Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme – 1 metams 8 mėnesiams, bausmė atlikta.

2. Kauno apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme – 3 metams 2 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., 2023 m. gegužės 18 d. apie 15.37 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia mažiausiai tris kartus kumščiu trenkė E. A. į krūtinę bei vieną kartą kumščiu trenkė į ausį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimus kairėje ausyje, dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir duodamas parodymus parodė, kad 2023 m. gegužės 18 d. apie 15.30 val. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), į pirmą, laiptinę dėl vamzdyno apžiūros. Atvyko su kolega pagal iškvietimą. Buvo pilna aikštelė mašinų, nebuvo kur statyti automobilio. Prie (duomenys neskelbtini) namo balkono pasistatė automobilį su įjungtais švyturėliais ir nuėjo į 66 namo laiptinę apžiūrai. Buvo su darbine apranga, automobilis su ženklais. Grįžęs pamatė, kad žmogus fotografuoja mašiną. Jis vyriškiui pasakė, ką fotografuoji, grybas, palauk pasikalbėsim, bet tada vyriškis rodė įvairius gestus ir svirduliuodamas nuėjo prie laiptinės, matėsi, kad žmogus buvo neblaivus. Bandė traukti laiptinės duris, bet jos jau buvo užsidariusios. Girdėjosi laiptinėje bruzdesys. Pažiūrėjo į laiptinės antrą aukštą ir pamatė žmogų iš vidaus prie lango, kuris jam rodė necenzūrinius gestus su pirštais. Vyriškį žino iš seniau, kadangi jis (duomenys neskelbtini) darbuotojus persekioja, fotografuoja, filmuoja, į „(duomenys neskelbtini) deda įrašus. Kai pamato (duomenys neskelbtini) mašinas visas puola. Gal žmogus užpyko, kad jį aprėkė ir link jo eidamas pasakė, kad ištrink ką fotografuoji. KET jis nepažeidė palikdamas tarnybinį automobilį, kadangi kieme ženklų jokių nėra. Kai vėliau gavo nuobaudą, jis nutarimą apskundė ir pasirodo jokio nusižengimo nepadarė ir nuobaudos negavo. Anksčiau nėra su juo bendravęs, vyriškį matė pirmą kartą. Nukentėjęs, kad persekioja darbuotojus vėliau sužinojo iš kitų darbuotojų, viršininkų. Sakė pažiūrėk „(duomenys neskelbtini) įkeltus įrašus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2023 m. gegužės 18 d. apie 15.37 val. su žmona pro virtuves langą pastebėjo, kad kieme stovi automobilis, kadangi pergyvena dėl kiemo niokojimo, todėl kieme buvo pritvirtinęs lenteles, kad ant šaligatvio draudžiama statyti automobilius. Pamatęs, kad stovi automobilis, galvoja reikia prieiti ir nufotografuoti, nieko pašalinio nematė, todėl ir nufotografavo stovintį kieme automobilį. Norėjo automobilį apeiti iš priešingos pusės, kai šaižiu balsu, kažkas suriko „debile, ką ten darai“ ir ėjo iš paskos sakydamas, „ką čia darai, ką fotografuoji, ištrink, nes sudaužysiu fotoaparatą“. Chaotiškai pradėjo stuksenti per krūtinę, kai tuo metu fotoaparatą laikė už diržo. Priėjo prie jo rėkiantis vyras iš priekio, sugriebė už rankos, kurioje dar laikė fotoaparatą rankose. Chaotiškai į krūtinę iš pradžių smūgiavo, o paksui pajuto smūgį į juosmenį. Supratęs, kad gali prastokai baigtis pokalbis, sumanė ištrūkti. Gerai, kad tuo metu laiptinė nebuvo uždaryta jis nuėjo į laiptinę ir užsidarė duris. Viskas vyko po laiptinės stogeliu. Chaotiški smūgiai sukėlė skausmą, nes buvo suduota su dviem rankomis. Smūgiavo su rankomis į krūtinę. Į juosmenį skausmą pajuto vieną kartą. Į juosmenį nematė kaip trenkė, nes prie fotoaparato įsikibęs buvo, kad bepamesti. Įveržė ir kaklą, stumdyti bandė, kad išplėšti fotoaparatą. Bandė koją kišti jam einant į laiptinę, kad nepakliūtų į vidų. Buvo ranka sužalota, prie ausies buvo žaizdelės. Patyrė smūgį su kumščiu į galvą. Stiprus buvo smūgis. Į galvą stipriausias buvo smūgis. Iš pradžių į krūtinę, o čia pabaigoje jau smūgiuota buvo į galvą. Jis (duomenys neskelbtini) darbuotojų nepersekioja. Žmona tuo metu buvo virtuvėje prie lango ir išėjo į balkoną ir viską matė. Matosi iš balkono įėjimas į laiptinę. Stogelis netrukdo matyt, gal prie pačios laiptinės durų, šiaip tai viskas puikiai matosi per balkoną. Po įvykio skambino 112. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, nes patyrė išgąstį, stresą, fizinį skausmą. Anksčiau sušukdavo ant jo „asile“, bet niekad taip nebūdavo su fiziniu kontaktu. Jis alkūnės negalėjo pats susižaloti. Neturi koordinacinių sutrikimų. Įvykio metu jis buvo blaivus, jei būtų svirduliavęs, nebūtų atlaikęs smūgių, būtų jį sudoroję. Reikėjo sukaupti visas jėgas, nes uždarant laiptinės duris, dar kišo koją. Iš pradžių, kai buvo prie automobilio nuo laiptinės galėjo būti apie 3 metrus atstumas. Su (duomenys neskelbtini) darbuotojais konfliktai, nes jie netinkamai paslaugas suteikinėja ir yra nusivylę teikiamomis paslaugomis. (duomenys neskelbtini) darbuotojams nejaučia priešiškumo, bet apvaginėja dėl nesuteiktų paslaugų ir į pastabas nereaguoja. Administracine tvarka yra apskundęs nutarimą. Smūgį pajuto dešinėje pusėje. Į duris stovėjau dešine puse. Dešinys šonas atsuktas į duris, o kairė pusė į kaltinamąjį. Nematė su kuria ranka trenkė. Atrodo, kad jautė fiziškai tą dešinę pusę. Dabar neatsimenu, kurią ausį skaudėjo. Po iškvietimo pareigūnai atvyko 10 min. laikotarpyje. Pajutau smūgį nuo kaltinamojo ir matė kaltinamojo dešinės rankos mostą, niekas kitas negalėjo jo sužaloti. Kaltinamasis stovėjo už jo nugaros. Po smūgio jam bėgo kraujas prie ausies iš vidinės pusės. Kaltinamojo kolega pasyviai stovėjo ir nieko nedarė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad ji su vyru siekia tvarkos kieme. Pamatė, kad ant šaligatvio, šalia namo sienos pažeisdamas KET vairuotojas paliko automobilį. Jos vyras išėjo nufotografuoti automobilį, kad užfiksuotų KET pažeidimą. Jam befotografuojant ji net krūptelėjo, nes iš dešinės pusės atlėkė mašinos vairuotojas, šaukė ant viso kiemo „Debile, ko fotografuoji“, šūkavo ir rėkavo ant viso kiemo. Stengėsi išplėšti iš vyro fotoaparatą, sakydamas „ištrink, sudaužysiu“. Trankė, tampė visaip jos vyrą. Stengėsi išplėšti fotoaparatą. Ji matė iš viršaus įvykį, vyrą matė iš nugaros. Jos gyvenamoji vieta antrame aukšte, todėl gerai matė smūgius ir smurtą. Matė, kaip jos vyrą tampė ir smogė į krūtinę, davė per ausį. Po to, kai vyras grįžo, pamatė, kad jo ausis kruvina. Įvykis pasibaigė tuo, kad jos vyras įbėgo į laiptinę ir užsidarė duris. Po to vyras parbėgo ir įėjo į butą, pamatė kraujuojančią ausį. Ji nematė laiptinės durų, nežino ar tas vyras bandė jas atidaryti. Ji matė, kad vyriškis buvo priėjęs ir prisispaudęs, atrodė, kad bandė atidaryti duris. Vyriškis ir jos vyras visada buvo netoli laiptinės durų. Kai vyras įėjo į laiptinę ir užsidarė, girdėjo laiptinės durų trinktelėjimą. Matė kraujuojančią ausį, buvo padraskytos rankos prie alkūnės, prie riešo. Sužalota vyrui lyg buvo kairė ranka. Vyrui parėjus į namus skambino 112. Gal vyras kartais ir pasvyruoja, nes jam pakyla kraujospūdis. Jis saugojo savo turtą-fotoaparatą, kad jo neišplėštų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytojas R. S. parodė, kad 2023 m. gegužės 18 d. gavo iškvietimą, nes dirbo avarinėje tarnyboje. Iškvietimas buvo į (duomenys neskelbtini). Atvykę į iškvietimą tarnybinį automobilį pasistatė prie namo ir nuėjo į namo (duomenys neskelbtini), laiptinę, apžiūrėjo dėl ko buvo iškviesti ir grįžtant prie automobilio, išėjus iš laiptinės, pamatė, kad kažkas fotografuoja jų tarnybinę mašiną. Kolega V. greičiau nuėjo, o jis ėjo normaliai. Vyras fotografavo tarnybinį automobilį neva ji stovi neleistinoje vietoje. Jokio konflikto nebuvo. Einant nuo sekančio namo kolega šaukė „Asile, ko tu ten fotografuoji“. Sakė „Asile, gaidį, ką čia darai, ko tą mašiną fotografuoji“. Jis abejoja, kad ta mašina buvo pastatyta netvarkingai. Kiek žino, kolega baudos negavo dėl KET. Girdėjo, kad vyriškis sakė nufotografuos mašiną ir perduos policijai. Ten mažas kiemas, nėra kur statyti mašinos, o jų toks darbas, reaguoti į avarinius iškvietimus. Jo kolega prie to žmogaus nepriėjo, nes jis spėjo pabėgti į laiptinę. Jie patys nufotografavome savo mašinos, išvažiavo į kitą iškvietimą. Nematė jokio fizinio kontakto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Mano, kad ten nebuvo jokių fizinių veiksmų. Kol V. priėjo prie darbinės laiptinės, jis spėjo įbėgti į laiptinę. Jis nufotografavo ir įbėgo į laiptinę. Kolega sparčiau ėjo. Jų mašina nuo jo laiptinės stovėjo 3-4 metrai. Žmogus fotografavo iš mašinos priekio. Kai kolega pasakė vyriškiui tuos žodžius buvo nuo nukentėjusiojo per 150 metrų. Kai prie jo priėjo, jis jau buvo pasišalinęs. Nematė jokių veiksmų, nemano, kad galėjo įvykti, kokie fiziniai veiksmai kol atėjo per kelias sekundes. Aikštelėje stovėjo mašinos, gal ten ne viskas matėsi. Kolega V. nebandė nueiti į laiptinę, kur nuėjo tas žmogus. Jis nėjo į laiptinę paskui tą žmogų, pažiūrėjo prie durų, ten buvo durų kodas. Jie ateidinėjo, pamatė vyrą, kad fotografuoja mašiną ir tada pranešė savo vadovui, kad gali būti toks įvykis dėl KET.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė S. B. parodė, kad tvirtina byloje pateiktą išvadą. Nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai ausies vidiniame paviršiuje, nebūdingi atsitrenkimui į sieną. Ranka galėjo atsitrenkti į ribotą paviršių, nes nubrozdinimai labai nedidelės apimties. Ausis nebūdinga atsitrenkimui į ribotą ar neribotą paviršių. Labiausiai tikėtina, kad apdraskė nagais. Kai smūgiuoja būna, kad vietoje smūgio padaromi apdraskymai. Esant tokioms situacijoms, kaip nurodyta užduotyje, manoma, kad tai labiausiai būdinga apdraskymui smūgio metu. Hematomų nematė, bet kokius sužalojimus matė, ji visus aprašė. Buvo padaryti nubrozdinimai, nebūtinai smūgio metu turi būti padaromas sužalojimas, viskas priklauso nuo smūgio jėgos. Kiek smūgių yra, sužalojimų būna mažiau, nes ne kiekvienas smūgis palieka sužalojimą. Jos vertinimu, visi gali pasidaryti daug ką, nes ranka gali pasiekti savo ausį, bet tai neprieštarauja esančioms aplinkybėms.

2023 m. gegužės 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis E. A. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, V. V., kaip asmenį (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoją, kuris jį užpuolė, siekdamas atimti iš jo fotoaparatą. Jis minėtą vyrą atpažįsta pagal jo veido bruožus - aukšta kakta, ovalus veidas, arogantiškas įžūlus žvilgsnis (1 t., b. l. 20-23).

V. V. ir nukentėjusiojo E. A. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, atlikus akistatą, prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko, abu liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 102-104).

2023 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus namą, taip pat jo prieigas, apsaugos vaizdo stebėjimo kamerų ne pastebėta. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nepaimta (1 t., b. l. 2-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1012/2023 (02) nurodyta, kad E. A. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje ausyje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t .y., 2023 m. gegužės 18 d. (1 t., b. l. 53-54).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, darytas 2023 m. gegužės 18 d. 15.40 val. Pranešėjas E. A. nurodo, kad dabar, prieš porą minučių aš užfiksavau savo kieme automobilį stovintį ant šaligatvio, pribėgo prie manęs, norėjo ištraukt būtinai fotoaparatą, atimti, užsipuolė, smogė man į ausį; čia (duomenys neskelbtini). Čia taip į ausį pataikė (1 t., b. l. 55-57).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju E. A., kuris sako: "toks dalykas, ir praeitais metais mūsų administratorius būsto valda matyt iš viešosios tvarkos buvo gavę nurodymus, užkabino prie kiekvienos laiptinės draudžiama statyti mašinas ant šaligatvio žalios vejos. Dabar pastoviai ir fiksuojam mes šitus dalykus ir pamatėm, kad ant šaligatvio dabar stovi mašina, tik tai išgirdau, asile, ką tu čia darai, tuojau fotoaparatą sudaužysim ir puolė ant manęs. Kad čia į korpusą smūgiavo ir paskui bandė išplėšti, aš buvau užsikabinęs fotoaparatą, tai vos užsidėjau. Tai paskui jo kompanionas, kolega atėjo, bet kolega nesikišo į tai. Tai paskui gerai, kad laiptinės durys dar buvo šalia ir čia paskui dar smogė (kumščiu rodo į kairės pusės ausį), kad su kumščiu." Toliau vaizdo įraše matoma, kaip vyras nusiveda policijos pareigūnus prie kompiuterio ir rodo savo fotoaparatu nufotografuotą transporto priemonę, kurios vairuotojas jį sužalojo. 03.59 val. policijos pareigūnė klausia nukentėjusiojo, o pažįstat tuos žmones, kas atvažiavo su tuo automobiliu. E. A. sako ne nepažįstu, pirmą kartą matau, nes čia mūsų administratoriaus darbuotojai (1 t., b. l. 58-60).

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. V. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. A. išsamiais parodymais. Kaltinamasis nors kaltę neigia, tačiau pripažino, kad pamatęs nukentėjusį asmenį pats pirmas pribėgo prie nukentėjusiojo ir šaukė „ką fotografuoji, grybas, palauk pasikalbėsim“, bet vyriškis rodė įvairius gestus ir svirduliuodamas nuėjo prie laiptinės. Jis pats pripažino, kad bandė traukti laiptinės duris, bet jos jau buvo užsidariusios. Vyriškį žino iš seniau, kadangi jis (duomenys neskelbtini) darbuotojus persekioja, fotografuoja, filmuoja, į (duomenys neskelbtini) deda įrašus. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino nukentėjusysis E. A., kad pamatęs kieme stovintį automobilį jo manymu neleistinoje vietoje, nuėjo į lauką fotografuoti minėto automobilio, kai staiga išgirdo kaltinamojo žodžius „debile, ką ten darai“ ir ėjo iš paskos sakydamas, „ką čia darai, ką fotografuoji, ištrink, nes sudaužysiu fotoaparatą“. Chaotiškai pradėjo stuksenti per krūtinę iš priekio, sugriebė už rankos, kurioje dar laikė fotoaparatą rankose, vėliau pajuto smūgį į juosmenį. Supratęs, kad gali prastokai baigtis pokalbis, sumanė ištrūkti, todėl nubėgo link laiptinės, tačiau kaltinamasis, kaip ir pripažino pats kaltinamasis bandė koją kišti tarp laiptinės durų, kad nukentėjusysis neužsidarytų laiptinės durų. Tokiu būdu nukentėjusiajam buvo sužalota ranka, prie ausies buvo žaizdelės. Patyrė smūgį su kumščiu į galvą. Grįžęs į namus kvietėsi 112 pagalbą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, darytas 2023 m. gegužės 18 d. 15.40 val. kai pranešėjas E. A. nurod“ dabar, prieš porą minučių aš užfiksavau savo kieme automobilį stovintį ant šaligatvio, pribėgo prie manęs, norėjo ištraukt būtinai fotoaparatą, atimti, užsipuolė, smogė man į ausį; čia (duomenys neskelbtini). Čia taip į ausį pataikė“. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1012/2023 (02), kurioje nurodyta, kad E. A. konstatuota odos nubrozdinimai kairėje ausyje, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku riboto paviršiaus daiktu, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2023 m. gegužės 18 d., šią išvadą patvirtino teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. B., kad nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai ausies vidiniame paviršiuje, nebūdingi atsitrenkimui į sieną. Ranka galėjo atsitrenkti į ribotą paviršių, nes nubrozdinimai labai nedidelės apimties. Ausis nebūdinga atsitrenkimui į ribotą ar neribotą paviršių. Labiausiai tikėtina, kad apdraskė nagais. Kai smūgiuoja būna, kad vietoje smūgio padaromi apdraskymai. Esant tokioms situacijoms, kaip nurodyta užduotyje, manoma, kad tai labiausiai būdinga apdraskymui smūgio metu. Hematomų nematė, bet kokius sužalojimus matė, ji visus aprašė. Buvo padaryti nubrozdinimai, nebūtinai smūgio metu turi būti padaromas sužalojimas, viskas priklauso nuo smūgio jėgos. Kiek smūgių yra, sužalojimų būna mažiau, nes ne kiekvienas smūgis palieka sužalojimą. Jos vertinimu, visi gali pasidaryti daug ką, nes ranka gali pasiekti savo ausį, bet tai neprieštarauja esančioms aplinkybėms. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė pateiktą baudžiamojoje byloje specialisto išvadą patvirtino. Konflikto buvimą patvirtina liudytojos R. A. parodymai, kad išėjus vyrui į kiemą nufotografuoti automobilį, kad užfiksuotų KET pažeidimą. Jam befotografuojant iš dešinės pusės atlėkė mašinos vairuotojas, šaukė ant viso kiemo „Debile, ko fotografuoji“, šūkavo ir rėkavo ant viso kiemo. Stengėsi išplėšti iš vyro fotoaparatą, sakydamas „ištrink, sudaužysiu“. Trankė, tampė visaip jos vyrą. Stengėsi išplėšti fotoaparatą. Po to, kai vyras grįžo, pamatė, kad jo ausis kruvina. Įvykis pasibaigė tuo, kad jos vyras įbėgo į laiptinę ir užsidarė duris. Sužalota vyrui buvo kairė ranka. Vyrui parėjus į namus skambino 112. Liudytojo R. S. parodymai vertinti kritiškai, kadangi kaltinamasis ir liudytojas kolegos, byloje ištirtų aplinkybių, kieme vykstančio konflikto tarp dviejų suaugusių asmenų, kai tiesiogiai susiję su liudytojo kolega yra neįmanoma nepastebėti, juo labiau, kad liudytojas patvirtino, kad įvykio dieną dirbo avarinėje tarnyboje pagal iškvietimą ir grįžus iš apžiūrėto objekto, išėjus iš laiptinės, pamatė, kad kažkas fotografuoja jų tarnybinę mašiną, neva, kad stovi neleistinoje vietoje. Einant nuo sekančio namo kolega šaukė „Asile, ko tu ten fotografuoji“. Sakė „Asile, ką čia darai, ko tą mašiną fotografuoji“, todėl šie parodymai patvirtina, kad įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktas kurio detalių liudytojas galimai nematė. Kaltinamasis V. V. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo E. A. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia mažiausiai tris kartus kumščiu trenkė E. A. į krūtinę bei vieną kartą kumščiu trenkė į ausį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimus kairėje ausyje, dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą nukentėjusiuoju. Kaltinamasis V. V. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo V. V. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

Kaltinamojo V. V. lengvinančių aplinkybių dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. V. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. nors teistas, tačiau bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 72-76). Kaltinamasis V. V. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (1 t., b. l. 77-80). Kaltinamasis V. V. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 87), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 88). Vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 81).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo V. V. už nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti šio straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad laisvės apribojimo bausmės rūšis neteistam kaltinamajam V. V. yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, kadangi paminėtos aplinkybės rodo kaltinamojo pavojingumą be to, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su įpareigojimu užtikrins bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo V. V. kaltės nepripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu nesudarė galimybės teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė nemažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas nukentėjusysis E. A. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo V. V. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35). Nurodytos išlaidos patirtos neturtinės žalos dėl patirto skausmo. Neturtinė žala susideda iš tai, kad kaltinamasis pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens neliečiamybės teises, pažemino, kaip žmogų, sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo.

Pažymėtina, kad kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu su jam pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusiojo E. A. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis E. A. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė įžūlius užgauliojimus, įžeidimus, šaipymąsi, provokacijas, netiesioginius grasinimus akistatos metu, todėl prašoma iš kaltinamojo priteisti 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis V. V. nukentėjusiajam E. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimai kairėje ausyje, dešinėje plaštakoje, kai sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nors nukentėjusysis reiškia civilinį ieškinį ne dėl patirtų sužalojimų, bet dėl įžūlių užgauliojimų, įžeidimų, šaipymosi, provokacijų, netiesioginių grasinimų akistatos metu. Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala, todėl dėl jam padarytos neturtinės žalos ir kaltinamojo padaryti veiksmai yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų.

Įvertinus nukentėjusiojo E. A. nurodytas aplinkybes, nekyla abejonės, jog nukentėjusysis įvykio metu patyrė šoką, išgąstį. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė baimę, tačiau vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai sudaro apie 300-500 Eur sumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018, 2K-382-1073/2017, 2K-228-511/2016), kita vertus, atskirais atvejais šis dydis siekė ir 2 000 Eur sumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-234-895/2020, 2K-343-719/2018).

Teismas vertina tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų būtų kilę ilgalaikiai ar sunkūs padariniai, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiojo E. A. naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai analogiškose arba labai panašiose baudžiamosiose bylose.

Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 113-116), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojim 6 (šešiems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam V. V., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Nukentėjusiojo E. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui E. A. iš kaltinamojo V. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.