- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- eA-2433-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00731-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Jolanta Malijauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. gruodžio 13 d. Nr. 22S163099 sprendimą (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Migracijos departamentas nenustatė jokių pagrindų (priežasčių), dėl ko pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) ir veiklą, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Grėsmė valstybės saugumui iš esmės motyvuojama tuo, jog pareiškėjas yra neva susijęs su (duomenys neskelbtini). VSD išvados neatitinka faktinių aplinkybių, yra akivaizdžiai tendencingos.
2.3. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikęs skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame skunde yra pateikti išsamūs, detalūs argumentai, kodėl pareiškėjas nepagrįstai pripažintas keliančiu pavojų valstybės saugumui dėl savo vykdomos veiklos ir prašoma minėtą atsakovo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą. Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimtas atsakovo vienašališkai, vadovaujantis išimtinai VSD Rašte nurodyta informacija, nesuteiktus galimybės pareiškėjui duoti paaiškinimų dėl su juo siejamų įmonių veiklos specifikos bei pobūdžio, pasisakyti dėl įmonių tiekiamų prekių, pateikti savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, taip pat duoti paaiškinimus, kad kai kurių nurodytų bendrovių akcijų jis seniai jau nebevaldo.
2.4. VSD siūlė Migracijos departamento uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką tik 5 metus. Tuo tarpu, Migracijos departamentas Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką net 120 mėnesių (t. y. net 10 metų). Pats Migracijos departamentas akivaizdžiai nevertino su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių, o priimdamas Sprendimą, rėmėsi tik VSD atliktu vertinimu ir Rašte pateikta informacija, kuri, anot VSD, sudarė pagrindą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką tik 5 metus. Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, neapklausė pareiškėjo ir nesudarė pareiškėjui galimybės pasisakyti dėl Rašte nurodytų aplinkybių, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir paaiškinimų.
2.5. Pritaikytas net 3 metų draudimas atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje daro neigiamą įtaką pareiškėjo vykdomam verslui, kadangi jis nebegali vykti į jokius verslo susitikimus, kurie vyksta Šengeno valstybėse, kaip akcininkas, o tai užkerta kelią plėtoti prekybą su šiose šalyse įsisteigusiomis bendrovėmis. Kadangi pareiškėjas yra ekonomiškai aktyvus asmuo, bendradarbiaujantis būtent su Europos bendrovėmis ir jau daugelį metų laisvai keliaujantis po Europos valstybes, toks ribojimas sukelia jam ypač sunkius padarinius, todėl šis ribojimas yra neproporcingas. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinei išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės privalėjo būti įvertintos, nustatant konkretų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Europos sąjungos valstybes terminą pareiškėjui, tačiau liko neįvertintos ir į jas atsakovas neatsižvelgė, nors turėjo vertinti šias aplinkybes visumoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Raštu dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti VSD pateiktų išvadų. Atsižvelgiant į gautus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini).
4.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini)
4.3. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir UTPĮ, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. UTPĮ 4 straipsnio 5 dalyje numatyta imperatyvi taisyklė panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.
4.4. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatyta, kad Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjo sutuoktinės leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu. Kiti šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Taip pat nustatyti ilgalaikiai ekonominiai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau, VSD vertinimu, būtent pareiškėjo vykdyta ekonominė veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui buvo nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. VSD atsiliepime nurodė:
6.1. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patvirtina VSD turima informacija apie pareiškėją. Vertinimą VSD grindė visa turima informacija apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini).
6.2. (Duomenys neskelbtini).
6.3. Viešų šaltinių duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini).
6.4. Atlikus perspektyvinį vertinimą, galima daryti išvadą, kad dėl nustatytų aplinkybių gali kilti grėsmė valstybės saugumui. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti įstatymai ar kitas teisės aktas, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Lietuvos Respublikoje turimo verslo pagrindu. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Migracijos departamentas nenustatė jokių pagrindų (priežasčių), dėl ko pareiškėjui būtų pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. lapkričio 5 d. 2022 m. lapkričio 30 d. Migracijos departamentas gavo VSD Raštą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgus į pareiškėjo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Grėsmė valstybės saugumui iš esmės motyvuojama tuo, jog pareiškėjas yra susijęs (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai), nes buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti VSD pateiktų išvadų. Pareiškėjas yra susijęs (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento teisės panaikinti leidimą laikinai gyventi neatima aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. turi leidimą laikinai gyventi ir 2021 m. rugsėjo 7 d. jis pateikė prašymą pakeisti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas tuomet jokių pagrindų (priežasčių), dėl kurių būtų atsisakyta pakeisti leidimą, nenustatė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
11. (Duomenys neskelbtini).
12. Teismas vertino, kad pareiškėjo ryšiai (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju laikomi pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe ir sudarė pagrindą daryti išvadą, kad tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
13. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir UTPĮ, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 4 straipsnio 5 dalyje tokia taisyklė nėra numatyta (dėl užsieniečių paaiškinimų gavimo), galima daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas tokių ketinimų neturėjo.
14. Teismas nurodė, jog vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatyta, kad Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjo sutuoktinės leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu. Kiti šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Taip pat nustatyti ilgalaikiai ekonominiai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau VSD vertinimu būtent pareiškėjo vykdyta ekonominė veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi, įvertinus tai, kad nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 38.3 punktą pareiškėjui buvo nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Tai, kad pareiškėjas prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir tai, jog šiuo metu turi verslą Lietuvos Respublikoje, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl vien šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti neviešame posėdyje, o bylos medžiagą pripažinti nevieša.
16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teisminio nagrinėjimo metu Migracijos departamento atstovė nenurodė, kokias Migracijos departamentas nustatė papildomas reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą net dvigubai ilginti pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, negalėjo paaiškinti, kodėl nustatytas net dvigubai ilgesnis draudimo atvykti terminas, nei rekomendavo VSD. Šiuo atveju nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra nepagrįstas bei nemotyvuotas.
16.2. Sprendimas dalyje dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Negalima laikyti Sprendimo pagrįstu bei motyvuotu, nes jame nepateikta 10 metų (t. y. dvigubai ilgesnio termino, nei rekomendavo VSD) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką argumentacija bei motyvacija. Pirmosios instancijos teismas, formaliai pripažinęs, kad pareiškėjui nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas atitinka keliamus reikalavimus, nepasisakė dėl skunde akcentuotų aplinkybių, o būtent, dėl to, jog atsakovas, šį terminą prailginęs net dvigubai, nepateikė to jokių motyvų, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo skundo šioje dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentų yra pažodžiui perrašyta iš Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini). sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo ir pareiškėjo sutuoktinės leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo klausimas. Šie argumentai iš minėto (duomenys neskelbtini) sprendimo nukopijuoti į skundžiamą sprendimą net nepaisant to, kad juose kalbama ne apie draudimą atvykti, o apie leidimo gyventi panaikinimo pagrindus ir aplinkybes. Sprendimas yra motyvuojamas su šia byla nesusijusiais argumentais, kurie tiesiog pažodžiui nukopijuoti iš kito teismo sprendimo. Šiai bylai reikšmingi pareiškėjo skundo argumentai liko neišnagrinėti.
16.4. Dėl kito tame Rašte nurodyto asmens Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė sutrumpinti Migracijos departamento minėtam asmeniui skirtą 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 5 metų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl Sprendimo susidarė situacija, kai du asmenys (pareiškėjas ir kitas (duomenys neskelbtini) pilietis), atsidūrę visiškai toje pačioje situacijoje ir net nurodyti tame pačiame Rašte bei siejami su tomis pačiomis įmonėmis ir tariamomis grėsmėmis valstybės saugumui, yra traktuojami teismo skirtingai.
16.5. Teismo sprendimas dalyje dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno valstybėse įtraukimo į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II sistema) 3 metams yra be motyvų, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas sprendimo negaliojimo pagrindas. Nepaisant to, kad pareiškėjo argumentai dėl šio draudimo buvo išdėstyti tiek pareiškėjo skunde, tiek pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 11 d. teiktame rašytiniame prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo, tiek ir teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime dėl šios skundo dalies absoliučiai jokių argumentų nepateikė. Skundžiamame sprendime nepateikta jokia motyvacija, kodėl yra būtina numatyti tokį draudimą, kuo būtent pasireiškia pareiškėjo pavojingumas visai Šengeno zonai ir kodėl toks draudimas yra pagrįstas bei turėtų likti galioti. Sprendime tiesiog pridėtas papildomas sakinys dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Šengeno zoną, to niekaip nemotyvuojant ir neargumentuojant, nenurodant, kuo pasireiškia pareiškėjo keliama grėsmė visai Šengeno zonai, kodėl tikslinga uždrausti jam atvykti. Teisminio nagrinėjimo metu Migracijos departamento atstovė taip pat negalėjo įvardinti tokio draudimo taikymo pagrindų bei motyvų, o pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime taip pat niekaip nemotyvavo tokio draudimo taikymo pagrįstumo. Be kita ko, tokiam draudimui taipogi nėra ir jokio teisinio pagrindo.
16.6. Migracijos departamentas šiuo metu jau kurį laiką nebetaiko sankcijos (įtraukimo į SIS II sistemą) asmenims, kuriems panaikinamas leidimas gyventi dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjo atstovai tai akcentavo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ir Migracijos departamento atstovė šios aplinkybės nepaneigė. Be to, nei Migracijos departamento atstovė, nei VSD atstovas negalėjo nurodyti jokių individualių, su pareiškėju susijusių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti taikoma ši griežta sankcija. Taip pat negalėjo įvardinti, kuo pareiškėjo situacija skiriasi nuo tų užsieniečių, kuriems šios sankcijos Migracijos departamentas dabar jau nebetaiko.
16.7. Sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS II sistemą net 3 metams yra akivaizdžiai neproporcingas ir užkerta pareiškėjo galimybę bendrauti ir susitikti su jo artimiausiais šeimos nariais (pareiškėjo sutuoktine ir nepilnamete dukra), kurie gyvena kitose Europos Sąjungos valstybėse (duomenys neskelbtini). Viešojo administravimo subjektų administraciniais sprendimais nustatomi asmens teisių apribojimai turi būti proporcingi ir adekvatūs teisės normų pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsiliepimas
17. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Atsiliepime nurodoma:
18.1. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Migracijos departamento sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su šiuose sprendimuose nurodytais motyvais ir argumentais nesudaro pagrindo juos naikinti. Priešingai nei teigia pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendime visų pirma buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimai keliama grėsme valstybės saugumui, kurios yra svarbios ir sprendžiant dėl pareiškėjui skirtino termino uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukiant į Šengeno informacinę sistemą.
18.2. Teismo posėdžio protokolo garso įraše (00:29:34_00:35:14) yra aiškus atsakovo atstovės atsakymas į pareiškėjo advokatų užduodamus klausimus dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, kad kiekvienu atveju buvo vertinama individuali situacija ir būtent nustatytų aplinkybių visumos pagrindu priimti sprendimai dėl įtraukimo į SIS II sistemą. Pareiškėjo advokatai teismo posėdžio metu nekėlė klausimo dėl maksimalaus pareiškėjui taikyto uždraudimo atvykti į Lietuvos Respublikos termino, todėl atsakovo atstovė ir negalėjo atsakyti į neužduotą klausimą.
18.3. Ne viename teismo sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad būtent Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra ta institucija, kuri ir priima galutinį sprendimą. Tai, kad VSD vertinimu pareiškėjui skirtinas 5 metų terminas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, laikytina tik rekomendacija, bet niekaip neįpareigoja Migracijos departamento skirti tik tokį terminą, nes Migracijos departamentas priima galutinį sprendimą įvertinęs ir kitas Migracijos departamento nustatytas individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
20. VSD atsiliepime pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog pareiškėjo ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvos Respublikoje galinčią kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą, paliko galioti atsakovo priimtą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip keliančiam grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad teismas kitaip, o ne taip, kaip to norėjo pareiškėjas, vertino bylos duomenis, pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė neteisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Migracijos departamento priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Byloje ginčijamu Sprendimu pareiškėjas išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 120 mėnesių (10 metų), į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveičarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
23. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas, nors ir prašo panaikinti visą Sprendimą, tačiau teikia argumentus tik dėl draudimo atvykti į Lietuvą termino nepagrįstumo bei argumentus susijusius su nepagrįstu perspėjimo įtraukimu į SIS II sistemą.
24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjo ir jo sutuoktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo ir jo sutuoktinės skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritarė pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.). Taigi tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir iš naujo neįrodinėjamas.
Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką
25. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 120 mėnesių (10 metų). Minėtą sprendimą Migracijos departamentas grindė UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi bei Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu bei 38.3 papunkčiu. Migracijos departamentas vertino, kad 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas ir atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas pareiškėjo šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatė, kad Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjo sutuoktinės leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu. Kiti šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Teismo vertinimu, taip pat nustatyti ilgalaikiai ekonominiai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau VSD vertinimu būtent pareiškėjo vykdyta ekonominė veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismas priėjo išvadą, kad nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl pagrįstai pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį pareiškėjui buvo nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
27. Pažymėtina, kad UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
28. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1. p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2. p.). Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas numato, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje (Kriterijų vertinimo tvarkoje) nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
29. Kaip iš bylos medžiagos nustatyta VSD (duomenys neskelbtini) rašte prašė užsieniečiui panaikinti leidimą laikinai gyventi ir išsiųsti jį iš šalies, taip pat uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į SIS II sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus. Todėl, nagrinėjamu atveju, nusprendęs uždrausti atvykti ir apsigyventi ilgesnį laikotarpį nei nurodytas minėtame VSD rašte, Migracijos departamentas turėjo aiškiai motyvuoti, kodėl nukrypsta nuo kompetentingos valstybės institucijos siūlomo draudimo atvykti laikotarpio, kodėl būtent 10 metų laikotarpis nagrinėjamu atveju yra protinga ir proporcinga priemonė, tačiau kaip matyti Sprendime tokie motyvai nebuvo pateikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime pateikta nuoroda į Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį nėra pakankamas pagrindas pripažinti 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį pagrįstu.
30. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, VSD (duomenys neskelbtini) rašte nurodytas aplinkybes bei pateiktą siūlymą įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesnį nei siūlo VSD laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD siūlomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
Dėl perspėjimo į SIS II sistemą įvedimo
31. Migracijos departamentas ginčijame Sprendime nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Migracijos departamentas minėtą sprendimą grindė UTPĮ 133 straipsnio 7 ir 8 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 straipsniu bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II sistema) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 bei 3 dalimis. Įvertinęs aplinkybes, kad S. S. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas konstatavo, kad S. S. ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS II sistemą, todėl S. S. duomenys vadovaujantis Taisyklių 15 punktu iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS II sistemai.
32. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad pritaikytas net 3 metų draudimas atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje daro neigiamą įtaką ir yra neproporcinga priemonė pareiškėjo vykdomam verslui. Be to, Sprendime nebuvo įvertintos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje jo sutuoktinei yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti pareiškėjo sutuoktinės leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu. Kiti šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti. Taip pat teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nustatyti ilgalaikiai ekonominiai pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau VSD vertinimu būtent pareiškėjo vykdyta ekonominė veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl draudimui atvykti ir apsigyventi Šengeno valstybėse įtraukimo į SIS II sistemą 3 metams yra be motyvų. Pareiškėjo vertinimu, šiuo aspektu taip pat nėra argumentų ir Migracijos departamento Sprendime. Pareiškėjas neatitinka nei SIS II reglamento 21 straipsnio nei 24 straipsnio 2 dalies pagrindų, kuriems esant valstybė narė galėtų įtraukti tokį įspėjimą į SIS II sistemą. Migracijos departamentas šiuo metu jau kurį laiką nebetaiko šios sankcijos (įtraukimo į SIS II sistemą) asmenims, kuriems panaikinamas leidimas gyventi dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS II sistemą net 3 metams yra akivaizdžiai neproporcingas ir užkerta pareiškėjo galimybę bendrauti ir susitikti su jo artimiausiais šeimos nariais (pareiškėjo sutuoktine ir nepilnamete dukra), kurie gyvena kitose Europos Sąjungos valstybėse (duomenys neskelbtini).
35. Duomenys iš sąrašo teikiami į SIS II sistemą, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. SIS II reglamento 24 straipsnio, reglamentuojančio perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas, 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. SIS II reglamento 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti atvejai (pagrindai), kuriais perspėjimas yra įvedamas: perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Tokia padėtis susidaro pirmiausia tuomet, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkias nusikalstamas veikas, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti valstybės narės teritorijoje (2 d.); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 d.). Taigi, perspėjimas SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju įvedamas ne visais atvejais, o Migracijos departamentui nusprendus tai padaryti, kas jau savaime suponuoja būtinybę savo ruožtu pagrįsti (motyvuoti) tokios priemonės taikymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3592-624/2015).
36. Nagrinėjamu atveju, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas grindė jį pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, tačiau nurodydamas teisinį pagrindą rėmėsi SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas ginčijame Sprendime nenurodė faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo), sudarančių pagrindą, nagrinėjamu atveju, taikyti SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, t. y., kad pareiškėjui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
37. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022).
38. Taigi Sprendimo dalis dėl duomenų apie pareiškėją, kurio atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas apie draudimą atvykti arba apsigyventi, įrašymo į SIS II sistemą neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas šią Sprendimo dalį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šios ginčijamo Sprendimo dalies panaikinimas nėra kliūtis atsakovui pakartotinai spręsti klausimą dėl duomenų apie pareiškėją įrašymo į SIS II sistemą (ABTĮ 94 str.).
39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, o pačią bylos medžiagą pripažinti nevieša
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, o pačią bylos medžiagą pripažinti nevieša.
41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartyje administracinės bylos medžiagą pripažino nevieša ir administracinę bylą nagrinėjo uždarame teismo posėdyje.
42. Kadangi pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas išspęstas pirmosios instancijos teisme, todėl nagrinėjamu atveju šio klausimo nėra pagrindo spręsti pakartotinai.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
44. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
45. Nagrinėjamu atveju už skundą pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur, o už apeliacinį skundą 11,25 Eur žyminio mokesčio. Atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teisėjų kolegija priteisia pareiškėjui už skundo padavimą 11,25 Eur, o už apeliacinį skundą 5,62 Eur žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo S. S. skundą patenkinti iš dalies.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 22S163099 dalį, kuria pareiškėjui S. S. nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, pakeisti uždraudžiant pareiškėjui S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus).
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 22S163099 dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą pareiškėjui S. S. įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausta atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveičarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), panaikinti.
Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui S. S. 11,25 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą.
Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui S. S. 5,62 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
Nutartis neskundžiama.