Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-23 · Byla Nr. ATP-1004-594/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
ATP-1004-594/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Suinteresuotas asmuo
K. K.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1004-594/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05231-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo M. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-08-08 nutarimu M. G. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. ir nubaudė jį 4500 litų bauda su transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios K. K., konfiskavimu už tai, kad jis 2014 m. liepos 7 d., apie 07.15 val., Kauno miesto savivaldybės kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,15 promilių girtumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str..

Šalies argumentai

Konfiskuotos transporto priemonės savininkė K. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-08-08 nutarimo dalį, kuria paskirtas jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas panaikinti ir šio automobilio nekonfiskuoti. Skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas. K. K. pažymėjo, jog M. G. buvo sulaikytas vairuojantis jos automobilį 7 val. 15 min., t.y. anksti ryte. M. G. raktelius nuo pareiškėjos automobilio paėmė jai bemiegant. Apeliantė teigia, kad automobilio raktelių M. G. nedavė ir net nežinojo, kad jis išvažiavo jos automobiliu, nes, tuo metu (anksti ryte) tiesiog miegojo. Neblaiviam M. G. ji niekada nebūtų davusi automobilio raktelių ir nebūtų leidusi tokiame būvyje vairuoti savo automobilio. K. K. pažymėjo, kad M. G. pilnai patvirtino jos nurodytas aplinkybes teisme, jog ji miegojo ir net nežinojo, kad M. G. raktelius ir automobilį paėmė be jos žinios ir sutikimo. Jokių duomenų ar įrodymų, kurie galėtų paneigti šias aplinkybes byloje nėra. K. K. teigimu, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek įkaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas. Todėl laiko, jog Kauno apylinkės teismas, nevertindamas nei apeliantės, nei M. G. parodymų apie įvykio aplinkybes bei grįsdamas skundžiamą nutarimą tik deklaratyviu teiginiu, kad K. K. nepateikė duomenų, jog ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apribojus K. K. nuosavybės teises į jos turtą - automobilį - yra grubiai ir iš esmės pažeista jos teisė į nuosavybės neliečiamumą, nes ji net nežinojo, kad pasinaudodamas jos automobiliu M. G. padarys jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoto asmens K. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl M. G. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-08-08 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Suinteresuoto asmens K. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai taikytos papildomos administracinės nuobaudos t.y. daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso K. K. konfiskavimo.

ATPK 26 str. 1 d. nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 130² str. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Priešingu atveju, turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).

Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir M. G. neskirti papildomos nuobaudos – K. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria M. G. padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš automobilio savininkės K. K. valią. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas tokio fakto nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo argumentus bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė K. K. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pažeidėjui M. G. neskirti papildomos nuobaudos nėra.

Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių nenustatyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, buvo paimtas prieš savininkės K. K. valią ir juo M. G. disponavo neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad K. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodė, jog automobilio raktelių M. G. nedavė ir net nežinojo, kad jis išvažiavo jos automobiliu, nes, tuo metu anksti ryte tiesiog miegojo, nepatvirtina, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo (pvz. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-745-290/2012, 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-640-397/2013 ir t. t.). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors K. K. teigia, jog su M. G. pradėjo gyventi tik nuo vasario mėnesio ir nežinojo, kad sausio mėnesį jis buvo baustas už automobilio vairavimą neturint teisės jo vairuoti ir esant neblaiviam bei nesidomėjo apie tai, ar M. G. gali vairuoti automobilį, tačiau aukštesniojo teismo šie K. K. argumentai neįtikina. Pažymėtina, jog M. G. ir K. K. gyveno kartu pusę metų, todėl konfiskuotinos transporto priemonės savininkė neabejotinai žinojo faktus, kad jos sugyventinis neturi teisės vairuoti transporto priemones, yra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Be to, nors automobilio savininkė nurodo, jog automobilio M. G. ji nedavė, tačiau dėl šio automobilio vagystės į policiją ji nesikreipė, o tai leidžia daryti išvadą, kad automobilis buvo paimtas su jos žinia. Taigi darytina kategoriška išvada, kad automobilio savininkė, palikdama automobilio raktelius spintelėje nesielgė pakankamai rūpestingai ir neužtikrino, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota teisės pažeidimui padaryti. Šiuo atveju pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir suinteresuoto asmens K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Albinas Antanaitis