Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1028-1150/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-26
Bylos Nr.
e1-1028-1150/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11055-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1028-1150/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11055-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2024 m. liepos 26 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1028-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis deklaruotos vietos adresu - (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant sumažintą galutinę bausmę – 40 parų areštą. Bausmė atlikta 2024 m. gegužės 23 d., teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2024 m. kovo 22 d. 22 val. iki 2024 m. kovo 23 01 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus asmeniniams nesutarimams su J. R., tyčia viena ranka suėmęs J. R. už kaklo, pastarajai ranka dengiantis veidą, kita ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių J. R. į veidą, dėl ko 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų akiduobių srityje, dešinėje kaklo pusėje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį patinimu, kraujosruvomis ir žaizda gleivinėje, kairės pusės 1-o viršutinio danties vainiko lūžiu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Kaltinamasis A. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietose atliko smurtinius veiksmus J. R. atžvilgiu. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 22 d. ji susirašė „messenger“ pokalbių programėle su kaltinamuoju, kuris atvažiavo apie 17:00-18:00 val. jos paimti iš (duomenys neskelbtini), kur ji tvarko namus. Kaltinamasis atvažiavo su savo draugu, kurio ji nepažįsta. Tuomet jie visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, po to į butą. Atvykę į butą kaltinamojo draugas trumpam užėjęs iškart išvažiavo ir jie liko dviese. Bute vartojo alkoholinį gėrimą – brendį. 2024 m. kovo 23 d., apie 03 val., ji atsikėlė minėtame bute viena, lovoje be viršutinių ir apatinių drabužių, nuoga, su sumuštu veidu ir išmuštu dantimi. Susirinkusi savo rastus daiktus norėjo išeiti iš buto, bet durys buvo užrakintos, todėl iššoko pro langą. Iššokus pro langą ji vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) miestelį ieškodama žmonių, kad paskambint 112, tačiau nieko neradusi ji nuėjo prie parduotuvės „Norfa“. Prie parduotuvės susistabdė automobilį, kuris ją pavežė iki namų. Namo grįžo apie 05 val., apie įvykį papasakojo savo sugyventiniui, su kuriuo vėliau atėjo į policijos įstaigą. Kokiomis aplinkybėmis buvo sumušta negali pasakyti, neatsimena.

3.2. Iš nukentėjusiosios pareiškimo teismas nustatė, kad nukentėjusioji prašo jos atžvilgiu nusikalstamą veiką padariusi asmenį A. K. nubausti įstatymo numatytą tvarka dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

3.3. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 885/2024(01), teismas nustatė, kad nukentėjusiajai nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akiduobių srityje, dešinėje kaklo pusėje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujosruvomis ir žaizda gleivinėje, kairės pusės 1-o viršutinio danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Požymių, kad su nukentėjusiąja buvo santykiauta vaginaliniu ir analiniu būdu, nekonstatuota.

3.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esantis 2 kambarių butas. Buto viduje kambaryje šalia spintelės ant grindų yra juodos spalvos su baltais taškeliais kelnaitės, po sofa-lova yra tuščias 0,7 l talpos butelis „Grand Cavalier“. Tarp lovos ir sienos ant grindų yra tamsios spalvos odos imitacijos kuprinė, kurioje yra raudonos spalvos piniginė ir kiti smulkūs daiktai.

3.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo per „messenger“ programėlę esantis susirašinėjimas. Iš susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis įvyki dieną tarėsi susitikti vartoti alkoholį.

A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą A. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

6. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. K. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 22 d. 22 val. iki 2024 m. kovo 23 d. 01 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus asmeniniams nesutarimams su J. R., tyčia viena ranka suėmęs J. R. už kaklo, pastarajai ranka dengiantis veidą, kita ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių J. R. į veidą, dėl ko 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejų akiduobių srityje, dešinėje kaklo pusėje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį patinimu, kraujosruvomis ir žaizda gleivinėje, kairės pusės 1-o viršutinio danties vainiko lūžiu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

7. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog įvykio dieną dviese bute vartojo alkoholį, po ko įvyko konfliktas.

8. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi nukentėjusiosios parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir šiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai.

9. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

10. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl A. K. skirtinos bausmės

11. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – kaltinamajam siūlo paskirti 75 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 50 parų arešto).

12. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

13. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, teistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis nedirbantis, ne kartą teistas praeityje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą arešto bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį nei numatyta sankcijos vidurkiui – 75 paras, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo asmens pavojingumui.

18. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

19. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – patalynę, marškinėlius, stiklinį butelį, nuorūkas, nuoplovą nuo puodelio ir stikliuko, kurie saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – patalynę, marškinėlius, stiklinį butelį, nuorūkas, nuoplovą nuo puodelio ir stikliuko, kurie saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Nuteistasis per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo prisistatyti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – kaunas@kalejimai.lt apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą. Priešingu atveju bus paskelbta nuteistojo paieška.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė‑Valentinavičienė