nėra užfiksuota gyvenamosiose patalpose antisanitarinių sąlygų, ką skunde akcentavo pareiškėjas.
Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo aktu Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (t. 1, b. l. 119–122, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 95 neatitiko nustatytų ribinių dydžių (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja – 200 lx (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14), nustatyti oro temperatūros dydžiai (18⁰C) kamerose Nr. 95 ir Nr. 106 žemesni nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16), ant kamerų Nr. 95 ir Nr. 106 sienų ir lubų yra vizualiai matomo pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Šiaulių tardymo izoliatorius 2017-04-04 raštu Nr. 14/01-4623 Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo (t. 1, b. l. 123-124) pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) nustatytų trūkumų šalinimą, t. y. kameroje Nr. 95 pašalintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, tačiau kamerose Nr. 95 ir 106 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų pažeidimai nepašalinti. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 125–129) konstatuota, kad ant kameros Nr. 65 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39), o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 130–132, patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d.) konstatuota, kad oro santykinė drėgmė kameroje Nr. 89 žemesnė, nei reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 16), ant kameros Nr. 89 sienų ir lubų, ypač kampuose virš santechninių įrenginių yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar minėti higienos normos pažeidimai nurodytose kamerose buvo pašalinti ir kada, todėl šie higienos normos pažeidimai vertintini pareiškėjo naudai ir negalima vienareikšmiškai laikyti, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 Apie 2016 metais atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 88-91) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 92-94) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 – 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 32, o būtent: grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 95 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, sienos, lubos nuglaistytos, išardytas san. mazgo pjedestalas, san. mazgas išklijuotas plytelėmis, pervedžiota elektra, perteklinių gultų išmontavimas; Nr. 32 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos; Nr. 106 – nuvalytos lubos, sienos (pelėsis), užteptas hermetikas, perdažytos lubos, sienos, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai atlikto remonto, grybelio pašalinimo darbų, perteklinių gultų nedemontavimo, atmestini kaip nepagrįsti. Iš kamerų fotonuotraukų (t. 2, b. l. 20-40) matyti, kad kameros, kuriose buvo pareiškėjas, suremontuotos, švarios, tvarkingos, jose pareiškėjo judėjimas dėl gultų ar baldų nebuvo apsunkintas ar suvaržytas
Pareiškėjas prieštarauja pats sau teigdamas, kad kamerose aktualiu ginčo laikotarpiu buvo perteklinių baldų (t. 1, b. l. 5), nors toliau nurodo, jog trūko inventoriaus (t. 1, b. l. 13). Pareiškėjas savo nurodytų teiginių nekonkretizavo, nenurodė nei kokioje kameroje kokie buvo pertekliniai baldai ir kokioje kameroje kokio inventoriaus trūko. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo būtinas inventorius, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 20-40).
Pareiškėjo aiškinimas, kad visą parą veikė dirbtinė šviesa, kaip kankinimo priemonė psichologiškai palaužti, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016-2017 m. (t. 1, b. l. 99-107).
Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo, prižiūrėtojo iškvietimo sistema neįrengta, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris, tačiau taip susisiekti su pareigūnais yra neefektyvu ir nepatogu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-06-20 pažymoje Nr. 60/09-22280 (t. 1, b. l. 84) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.
Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, situacijų aprašymai nutreipti į tai, kas būtų, jeigu būtų, be to, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl perkėlimo iš vienos kameros į kitą
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo netinkamas kalinamųjų skirstymas į kameras.
Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014-06-19 įsakymu Nr. 1/01-157 ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-02-06 įsakymu Nr. 1/01-45 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašų IV skyrių, numatytas suimtojo (nuteistojo) perkėlimas į kitą kamerą tik įvertinus, ar tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakoja įstaigos kriminogeninės būklės. Aprašo IV skyriuje išdėstyti reikalavimai, kurie gali būti pagrindas perkelti suimtąjį (nuteistąjį) iš vienos kameros į kitą, o būtent: esant žodiniam (rašytiniam) suimtojo (nuteistojo) prašymui, jei prašymas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos kriminogeninės situacijos; Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto nurodymu; suimtajam (nuteistajam) pažeidus vidaus tvarkos taisykles; esant akivaizdiems pasiruošimo pabėgimui, užpuolimui ar kitiems neteisėtiems veiksmų požymiams; pasikeitus suimtojo (nuteistojo) teisiniam statusui arba paaiškėjus naujoms aplinkybėms, suimtojo (nuteistojo) laikymas kameroje pažeistų suimtųjų (nuteistųjų) laikymo atskirai reikalavimus; siekiant užkardyti neteisėtus veiksmus, neigiamai įtakojančius įstaigos kriminogeninę būklę; gavus duomenų apie asmenis, darančius neigiamą įtaką kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems) ar kitaip neigiamai įtakojančius įstaigos kriminogeninę būklę; esant kitiems veiksniams, neigiamai įtakojamiems įstaigos kriminogeninę būklę; kitais atvejais, kai siekiama užtikrinti stabilią įstaigos kriminogeninę būklę. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę, įvertinę situaciją, kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.
Taigi, asmenys iš vienos kameros į kitą perkeliami ne pagal jų pageidavimus, o pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje nustatytą tvarką, laikantis įstaigos lokalinių aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pareiškėjo nurodytas argumentas yra deklaratyvus, abstraktus, nedetalizuotas, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl jo perkėlimo iš vienos kameros į kitą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl švaros ir tvarkos kamerose
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo sudaromos antisanitarinės sąlygos.
Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (t. 1, b. l. 119–122, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 125–129) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 130–132, patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d.) konstatuota, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 133–135) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 136–138) matyti, kad vadovaujantis ŠTI vidaus tvarkos taisyklėmis, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Tam skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 139–141) matyti, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., t. 1, b. l. 142–144) matyti, kad valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).
Tai patvirtina byloje esantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016-2017 m. (t. 1, b. l. 99-107). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtą planą, nėra. Pareiškėjo aiškinimas, kad gyvenamosiose patalpose buvo sudaromos antisanitarinės sąlygos, yra nekonkretus, nedetalizuotas, nei kuriose konkrečiai gyvenamosiose kamerose buvo antisanitarinės salygos, nei kaip konkrečiai antisanitarinės sąlygos pasireiškė. Taip pat atmestinas pareiškėjo aiškinimas, kad jis savo gyvenamąją vietą tvarkėsi iš savo asmeninių lėšų, pirkdamas valymo priemones, kurios buvo parduotuvės sąraše, naudodavo savo asmeninius drabužius kaip valymo skudurus, nes atsakovas kategoriškai atsisakydavo suteikti valymo priemones arba jų reikėdavo laukti. Tokiam savo aiškinimui pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir įtikinamų paaiškinimų, todėl lieka neaišku, ar valymo priemonės ir kokios nebūdavo išduodamos, ar tik jų reikėdavo laukti. Pareiškėjas dėl gyvenamųjų patalpų antisanitarinių sąlygų, valymo priemonių neišdavimo į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kuris buvo gyvenamojoje patalpoje, iki lubų neatitvertas ir neturintis atskiros vėdinimo sistemos. Be to, pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes tualetas yra priešais įėjimo/išėjimo duris, o pareigūnai, atidarydami duris ar stebėdami kamerą pro apžiūros langelį, neįspėdavo kameroje esančių asmenų, todėl jis buvo stebimas visą laiką kitų asmenų.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 86-87) matyti, kad kamerose Nr. 65, 95, 67 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,82 m iki 2,29 m, o kamerose Nr. 44, 29, 32, 106, 45, 89, 40 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis yra nuo 2,09 m. iki 2, 33 m. t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).
Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Pareiškėjas nurodė, kad tualetas yra priešais įėjimo/išėjimo duris, o pareigūnai, atidarydami duris ar stebėdami kamerą pro apžiūros langelį, neįspėdavo kameroje esančių asmenų, todėl jis buvo stebimas visą laiką kitų asmenų. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 2, b. l. 20-40) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba kairėje) įėjimo durų atžvilgiu, o kameroje Nr. 29 iš kameros vidinės pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,5 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose neperšviečiamomis užuolaidomis arba durimis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 133–135) konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.
Be to, iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (t. 2, b. l. 20-40) matyti, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.
Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (t. 2, b. l. 20-40) matyti, kad kai kuriose kamerose klozetai yra tupiami. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija nepatvirtina, kad dėl tupiamo tualeto konstrukcijos pareiškėjui susidaro nepatogumų juo naudotis. Juo labiau, pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, o dėl nurodyto nepatogumo, jeigu toks buvo, į Šiaulių tardymo direktorių ar Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą pasinaudoti dušu per savaitę.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 136–138) matyti, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi būti taip aprūpinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar dušu klimatui tinkamoje temperatūroje. Darytina išvada, jog šis aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne dušais, todėl negalima daryti išvados, jog dėl to, kad dušais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti papildomai, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės (pvz. po sporto pasinaudoti dušu) yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Juo labiau, kaip jau minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra kriauklė ir čiaupas, iš kurio bėga šaltas vanduo, o tai suteikia galimybę rūpintis higiena kiekvieną dieną. Be to, teisės aktuose numatyta pareiškėjui teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl pareiškėjo pretenzijos tik dėl vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos, todėl atmestinos.
Dėl drabužių skalbimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius plovė praustuvėje, kurioje plaunami indai ir veidas.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.178. 6.12) (t. 1, b. l. 119–122, patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); pildomas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 125–129) konstatuota, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.
Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 133–135) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 136–138) matyti, kad švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 139–141) matyti, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., t. 1, b. l. 142–144) matyti, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.
ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 145–147) matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta.
Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką (t. 1, b. l. 108-110), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (t. 1, b. l. 111-114), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“(t. 1, b. l. 115), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Pagal nustatytą tvarką, neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį.
Pareiškėjo nurodytas teiginys yra bendro pobūdžio, abstraktus, nekonkretus, nedetalizuotas, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl jo argumentas dėl asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių plovimo praustuvėje, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 72) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingą įprotį. Į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl stuburo skausmo, o 2017-10-09 skundų neturėjo. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-06-18 pažymos Nr. 61/04-1192 (t. 1, b. l. 85) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais, prašymais laikotarpiu nuo 2016-11-10 iki 2018-02-28 dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Pareiškėjo skundo teiginys (t. 1, b. l. 5), kad atsakovas grasino ir veikė psichologiškai, Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Šiuos pareiškėjos teiginius paneigia aukščiau paminėta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-06-18 pažyma Nr. 61/04-1192 (t. 1, b. l. 85), kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais, prašymais laikotarpiu nuo 2016-11-10 iki 2018-02-28 dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kas ir kada jam grasino, iš ko konkrečiai ir kada patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Pareiškėjas nenurodė, kodėl, jo nuomone, jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo paaiškinimai, kai asmeninės erdvės neturėjimą kalinimo metu prilygino priverstiniam seksualiniam priekabiavimui (t. 1, b. l. 5, 8, 15), buvo pažeistas asmens kūno neliečiamumas ir vientisumas, yra bereikšmiai.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 419 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 419 dienų nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, privatumas naudojantis sanitariniais mazgais taip pat nebuvo pažeistas. Tačiau pareiškėjo argumentai dėl vizualiai matomų pelėsių kamerose Nr. 95 (pareiškėjas buvo 2 dienas), Nr. 106 (pareiškėjas buvo 33 dienas), Nr. 65 (pareiškėjas buvo 16 dienų), Nr. 89 (pareiškėjas buvo 43 dienas) bei tai, kad kameros Nr. 95, 106,87 neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimų, pripažįstami pagrįstais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), tačiau, šiuo atveju, satisfakcija netaikytina, nes pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo netrumpą laiko tarpą (419 dienų). Tuo pačiu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, nutartis administracinėje byloje Nr. A-2804-662/2019 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 5500 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas šimtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.