Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nuteistajam M. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-04-04 apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal LR BK 137 str. 1 d – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir pagal LR BK 178 str. 4 d. – areštu 20 (dvidešimt) parų, subendrintą bausmę paskiriant 1 (vienerius) metus 5 (penkis) mėn. 20 d. laisvės atėmimo, prie šios bausmės pridedant visą 2007-07-18 Zarasų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bei neatliktą laisvės atėmimo bausmę – 6 (šešis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą - 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolika) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2006-11-19 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas prie prekybos kiosko, esančio Kaune, Savanorių pr. 294, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiam A. J. į veidą, dėl ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir pakaušiu atsitrenkus į asfaltuotą pėsčiųjų takelį, kritimo pasekoje A. J. buvo padarytas pakauškaulio lūžis, dešinės kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu dešinėje kaktinėje srityje – sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Be to, kaltinamasis M. M. 2006-11-19 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas prie prekybos kiosko, esančio Kaune, Savanorių pr. 294, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – A. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A75“ su SIM kortele bendros 160 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam A. J. 160 litų turtinę žalą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroras prašo pripažinti M. M. kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir priteisti iš M. M. 1973,70 litų Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino M. M. kaltu, tačiau neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką - sunkų sveikatos sutrikdymą, perkvalifikuodamas veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, dėl Valstybinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos, nukentėjusįjį A. J. gydant Kauno medicinos universiteto klinikose. Skunde nurodoma, kad teismas M. M. nusikalstamą elgesį vertino kaip nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino M. M. kaltės padarant nusikaltimą turinio ir todėl neteisingai šią veiką kvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Skunde nurodoma, kad būtent išsamus M. M. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai kaltinamojo padaryto nusikaltimo kvalifikacijai. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė prokuroro pareikštą civilinį ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, dėl Valstybinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos, nukentėjusįjį A. J. gydant Kauno medicinos universiteto klinikose, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pirmos instancijos teismas pagrįstai M. M. pripažino kaltu, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. M. M. padarytos nusikalstamos veikos požymiai neatitinka pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytų požymių. Pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis keistinas. Teismas neteisingai įvertino M. M. padarytą nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, konstatuodamas formaliai, jog M. M., suduodamas nukentėjusiajam ranka smūgį į veidą, nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl M. M. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip padarytą dėl neatsargumo. Teismas rėmėsi tik kaltinamojo teiginiu, kad jis nesitikėjo tokios įvykio eigos, o būtent, kad nuo smūgio nukentėjusysis nukris ant žemės ir jam bus sunkiai sutrikdyta sveikata. Pirmos instancijos teismas neteisingai kvalifikavo M. M. padarytą nusikalstamą veiką todėl, kad teismas nesiaiškino kaltės, darant nusikaltimą, turinio klausimo. Nukentėjusiojo A. J. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl tyčinių M. M. veiksmų ir todėl jie turėjo būti kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtintas principas, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal baudžiamąjį įstatymą išvada apie kaltininko kaltės turinį (o iš jo ir apie kaltės formą, rūšį) turi būti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu. Apie kaltės turinį turi būti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusio tarpusavio santykius, nusikalstamų veikų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir t.t., taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. M., išėjęs iš baro ir pamatęs prie kiosko stovintį A. J., nepasinaudojo galimybe vykti į namus ir tokiu būdu baigti bare prasidėjusį konfliktą. Jis jautėsi įsižeidęs ir supykęs, todėl nusprendė nueiti iki A. J. pasiaiškinti. Turėdamas aiškų tikslą pamokyti A. J., prie jo priėjęs jis tyčia sudavė jam stiprų smūgį į veidą, ko pasekoje nukentėjusysis krito aukštielninkas. Šiuo smūgiu A. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 135 str. numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Priežastinis ryšys tarp M. M. suduoto smūgio A. J. ir šio griuvimo ant šaligatvio yra aiškus ir nustatytas. Baudžiamasis įstatymas nenumato mišrios kaltės formos, įstatymas numato tik dvi kaltės formas - tyčią ir neatsargumą. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. Kaltininkas tyčia suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiam į veidą suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Pavojingų pasekmių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Teismas, kvalifikuodamas kaltinamojo įvykdytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi teismine praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-854/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007m.spalio 24d. nutarime konstatavo, kad „... teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8punktas). Todėl apylinkės teismas privalėjo vadovautis teismine praktika analogiškose bylose.

Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad M. M. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka BK 135 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė LR baudžiamąjį įstatymą, atmesdamas prokuroro pareikštą civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą, t.y. dėl Valstybinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos, gydant nukentėjusįjį A. J. Kauno medicinos universiteto klinikose. LR Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje dėl M. M. padarytos nusikalstamos veikos 1973,70 litų turtinę žalą patyrė Valstybinė ligonių kasa. Dėl jam padarytų kūno sužalojimų A. J. gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje nuo 2006-11-29 iki 2006-12-13. A. J. buvo suteiktos neurochirurgijos IIB (I grupės) paslauga, kurios kaina 1807,00 Lt bei atlikta kompiuterinė tomografija (stacionaro sąlygomis), kurios kaina 166,70 Lt. Jei pats A. J. dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negalėjo pasinaudoti teise reikšti civilinį ieškinį, pareikšti tokį ieškinį buvo prokuroro pareiga. Tokią prokuroro pareigą nustato BPK 117 straipsnis, kuriame nurodyta, kad prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Šiuo atveju pareiga padengti nukentėjusiojo A. J. gydymo Kauno medicinos universitete išlaidas pareiga atsiranda kaltininkui M. M.. Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas prokuroro pareikštą civilinį ieškinį, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo normą.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytų veiksmų pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytų veiksmų motyvus ir tikslus; 4) padarytų veiksmų stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę M. M., atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą. Todėl jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į apylinkės teismo nustatytas lengvinančias: kaltu prisipažino ir gailisi, padėjo nustatyti tiesą byloje, savanoriškai atlygino padarytą nukentėjusiajam žalą, ir sunkinančias aplinkybes: kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio . Taip pat į tai, kad veiką įvykdė netiesiogine tyčia, todėl jam skiriama bausmė artima minimaliai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendį pakeisti.

M. M. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. M. M. paskirtą 1 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausmę pakeisti ir paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. – du metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ( LR BK 63str.5d.2p.) su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. paskirtą bausmę 20 parų arešto ir paskirti subendrintą du metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmę. LR BK 63 str. 1,3,9 d.d. pagrindu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti visą Zarasų rajono apylinkės teismo 2007-07-18 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo šešių mėnesių bausmę, ir paskirti M. M. galutinę subendrintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos pradėjus vykdyti nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M. M. taikyta LR BK 75str.

Priteisti iš M. M. 1973,70 litų Valstybinei ligonių kasai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.