- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2YT-2634-671/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00664-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo), suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. po tėvų B. K. ir A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. K.. Mirties dieną B. K. buvo registruotoje santuokoje su A. K., pareiškėjo mama, kuri (duomenys neskelbtini) taip pat mirė. B. ir A. K., gyvendami santuokoje, susilaukė dviejų vaikų – dukros Z. K. ir sūnaus, pareiškėjo, A. K.. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kurio nuostatos taikytinos šiuo atveju, po B. K. mirties, kartu su pareiškėju įstatyminiai mirusiojo turto įpėdiniai būtų B. K. dukra ir jo sutuoktinė. Pagal to paties įstatymo nuostatas po A. K. mirties jos įstatyminiai turto įpėdiniai būtų tik jos vaikai, t. y. pareiškėjas ir jo sesuo Z. K.. Mirusiojo B. K. palikimą sudarė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat įvairūs kilnojamieji daiktai, namų apyvokos reikmenys ir apstatymo daiktai. Mirusiosios A. K. palikimą sudarė namų apyvokos ir apstatymo daiktai. Į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose atsirado paveldėtinas kilnojamasis turtas, nei B. K., nei A. K. daiktinės teisės registruotos nebuvo, tačiau šiame name sutuoktiniai gyveno nuo pat jų santuokos sudarymo pradžios, ten sukūrė šeimą, užsiėmė ūkine veikla. Po B. K. mirties minėtame būste liko gyventi pareiškėjas ir mirusiojo sutuoktinė A. K.. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad moteris jau tuo metu sunkiai sirgo, dėl ko ją po keleto mėnesių taip pat ištiko mirtis, todėl pareiškėjas iš karto ėmė valdyti tiek jo tėvui priklausiusį žemės sklypą, tiek ir kilnojamuosius daiktus. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo mamai A. K., jai priklausiusius kilnojamuosius daiktus pareiškėjas taip pat iš karto pradėjo valdyti ir jais naudotis, nes, kaip minėta, kartu su tėvais gyveno nuo pat gimimo dienos. Nors į nekilnojamąjį turtą – pastatus – sutuoktiniams nuosavybes teises nebuvo įregistruotos, tačiau tiek po tėvo, tiek ir po motinos mirties pareiškėjas rūpinosi gyvenamuoju būstu, jį prižiūrėjo, mokėjau mokesčius už suteiktas paslaugas, prižiūrėjo ir augino tėvų įsigytus gyvulius – karves, avis, kiaules ir vištas. Pareiškėjas mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina aplinkybę, jog po tėvų mirties atsiradusį palikimą priėmė tik jis, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų B. K. ir A. K. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, inspekcija neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, todėl sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad institucija neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus faktines ir teisines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo A. K. tėvas B. K. mirė (duomenys neskelbtini), mama A. K. – (duomenys neskelbtini). B. K. ir A. K. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo A. K. ir Z. K.. Pareiškėjo tėvui B. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Telšių rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 m., 1991-1998 m. ūkinių knygų matyti, kad B. K. ir A. K. gyveno gyvenamajame name su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. K. nuo 1998 m. birželio 28 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Telšių rajono 4-asis notarų biuras 2023 m. vasario 2 d. išdavė liudijimus, kuriuose nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio B. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusios A. K. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra užvestos. Z. K. 2023 m. vasario 23 d. pareiškimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui B. K. ir (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. K. jų palikimo nepriėmė, į jų paliktą turtą pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš.
Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo metu, t. y. po pareiškėjo tėvo B. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir motinos A. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos ir CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.
Palikimo atsiradimo laiku galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis).
Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016,). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Pareiškėjas nurodo, kad po tėvų B. K. ir A. K. mirties jiems priklausiusį turtą jis ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Netikėti pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas A. K. po tėvų B. K. ir A. K. mirties jų palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po jų mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.