Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. 2023 m. liepos 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačiusi I. M. veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 488 straipsnio 1 dalyje, požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pareiškėjos I. S. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje I. M. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 488 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje, sudėčių. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie nepatvirtina administracinių nusižengimų požymių buvimo I. M. veiksmuose.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

9. Apeliaciniu skundu I. S. iš esmės prašo panaikinti 2023 m. liepos 26 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Iš apeliacinio skundo argumentų darytina išvada, kad pareiškėja neginčija 2023 m. spalio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties dalies dėl nutrauktos administracinės teisenos dėl galimo I. M. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 str. 1 d., padarymo. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju I. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir ar ji nagrinėjamu atveju gali būti laikoma tinkamu subjektu už minėto administracinio nusižengimo padarymą.

11. Apeliantė nurodo, kad prieš pateikdama skundą policijai dėl kaimynų I. ir A. M. keliamo triukšmo, kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Skyriaus darbuotojai 2023 m. balandžio 21 d., 21.00 val., tikrindami skunde nurodytas aplinkybes, atvyko pas I. S. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau triukšmo nenustatė, nes, kaip nurodo apeliantė, I. M. tuo laiku buvo išvykusi, o jos dukra su šunimi buvo išėjusi pasivaikščioti. 2023 m. balandžio 26 d. Skyrius pateikė atsakymą su paaiškinimu, kad tarp kaimynų keliamo triukšmo lygio daugiabučiuose niekas nematuoja, tam nėra įrangos ir atitinkamos licencijos. Pažymėtina, kad pagal galiojančių teisės aktų normas, ne kiekvienas keliamas triukšmas (jo lygis), kaip antai, statybos darbų ar buitinis, yra matuojamas. Tokiais atvejais, teismas, vertindamas ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar buvo sutrikdyta viešoji rimtis, gali remtis liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso ir vaizdo įrašais bei kitais surinktais duomenimis. Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiami policijos pareigūnai, užtenka, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą.

12. Policijos registruojamų įvykių registre nuo 2023 m. sausio 1 d. užregistruoti I. S. pranešimai: 2023 m. gegužės 10 d., 22.47 val. (duomenys neskelbtini) dėl šuns keliamo triukšmo bei 2023 m. gegužės 23 d., 22.55 val. (duomenys neskelbtini) dėl keliamo triukšmo bei šuns lojimo. Kaip nurodyta 2023 m. liepos 26 d. pareigūnės surašytame tarnybiniame pranešime, tikslinant skunde nurodytas aplinkybes, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), iš buto triukšmas ar šuns lojimas girdimas nebuvo. Taigi nei du kartus – 2023 m. gegužės 10 d. bei 23 d. – į pareiškėjos iškvietimą reagavę policijos pareigūnai, nei balandžio 21 d. atvykę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, nei balandžio 25 d. UAB „Mano būstas Baltija“ priežiūros inžinierius, apžiūrėjęs ir surašęs statinio dalies apžiūros aktą (duomenys neskelbtini), nei liepos 26 d. skundo aplinkybes tikslinusi, į daugiabutį vykusi tyrėja triukšmo, sklindančio iš 5-ojo buto (ar šuns lojimo) fakto neužfiksavo.

13. Apeliantė prašo teismo pripažinti tinkamais įrodymais kaimynių D. U. ir O. S. rašytinius patvirtinimus, kuriuose nurodyta, kad jos, būdamos pareiškėjos bute (duomenys neskelbtini), girdėjo iš I. ir A. M. buto sklindantį triukšmą. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas detaliai ir argumentuotai išdėstė, dėl ko D. U. ir O. S. vardu pasirašytus patvirtinimus vertino kritiškai ir su tokiu vertinimu sutinka ir apygardos teismas. Patvirtinimuose yra nurodyti bendro pobūdžio, deklaratyvūs teiginiai, kurių nepatvirtina jokie kiti surinkti duomenys. Be to, kaip jau nustatyta, šiuos patvirtinimus surašė ir atspausdino pati I. S. bei paprašė pasirašyti kaimynių, kurios, kaip paaiškėjo, nuolat negyvena daugiabutyje. Be to, kaip nurodyta 2023 m. liepos 26 d. pareigūnės surašytame tarnybiniame pranešime, tikslinant skunde nurodytas aplinkybes, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), bendrauta su 9-to buto gyventoja O. S., kuri paaiškino, kad savo bute bei laiptinėje iš 5-to buto sklindančio triukšmo negirdi (5-as butas yra po jos butu), taip pat negirdi ir šuns lojimo, tačiau kaimynė iš 1-o buto buvo paprašiusi, kad pamaitintų gyvūnus, kol ji bus išvykusi. Nuėjusi į jos butą, girdėjo garsą iš 5-to buto, kuris buvo panašus į vaikščiojimą. Taigi policijos pareigūnams 9-o buto gyventoja O. S. nepatvirtino aplinkybių, nurodytų 2023 m. birželio 29 d. atspausdintame patvirtinime apie iš 5-o buto girdėtą triukšmą, panašų į šokinėjimus ir kojų daužymą į grindis ir laiptinėje sklindantį triukšmą.

14. Be to, I. S. atspausdintuose patvirtinimuose užfiksuotą informaciją apie tai, kad iš 5-ojo buto kaimynai nuolatos triukšmauja, šuo loja, triukšmas girdisi visoje laiptinėje, paneigia kiti duomenys. Teisme apklausta liudytoja B. J. nurodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) jau 40 metų ir jokių konfliktų su kaimynais neturėjo ir neturi. Ji jokių nusiskundimų (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo neturi, yra tik kelis kartus girdėjusi šuniuką sulojant (duomenys neskelbtini) bute, tai buvo tik pavasarį, vasarą šuns lojimo negirdėjo, šuns lojimas nebuvo nuolatinis ir ilsėtis netrukdė. I. S. buvo pas ją atėjusi, kai atnešė pasirašyti raštą dėl kaimynų (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo, tačiau ji nepasirašė, nes triukšmo iš šių kaimynų buto ji negirdi, iš kitų kaimynų nusiskundimų dėl triukšmo taip pat nėra girdėjusi. Nesupranta, kaip ji šalia gyvendama negirdi triukšmo iš kaimynų buto, o pareiškėja triukšmą girdi. Šiais teisme apklaustos liudytojos B. J. duotais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

15. I. S. apeliacinio skundo argumentas, kad piktybiškas galimai tik I. M. keliamas triukšmas, sklindantis iš jos buto kiekvieną vakarą nuo 2023 m. sausio 5 dienos ir besitęsiantis iki šiol, yra neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o yra grįstas tik apeliantės subjektyviais išgyvenimais, kadangi kartu su I. M. gyvenančiam jos sutuoktiniui A. M. apeliantė dėl galimo triukšmavimo pretenzijų neturi.

16. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

17. Institucijai duotame paaiškinime ir teisme atliktos apklausos metu I. M. kategoriškai neigė triukšmaujanti ir nurodė, jog kai po atlikto remonto pradėjo gyventi 5-ame bute, prasidėjo kaimynės I. S. skundai. Jei kaimynė ką girdi, tai tik buitinį triukšmą, ji piktybiškai netriukšmauja, dukros šuo piktybiškai neloja. Iš kitų kaimynų priekaištų dėl triukšmo jų šeima nėra sulaukusi. Nuolat name gyvena tik 6-to buto kaimynė B. J., jos buto siena ribojasi su jų buto siena, kiti kaimynai nuolat name negyvena. Tokius sutuoktinės I. M. parodymus teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas A. M., kuris nurodė, jog jokio triukšmo nekelia, jis keliasi šeštą valandą ryto, dirba pamainomis, ryte išgeria kavos ir išeina į darbą, o pareiškėja rašo žinutes ir 19 val., ir 6 val. ryto dėl galimo jų triukšmavimo. Pareiškėjos priekaištai dėl triukšmo prasidėjo iškart, kai jų šeima po remonto atsikraustė, nors jokių baldų dar neturėjo ir jų nestumdė.

18. Tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo, nes viešosios rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis. Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešosios rimties sutrikdymo faktas gali būti įrodinėjamas ne tik techninėmis priemonėmis, tačiau tokioje situacijoje, kai konfliktas tarp kaimynų yra užsitęsęs ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), kyla pagristų abejonių dėl to, ar viešoji rimtis išvis buvo sutrikdyta, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

19. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje buvo labai išsamiai ir pagrįstai atsakyta į visus pareiškėjos skunde teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Aukštesniojo teismo vertinimu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.