- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- II-587-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00540-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2024 m. vasario 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 23219938059) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2024 m. vasario 27 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 23219938059), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal S. V. 2023 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimą dėl to kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. nuo 19.00 val. iki 23:34 val. (duomenys neskelbtini), kaimynai kėlė triukšmą, trukdė ilsėtis nakties metu. Sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuojamas tuo, kad išnagrinėjus pranešime nurodytas aplinkybes, trūksta objektyvių ir faktinių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje (b.l. 5-6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. 2024 m. kovo 14 d. pateikė skundą dėl aukščiau minėto nutarimo, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir įpareigoti Institucija iš naujo atlikti tyrimą. Skunde nurodė, kad buvo užpildytas pranešimas policijai dėl triukšmo kaimynų bute. Praėjo daugiau nei pusmetis. Pasiteiravus dėl tyrimo eigos, pranešimas buvo atmestas dėl objektyvių ir faktinių įrodymų trūkumo. Nurodo, kad prie jo pranešimo buvo pateiktas faktinis įrodymas – įrašas. Pranešime buvo nurodyti kontaktai asmenų, taip pat girdėjusių triukšmą. Nutarime įvykio vietos adresas nesutampa su pranešime nurodytu adresu. Be to, pranešime jis nurodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau tyrimo metu jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. To pasekoje jis negali pareikšti skundo administracinių nusižengimų registre (b.l. 2).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta gavus S. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pranešimą. Kartu su skundu pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „20230826_222816.mp4“. Tyrimo metu nustatyta, kad S. V. 2023 m. rugpjūčio 26 apie 22 val. 34 min. telefonu kreipėsi dėl triukšmo sklindančio iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams triukšmas nutilo. Policijos patrulių ekipažo, reagavusio į įvykį, vyresnysis pareigūnas, Policijos registruojamų įvykio registre ROIK 0123000508456, skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“, įrašė: „Nurodytu adresu tylu, ramu, jokio triukšmo nesigirdi“. Taip pat byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, pastarieji nurodė, kad jokio triukšmo negirdi, kaimynai netrukdo. Įvertinus vaizdo įraše pavadinimu „20230826_222816.mp4“ esamą informaciją, konstatuojama, kad įrašas yra trumpalaikis, apie 9 sek. Jokio nuolatinio triukšmo nesigirdi, girdimas asmenų juokas, pavieniai šauksmai. Nagrinėjamu atveju negauta ir nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog tyčiniais veiksmais buvo ketinama sutrikdyti asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 23219938059 S. V. nepripažintas nukentėjusiuoju. Tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymas. S. V. nei kreipdamasis su pranešimu į policiją, nei skunde nepateikė jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių, jog dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teiginiai, kad patyrė neturtinę žalą (trukdė ramybę jo šeimai) laikytini deklaratyviais ir nesuteikiančiais pranešėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju. Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK 23219938059 taip pat nenustatyta, jog pranešėjui būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Šiuo atveju nutarimas nutraukti/nepradėti administracinio nusižengimo teisenos neturi jokios tiesioginės įtakos pranešėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl S. V. laikytinas tiesiog informacijos pranešėju, įvykdžiusiu pilietinę pareigą pranešti apie galimai daromus/padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Institucija mano, kad skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, nes administracinio nusižengimo byloje ROIK 23219938059 S. V. neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą mano, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 1 PK objektyviai ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nutarimu Nr. 12-ANR_N-208-2024 pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, požymių (b.l. 28-30).
Institucijos atstovas būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti skundą nedalyvaujant Institucijos atstovui. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovui.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsiliepime į skundą nurodyta, jog viskas ištirta. Tas tyrimas truko daugiau nei pusę metų. Jo pateiktame garso įraše triukšmas girdėti, tačiau institucija vertino, kad jis per trumpas. Įrašas trumpas, nes triukšmas ne nuolatinis, o epizodinis. Būna triukšmas, riksmai, keiksmai, jis pasikartoja kas 10-15 min. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo apklausti kaimynai. Tačiau jo žmona nebuvo apklausta, kuri taip pat girdėjo triukšmą. Kaimynų butas yra virš jų, jis nuomojamas. Po rugpjūčio įvykio dar du kartus buvo triukšmauta, jis parašė dar du pareiškimus. Dėl jų tyrimo jokios informacijos nebuvo gauta. Tada jis kreipėsi į tyrėją ir tos pačios 2024 m. vasario 27 d. nutarimais buvo atmesti visi trys jo skundai. Jis kvietė policiją dėl 2023 m. rugpjūčio 26 d. triukšmavimo nakties metu. Pareigūnai atvyko tada, kai iš kaimynų buvo jau buvo išėjęs triukšmo šaltinis. Jis išgirdo trinktelėjimą durimis, pro durų akutę pamatė kažką išeinant. Pareigūnai atvyko po penkių minučių. Garso įrašas darytas iš jo (pareiškėjo) buto. Kai šie kaimynai atsikraustė, jis su žmona pusę metų bandė su jais bendrauti, paskui bendravo su jų buto savininku. Po jų pabendravimo, jie pradėjo dar labiau triukšmauti. Tada jie pradėjo kviesti policiją ir rašyti pareiškimus (b.l. 94-102).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Teismų praktikoje dėl šio pobūdžio bylų laikomasi pozicijos, kad tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas tarp kaimynų yra užsitęsęs ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagristų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (2023 m. gruodžio 20 d. nutartis Klaipėdos apygardos teismo Nr. AN2-242-795/2023).
Pirma teismas pažymi, kad skirtingai, nei teigiama atsiliepime į skundą, S. V. yra subjektas, turintis teisę paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. ANK 621 straipsnis nustato, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kaip matyti iš pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimo, pareiškimo apie įvykį, parodymų protokolo, jame S. V. nurodė, jog jam padaryta neturtinė žala – trukdė ramybę jo šeimai (b.l. 13-14). Taigi, net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nebuvo administracinio nusižengimo bylos teisenoje pripažintas nukentėjusiuoju, jis kaip asmuo, pranešęs apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą turi teisę teikti skundą dėl Institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Teismas sutinka, kad Vilniaus aspk. VPK Vilniaus miesto 1 PK 2024 m. vasario 27 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal S. V. pareiškimą dėl 2023 m. rugpjūčio 26 d. triukšmo kėlimo nakties metu (duomenys neskelbtini), bute iš esmės neatlikta byloje surinktų duomenų analizė ir vertinimas, apsiribojant teiginiu, kad išnagrinėjus pranešime nurodytas aplinkybes, trūksta objektyvių ir faktinių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje. Įrodymų analizė ir vertinimas iš esmės buvo atliktas tik Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą. Taip pat skundžiamame nutarime klaidingai nurodytas triukšmo šaltinio adresas – nurodytas pareiškėjo butas, o ne tas, kuriame, pareiškėjo teigimu buvo triukšmaujama ((duomenys neskelbtini) butas). Tačiau teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka, kad pati tyrimo išvada yra pagrįsta, o rašymo apsirikimo klaida dėl buto numerio negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą.
2023 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nurodyta, jog S. V. pateikė per ePolicija sistemą pareiškimą, kad kaimynų bute (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 26 d. nuo 19 val. iki 23.24 val. buvo girdimas triukšmas: buvo šūkaujama, trypiama, garsiai juokiamasi. Jam ir jo šeimai trukdė ilsėtis nakties metu. 22:33 val. buvo pranešta 112 dėl triukšmo kaimynų bute. Pareigūnams atvykus triukšmas buvo pasibaigęs. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą – trukdė ramybę jo šeimai. Pozicija dėl žalos atlyginimo – atsisako civilinio ieškinio (b.l. 13-15).
Tyrėjo D. T. 2024 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. Pabendravus su kaimynais iš (duomenys neskelbtini)-o buto, kaimynė R. J. paaiškino, kad jokio triukšmo negirdi, jokie kaimynai jai netrukdo. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini)-o buto B. G. paaiškino, kad triukšmo taip pat negirdėjo (b.l. 8).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pareiškėjo skundas dėl triukšmavimo, turi būti pagrįstas kitais surinktais objektyviais duomenimis. Pirmiausiai tokio pobūdžio duomenys būna dėl triukšmo iškviestų policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės: ar jie užfiksavo triukšmavimą, ar jis išeina už buto, kuriame triukšmo šaltinis ribų, kokio pobūdžio tai keliantys triukšmą veiksmai.
Atsiliepime į skundą nurodyta, jog per Bendrąjį pagalbos centrą gavus S. V. policijos iškvietimą 2023 m. rugpjūčio 26 d. 22.32 val., į įvykio vietą buvo atsiųstas patrulių ekipažas patikrinti pranešime nurodytų aplinkybių. Policijos registruojamų įvykių kortelėje, skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ nurodyta, jog „Nurodytu adresu tylu, ramu, jokio triukšmo nesigirdi“. Pareiškėjas taip pat pripažino tiek posėdyje, tiek pareiškime ePolicijai, kad pareigūnams atvykus triukšmo jau nebuvo, triukšmautojai galimai buvo pasišalinę iš buto. Vadovaujantis šiais duomenimis, teismas vertina, kad triukšmavimas, jei jo būta, buvo labai trumpalaikis, nes policija buvo kviečiama jau po pusvalandžio po 22.00 val.
Pareiškėjas pateikė garso įrašą 20230826_222816.mp4, darytą 2023 m. rugpjūčio 26 d. 22.28 val., įrašas yra labai trumpos trukmės 9 sek., jame nežymiai girdėti tik vyro sušaukimas ir keli negarsūs trinktelėjimai. Iš šio garso įrašo negalima spręsti, kad triukšmas buvo nuolatinis ir ilgas, trukdantis ilsėtis. Sušunkama gali būti nevalingai už kažko užsigavus, suskaudus, kažką netyčia nuvertus ar numetus, bet tai nereiškia, kad triukšmaujama sąmoningai, ignoruojant kaimynų teisę į poilsį nakties metu. Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ 1 lentelės 1 punktas nustato, jog gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose nakties metu (nuo 22.00 val. iki 6.00 val.) leidžiamas didžiausias ekvivalentinis garso slėgio lygis 35 decibelai, maksimalus garso slėgio lygis 45 decibelų. Iš tokio trumpo garso įrašo negalima spręsti, kokio garsumo buvo asmens viršuje kalbėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Institucija teisingai vertino, jog minėtas garso įrašas yra nepakankamas įrodymas, konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje buvimą.
Pareiškėjas teigia kad buvo apribota jo teisė skųsti nutarimą, kadangi Administracinių nusižengimų registre nėra informacijos, jog jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Šiuo atveju, kadangi nebuvo tyrimo metu nustatytas viešosios rimties trikdymo faktas, konstatuota, kad nusižengimas nepadarytas, nebuvo pagrindo pareiškėjo pripažinti nukentėjusiuoju. Nepaisant to, jo teisė skųsti nutarimą yra objektyvi ir tikra jau aukščiau minėtu ANK 621 straipsnio pagrindu ir ji buvo pareiškėjo sėkmingai realizuota. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo padarytas procesinis pažeidimas.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma nėra pakankama neabejotinai ir tikrai konstatuoti faktą, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. nakties metu (nuo 22.00 val.) bute (duomenys neskelbtini), buvo keliamas triukšmas, kuris trukdė aplinkinių gyventojų poilsį. Asmens nubaudimas negali būti paremtas vieninteliu įrodymu – pareiškėjo aiškinimu, nes jo suvokimas apie triukšmo lygį gali būti subjektyvus, įtakotas asmeninių fizinių ypatumų ar suvokimo. Pareiškėjo teiginiai turi būti patvirtinti ir kitais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo surinkta. Darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2024 m. vasario 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 23219938059) yra pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo S. V. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2024 m. vasario 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 23219938059) nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.