- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 2YT-543-206/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00012-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Pareiškėjas
- D. V., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei Mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei Mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai broliai D. V. ir V. V. nurodė, kad 2016 m. vasario 07 d. mirė jų tėvas S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kretingos m. Pareiškėjų mama O. V. su tėvu buvo nutraukusi santuoką 2010-04-23 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu ir tuo pačiu teismo sprendimu pareiškėjams iš tėvo buvo priteistas išlaikymas kas mėn. po 300 Lt ( 86,89 Eur) iki jų pilnametystės. Tėvas S. V. vengė jiems teikti išlaikymą, todėl susidarė alimentų įsiskolinimas 3618,34 Eur.
2018 m. pabaigoje gavo antstolio raštą, kad S. V. mirus, pas jį buvo rasta 1086,45 Eur ir sužinojo, kad Valstybinės mokesčių inspekcija pranešė antstolių kontorai, kad valstybė paveldėjo jų tėvui priklausančius pinigus sumoje 1086,45 Eur.
D. V. ir V. V. yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai ir turi teisę paveldėti tėvui priklausančius pinigus, (LR CK 5.11 str. 1 d.). Kitų įstatyminių įpėdinių nėra.
Teismo prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, laikant, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Jie su tėvu nepalaikė jokio ryšio, nebendravo, nes tėvas jų nenorėjo ir jais visiškai nesirūpino. Tėvas daugiau jokio turto neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, paprašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pareiškėjų pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civ. b. Nr.3K-7-18/2014 yra nurodoma, kad „paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi, valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų paveldėtojų skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina, kaip pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo prievoles“. Po palikėjo S. V. mirties jo palikimo niekas nepriėmė, todėl valstybė, atstovaujama VMI prie FM, 2018 m. rugpjūčio 21 d. paveldėjo palikėjo S. V. turtą. Pažymi, kad CK 5.3 str. 1. d. nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Šiuo atveju tai būtų 2016 m. vasario 7 d. CK 5.50 str. 3 d. nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas praleistą terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs LR CK 5.63 str. 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas šį terminą pratęsti, o teismas tokį prašymą turi nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka (bylos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo), įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo termino praleidusios asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (pvz. dėl nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. 3k-3-176-701/2015). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėtino turto vykdyti palikėjo kreditorinius reikalavimus. Pagal LR CK 5.62 str. 3 dalies nuostatas valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai paveldėtino turto tikrosios vertės. Valstybė apskaitė palikėjo turto už 1.086,45 Eur, todėl už palikėjo skolas galėtų atsiskaityti tik paveldėto turto ribose. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismo Kretingos rūmus siekdamas atnaujinti praleistą terminą palikėjo S. V. kreditoriams pareikšti bei patvirtinti palikėjo S. V. 7.065,15 Eur kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai VMI prie FM (civilinė byla Nr. e2YT-737-666/2019).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar yra pagrindas terminą pratęsti, atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50. 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Teismas spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Teismas pareiškėjo D. V. palikimo priėmimo termino praleidimo neginčijamai svarbia priežastimi laiko tai, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis. Be to, vertinant dėl abiejų pareiškėjų priežasčių, akivaizdu, kad mirusysis S. V. savo vaikais tinkamai nesirūpino, nes iš jo buvo priteistas šių vaikų išlaikymas, išlaikymas nebuvo tinkamai mokamas, atsirado įsiskolinimas, todėl jo vaikai objektyviai galėjo ir nežinoti, be to, buvo susidaręs būtent šių pareiškėjų išlaikymo įsiskolinimas kelis kartus didesnis nei liko lėšų. Teismo vertinimu yra pagrįstos priežastys, todėl daro išvadą, kad prašomas terminas, remiantis LR CK 1.117 str. 4 d., 5.50 str., 5.57 str., atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti terminą D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti po tėvo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016-02-07.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu.