Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei kitų procesinių reikalavimų bei atsakovo R. V. priešieškinį, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo byloje priėmimo įpareigoti atsakovą R. V. gyventi skyrium nuo ieškovės S. V. ir šalių nepilnamečio vaiko R. S. V. ir įpareigoti atsakovą R. V. vykdyti ½ dalį visų kredito gavėjo prievolių, pagal šalių sudarytą 2010-10-20 kredito sutartį Nr. 10-079377-FA, įskaitant periodinių mėnesinių kredito dalies ir palūkanų mokėjimą. Nurodė, kad:

1.1 tiek iki gyvenimo skyrium su ieškove pradžios, tiek ir santuokos nutraukimo proceso metu atsakovo elgesys kelia psichologinę įtampą nepilnamečio vaiko atžvilgiu (sąmoningas vaiko įtraukimas į šalių santuokos nutraukimo procesą, informacijos nepilnamečiui vaikui dėl šalių pilnametės dukters įtraukimo į santuokos nutraukimo procesą, pareiškiant jos atžvilgiu reikalavimus ir kt.). R. S. V. tėvas R. V. su dukra bendrauja retai ir formaliai. Bendravimas su vaiku apsiriboja vaiko paėmimu kelioms valandoms bei nuvažiavimu į prekybos centrą;

1.2 šalių santykiai konfliktiški dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, būdamas neblaivus jis ne kartą yra kėlęs konfliktines situacijas ir įtampą, vaikų akivaizdoje buvo neblaivus. Dėl tokių atsakovo veiksmų pažeidžiama nepilnamečio vaiko teisė į saugią ir sveiką aplinką;

1.3 nepilnamečio vaiko ir ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra name (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena skyrium, šalims priklausančiame 2 kambarių bute. Atsakovas turi atskirą gyvenamąją vietą bei sąlygas gyvenimui skyrium nuo ieškovės;

1.4 atsakovas yra linkęs kurti konfliktiškas situacijas, bando slapta patekti į ieškovės ir šalių vaikų gyvenamąją vietą. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės galimybes ir toliau kelti psichologinę įtampą šalių nepilnamečiam vaikui ir ieškovei, bandydamas patekti į jų gyvenamąją vietą;

2.4 šalys kartu negyvena. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų gyventi šeimos namuose, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams;

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.1 nėra ginčo, kad šalys gyvena atskirai, tačiau ši aplinkybė savaime nėra teisinis pagrindas riboti atsakovo teisių susijusių su nuosavybe. Atsakovas kreipėsi į policiją dėl ieškovės veiksmų, kuriais ji trukdo naudotis bendrąja jungtine nuosavybe – savavališkai pakeitė namo spynas duryse, varteliuose, blokuoja įvažiavimą į garažą. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia įteisinti savo neteisėtus veiksmus. Prielaidos, kad atsakovas siekia pasiimti iš namų materialius daiktus, dokumentus, kad siekia kelti psichologinę įtapą yra nepagrįstos ir neįrodytos;

5.2 prašymas ir atskirajame skunde pakartojami jo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas melaginga informacija ir byloje esančių duomenų interpretacijomis. Tarnyba nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas riboti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra. Nenustatė, kad tėvo bendravimas su dukra darytų žalą nepilnametės dukros interesams. Nepilnametė dukra atspindi ieškovės poziciją atsakovo atžvilgiu, kalba motinos žodžiais ir juos atkartoja. Vaikas apie teisminį procesą sužinojo arba iš motinos, arba iš sesers. Ieškovė manipuliuoja psichologinių problemų turinčiu nepilnamečiu vaiku, nuteikinėja nepilnametę dukrą, įtraukė vaikus į santuokos nutraukimo procesą;

5.3 byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų gyventi šeimos namuose. Ieškovės pageidavimas grindžiamas jos neigiamu nusistatymu atsakovo atžvilgiu ir siekiu nubausti atsakovą dėl jos nesusiklosčiusio asmeninio gyvenimo ir negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui;

5.6 teismas nutartyje pasisakė visais teisiškai reikšmingais aspektais ir tinkamai juos pagrindė. Aplinkybė, kad teismas nesutiko su ieškovės argumentais ir laikė pagrįsta atsakovo pozicija, nereiškia, kad teismo nutartis yra nemotyvuota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko ir įpareigoti atsakovą vykdyti ½ dalį visų kredito gavėjo prievolių, pagal šalių sudarytą 2010-10-20 kredito sutartį Nr. 10-079377-FA, įskaitant periodinių mėnesinių kredito dalies ir palūkanų mokėjimą.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

9. Nors apeliantė teigia, kad teismo nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, t. y. nutartis nemotyvuota (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau tokie apeliantės teiginiai prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui. Aplinkybė, kad apeliantės vertinimu, teismo nutartis nėra motyvuota ir / ar pakankamai motyvuota savaime nelemia pagrindo pritarti apeliantės dėstomai pozicijai.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

11. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

12. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovės prašymo esmės, nurodė prašymo netenkinimo argumentus, todėl nutartis nėra visiškai be motyvų. Nors teismas detaliai nepasisakė dėl visų ieškovės argumentų, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas nagrinėjamas klausimas. Iš nutarties turinio yra aiškūs prašymo netenkinimo motyvai, esminiai faktai ir aplinkybės, įvertintos ieškovės ir atsakovo pozicijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina ieškovė, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota.

Dėl įpareigojimo gyventi skyrium

13. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017).

15. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.

16. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino faktų, jog šalys ilgą laiką gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda. Atsakovas R. V. išsikraustė iš šalių gyvenamojo namo, gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Atsakovas gyvena atskirai nuo ieškovės ir kartu su gyvenančių vaikų, turi sąlygas atskiram gyvenimui šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nėra ginčo, jog šalys gyvena atskirai, tačiau ši aplinkybė savaime nėra teisinis pagrindas riboti atsakovo teisių susijusių su nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė su vaikais gyvena šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., atsakovas išsikraustė iš šeimos namų ir laikinai apsistojo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas nevertino fakto, jog šalys gyvena skyrium. Byloje nėra ginčo, kad šalys jau kurį laiką gyvena skyrium. Tiek ieškovė su vaikais, tiek atsakovas gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose būstuose, tačiau, sutiktina su atsakovu, kad vien ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama riboti atsakovo teisių susijusių su šalių bendra jungtine nuosavybe.

17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko – yra prašomos taikyti siekiant išvengti šalių nepilnamečio vaiko teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje pažeidimo bei siekiant nedidinti psichologinės įtampos ieškovei ir nepilnamečiam vaikui. Nurodomas pagrindas, minėtoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, yra konfliktiški šalių santykiai.

19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad tiek iki gyvenimo skyrium su ieškove pradžios, tiek ir santuokos nutraukimo proceso metu, atsakovo elgesys kelia psichologinę įtampą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovas nesirūpina vaiko priežiūra, sveikata ir jai reikalingo specialaus ugdymo klausimais, tačiau siekia policijos pareigūnų pagalba didinti ieškovės ir nepilnamečio vaiko psichologinę įtampą.

20. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Tarnyba nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas riboti atsakovo bendravimą su savo nepilnamete dukra. Nenustatė, kad tėvo bendravimas su dukra darytų žalą nepilnametės dukros interesams. Ieškovė manipuliuoja psichologinių problemų turinčiu nepilnamečiu vaiku, nuteikinėja nepilnametę dukrą, įtraukė vaikus į santuokos nutraukimo procesą.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški ir neabejotina, jog konfliktinių situacijų sudarymas nepilnamečių vaikų akivaizdoje, daro neigiamą įtaką jų emocinei būklei. Konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, jog atsakovas daro itin neigiamą įtaką savo nepilnametei dukrai ar kad egzistuoja tokia aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti apie būtinumą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Atsakovas jau kurį laiką gyvena atskirai, jo ryšiai su R. S. V. yra labai trapūs, todėl toks įpareigojimas tik labiau suvaržytų tiek atsakovo, tiek šalių nepilnametės dukters teises bendrauti vienas su kitu.

22. R. S. V., 2022-08-18 bendravimo su Tarnybos specialiste metu, nurodė, kad namuose jaučiasi saugi, rami, mylima, ir pati myli mamą ir tėtį. Tarnyba 2023-05-25 išklausė R. S. V. nuomonę. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad mergaitė atsakydama į klausimą, ką veikia kartu su tėvu, papasakojo, kad kartais važiuoja į miestą, nueina į kavinę, bet paminėjo, kad tai būna retai. Teigė, kad kartais pati paprašo, kad tėvas ją kur nors nuvežtų, tai tada nuveža: „kai jam paskambinu, tai būna užsiėmęs, bet šiaip tai nuvažiuojam“. Paklausta kaip norėtų toliau bendrauti su tėvu, R. S. V. gan ilgai tylėjo, po to pasakė: „Man šiaip patiktų su juo būti, kad tik jis tų blogų dalykų nedarytų, gyvūnų nemuštų. Kad mūsų normali šeima būtų. Kad jeigu jis nieko nemuštų, tai norėčiau, kad jis su mumis gyventų, o toks kaip dabar piktas, tai nenoriu“. Į klausimą, ar tėvas dar ką nors skriaudė, mergaitė atsakė, kad nelabai atsimena. Paklausius, kaip jai patogiau būtų bendrauti su tėvu, mergaitė ne iš karto suprato klausimą, Jai buvo paaiškinta, kad gali būti kaip dabar, o gali būti tiksliai sudėliota bendravimo tvarka, t. y. nurodytos dienos, kada tėvas ją pasiima. Mergaitė kurį laiką galvojo, tada pasakė: „nu gal norėčiau žinoti ką tėtis planuoja“.

23. 2023-05-30 Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad nustatyti rizikos bei atitinkamai apsaugos veiksniai: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Nustatytas apsaugos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti, tačiau vis dar vyksta konfliktai ir nesutarimai tarp vaiko tėvų, todėl apsaugos veiksnys yra nepakankamas ir šeimai išlieka pagalbos poreikis. Nurodyta, kad reikalinga neatidėliotina pagalba: vaikui – saugios aplinkos užtikrinimas, bendravimo su tėčiu užtikrinimas, pagal poreikį psichologo konsultacija; vaiko tėvams – bendradarbiavimas su specialistais, pagal poreikį psichologo konsultacija, pagalba orientuota į vaiko atstovų konstruktyvaus bendradarbiavimo stiprinimą sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku.

24. Tarnyba išvadoje dėl priešieškinio nurodė, kad nepilnametės R. S. V. bendravimo tvarka su tėvu turėtų būti nustatyta, tam kad būtų užtikrintas pastovus bendravimas tarp vaiko ir tėvo bei jų tarpusavio ryšio palaikymas.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovo elgesys kelia psichologinę įtampą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra darytų žalą nepilnametės dukros interesams. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė kartu su atskiruoju skundu. Remiantis Tarnybos pateiktais dokumentais ir išvada, šalių nepilnametės dukros interesai geriausiai bus užtikrinami reguliariai ir pastoviai bendraujant su atsakovu ir palaikant tarpusavio ryšį. Šalių nepilnametė dukra nėra sakiusi Tarnyboms, kad nenorėtų bendrauti su atsakovu. R. S. V. nurodė, kad namuose jaučiasi saugi, rami, myli mamą ir tėtį. Pažymėtina ir tai, kad šalys jau kurį laiką gyvena skyrium, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų grįžti gyventi į ieškovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių santykiai yra konfliktiški. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad atsakovas galimai fiziškai smurtavo prieš savo dukrą R. S. V., kuris 2021-03-01 buvo nutrauktas. Ieškovė kreipėsi į policiją, nes 2021-06-21 atsakovas slapta išsivežė iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos seifą su šalims priklausančiais dokumentais ir piniginėmis lėšomis, tačiau pareiškimas nebuvo nagrinėtas. Taip pat policijoje gautas ir atsakovo 2023-08-29 pareiškimas, nes ieškovė trukdo naudotis bendrąja jungtine nuosavybe. Į šalių ginčus įtraukiami ir jų vaikai (vaikai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu). Esant konfliktiškiems tėvų santykiams, vaikui tampa sunku išlaikyti gerą ryšį su abiem konfliktuojančiais tėvais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad vaikų tėvai turi stengtis susilaikyti nuo santykių aiškinimosi vaikų akivaizdoje, neįtraukti jų į tarpusavio konfliktus.

27. Apeliantė teigia, kad R. V. retų bendravimų su nepilnamete dukra metu teikia netinkamą vaikui informaciją apie tėvų santuokos nutraukimo procesą. Atsakovas su tuo nesutinka nurodydama, kad nepilnametė dukra atspindi ieškovės poziciją atsakovo atžvilgiu, kalba motinos žodžiais ir juos atkartoja. Vaikas apie teisminį procesą sužinojo arba iš motinos, arba iš sesers. Byloje nesant jokių duomenų ir / ar įrodymų, esant skirtingiems šalių paaiškinimams, teismas negali nustatyti, kuris iš tėvų teikia šalių nepilnametei dukrai informaciją apie teisminį procesą. Taip pat neįmanoma nustatyti, ar vaikui teikiama informacija yra tinkama, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių ir jos suvokimą. Ieškovei nepateikus jos argumentą pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo sutikti su tuo, kad būtent atsakovas teikia vaikui netinkamą informaciją apie tėvų santuokos nutraukimo procesą.

28. Apeliantė nepripažįsta atsakovo vertinimų, kad jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys įrankiai ar įranga. Teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tokio turto egzistavimą bei jo buvimą atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje. Turto priklausomybės juridiniam asmeniui faktas yra įrodinėjamas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, sandoriais ir kitais tam skirtais rašytiniais įrodymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis ir santuokos nutraukimo byloje dalinamas turtas, todėl atsakovas neturi prioritetinių teisių nei į šios įmonės valdymą, nei į jos turto vienasmenį naudojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas yra atsakovo gyvenamoji vieta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra kelionės, todėl atsakovo nurodomi įrankiai ir įranga nėra susiję ir negali būti siejami su įmonės veikla.

29. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šeimos namų garaže yra įrengtos auto dirbtuvės. Auto dirbtuvių įranga nuosavybės teise priklauso atsakovo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Auto dirbtuvės įrengtos šalims gyvenant kartu, esant abiejų bendraturčių sutikimui. Viena iš bendrovės vykdomų veiklų yra „Variklinių transporto priemonių techninė apžiūra ir remontas“. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovo vardu apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, tačiau ne bendrovė ir / ar jos turtas. Atsakovas yra bendrovės vadovas, atsakingas už bendrovės veiklą.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pateikė duomenų, jog šeimos garaže yra jo auto dirbtuvės bei šeimos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – įrankių bei įrenginių, todėl tokie suvaržymai turėtų neigiamos įtakos ir tolesnei įmonės veiklai.

31. Atsakovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodyta koks UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra adresu (duomenys neskelbtini). Pažyma pasirašyta atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V.. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše nurodyta, kad viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomų veiklų yra variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pateikė įrodymus, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas galimai yra ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje. Apeliantė atsakovo pateiktų įrodymų nepaneigė, todėl yra pakankamas pagrindas vertinti, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje yra atsakovo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turto. Ieškovė, turėdama priėjimą prie garažo, kuriame anot atsakovo yra įrengtos auto dirbtuvės, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kad minėtų auto dirbtuvių garaže nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad taikomi suvaržymai turėtų neigiamos įtakos tolesnei įmonės veiklai.

Dėl įpareigojimo vykdyti ½ dalį prievolių

33. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja skolininko pareigomis ir jų nevykdo, siekdamas sukelti finansinių sunkumų ieškovei. Ieškovė neturi procesinės pareigos reikšti reikalavimą šioje byloje dėl nemodifikuojamos ir nekeičiamos prievolės kreditoriui. Nutartyje keliamos abejonės dėl ieškovės ieškinio reikalavimų ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra teisiškai nepagrįstos. Siekiant užtikrinti ginčo šalių solidariosios prievolės tinkamą ir nuolatinį vykdymą, būtina įpareigoti solidariąją prievolę netinkamai vykdantį sutuoktinį ginčo laikotarpiu vykdyti ½ dalį šios prievolės taip užtikrinant ir šalių lygiateisiškumą ir tinkamą kreditoriaus interesų apsaugą.

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys yra solidarūs skolininkai pagal minėtą kredito sutartį ir mokėjimus gali atlikti bet kuris bendraskolis. Santuokos nutraukimo byla dar nėra baigta, neišspręstas nei turto padalinimo, nei prievolių vykdymo klausimas po santuokos nutraukimo, todėl nėra pagrindo šiuo metu taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir tikslus, ieškovės atskirojo skundo argumentus dėl įpareigojimo atsakovui mokėti ½ dalį kreditinių įsipareigojimų bankui laiko nepagrįstais, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą mokėti pusę privalomų įmokų AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, šalių atsakomybė bankui yra solidari ir nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo byloje taikytino nekilnojamojo turto padalinimo būdo, nesant kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę, šalių prievolė AB „Swedbank“ ir toliau liktų solidari. Pabrėžtina, kad esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiu atveju byloje nekeliamas klausimas dėl solidarios prievolės modifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad neįpareigojus atsakovo mokėti dalį kredito įmokų, nebūtų galima įvykdyti galutinio sprendimo byloje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovės S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.