- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- AN2-218-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00180-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. G. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29999-2023 paliktas nepakeistas ir G. G. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29999-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) G. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 15.00 val., Šešuolių gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės girtumas. G. G. paskirta nuobauda – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkiolikai mėnesių.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, G. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi G. G. skundo netenkino ir Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimą paliko nepakeistą, Institucijos nutarimo dalį patikslino nurodant, jog G. G. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 15.00 val., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilės girtumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu G. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti nutarties dalį dėl paskirtos administracinės nuobaudos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pasak apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartis ir Institucijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimas yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Nurodo, kad skundžiamų procesinių sprendimų išvados dėl administracinio nusižengimo fakto ir kitų sprendžiamų klausimų pagrįstos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teigia, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas skundžiamoje nutartyje grindžiamas tik akivaizdžiomis prielaidomis, pažeidžiant in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principą. Akcentuoja, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
3.1.1. Pažymi, kad įvykio dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 2 d., jokių alkoholinių gėrimų jis nebuvo vartojęs, nedidelį kiekį alkoholio vartojo iš vakaro, iki 21.00 val. Atkreipia dėmesį, kad tai minėjo 2023 m. lapkričio 2 d. jį sustabdžiusiems pareigūnams ir nurodė 2023 m. gruodžio 4 d. paaiškinime. Tvirtina, kad prie transporto priemonės vairo sėdo tik sekančią dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 2 d., apie 14.00 val., todėl yra įsitikinęs, kad jam nustatytas girtumo laipsnis yra klaidingas. Priešingai, nei nurodoma, jis nesutiko su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, sutiko tik su tuo, kad prietaise mato atitinkamus skaičius, tačiau tai nebuvo jo išreikšta valia dėl prisipažinimo padarius administracinį nusižengimą. Dėsto, kad tą pačią dieną etilo alkoholio nustatymo tyrimui nuvyko į viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilnius, kur 17.50 val. buvo paimtas jo kraujo mėginys. Nurodo, kad atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. T-A 5599/2023(01) buvo nustatyta, kad etilo alkoholio jo kraujyje nebuvo rasta. Pasak apelianto, šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje jo paimto kraujo tyrimo rezultatai skyrėsi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Nurodo, kad siekiant pašalinti minėtus prieštaravimus, buvo kreiptasi į teisės medicinos ekspertą ir 2023 m. gruodžio 2 d. gauta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0097/23, kuri pateikta į administracinio nusižengimo bylą iki jos nagrinėjimo pradžios.
3.1.2. Kaip teigia, apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas reikšmingas aplinkybes, neva, patvirtinančias jo padarytą administracinį nusižengimą, prieštarauja pats sau, t. y. vienu atveju taiko in dubio pro reo principą, kitu atveju teigia, jog darytina labiau tikėtina išvada, kad G. G. administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilės girtumas.
3.1.3. Pasak apelianto, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė tik dalį eksperto paaiškinimų ir nenurodė aplinkybės, jog ekspertui teismo posėdyje uždavus klausimą, ar asmeniui, sergančiam cukriniu diabetu, susidarę ketonai iškvepiamame ore dar labiau gali padidinti alkoholio koncentraciją, esant tam tikram alkoholio kiekiui kraujyje, ekspertas į šį klausimą atsakė teigiamai. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis paaiškino, jog galimas individualus G. G. organizmo perdirbamo (išskaidomo) alkoholio kiekis, atsižvelgiant į alkotesterio parodymus abiejų pūtimų metu, būtų apie 0,12 promilės, tačiau nustačius mažesnę nei 0,15 promilių etilo alkoholio koncentraciją kraujyje, atgalinis skaičiavimas nėra galimas. Apelianto teigimu, įvertinti, koks tikslus promilių kiekis galėjo būti jo kraujyje patikrinimo alkotesteriu metu, nėra galimybės, tačiau nepaisant to, apylinkės teismas vis tiek padarė tikėtiną išvadą, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
3.2. Apelianto teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta taip pat ir dėl netinkamai prilaikytų ANK bendrosios dalies normų, todėl ji turi būti panaikinta. Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje. Sutinka su apylinkės teismo pozicija, kad šis pažeidimas yra vienas iš šiurkštesnių, tačiau nesutinka su tuo, jog nuobauda jam individualizuota tinkamai ir nėra pagrindo ją švelninti. Tvirtina, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas penkiolikai mėnesių bei 900 Eur bauda, atsižvelgus į nusižengimą, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra per griežta ir aiškiai neproporcinga nubaudimo priemonė. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-2013.
3.2.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino ir neaptarė su skundu pateiktų duomenų apie jo sveikatos būklę, kurie patvirtina būtinybę jam turėti vairuotojo pažymėjimą, neaptarė aplinkybės, kad leistina neblaivumo riba buvo viršyta nežymiai, taip pat neįvertino, kad asmeniui, sergančiam cukriniu diabetu, susidarę ketonai iškvepiamame ore dar labiau gali padidinti alkoholio koncentraciją, esant tam tikram alkoholio kiekiui kraujyje, ir tai galėjo iškraipyti alkotesterio parodymus.
3.2.2. Nurodo, kad iš aptartų duomenų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog jo veiksmais žala padaryta nebuvo, jo veiksmuose nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra baustas administracine tvarka už jokius administracinius nusižengimus, charakterizuojamas teigiamai, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų ir apie tai, jog jis anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones dėl girtumo.
3.2.3. Pasak apelianto, apylinkės teismui turėjo būti akivaizdu, jog padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka administracinio nusižengimo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Nurodo, kad vis tik nustačius, jog visiškai neskirti teisių atėmimo negalima, apelianto teigimu, yra pagrindas šios nuobaudos skyrimo terminą sumažinti. Remiasi administracinio nusižengimo byla Nr. ATP-80-606/2017.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu prašo G. G. skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo ir netenkino G. G. skundo. Pažymi, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurie būtų neaptarti skundžiamoje nutartyje (atsiliepime nurodoma – skundžiamame nutarime) bei leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Teigia, kad tenkinti G. G. skundą ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. G. G. apeliaciniu skundu ginčija nubaudimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nesutinka su apylinkės teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimu bei jam paskirta nuobauda. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.
7. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamų procesinių sprendimų išvados dėl administracinio nusižengimo fakto ir kitų sprendžiamų klausimų pagrįstos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teigia, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas skundžiamoje nutartyje grindžiamas tik akivaizdžiomis prielaidomis, pažeidžiant in dubio pro reo principą. Apygardos teismas, patikrinęs bylos duomenis, pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo teiginiams nenustato.
8. Kaip nustatyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Pirmojo poskyrio specialisto Sauliaus Balevičiaus tarnybinio pranešimo duomenimis, 2023 m. lapkričio 2 d., vykdant policines priemones (blaivumo kontrolę), Vilniuje, Šešuolių g., apie 15.00 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo G. G., iš asmens burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Bekontakčiu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK-0008“ buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Pirmuoju patikrinimu, 15.12 val., užfiksuotas 0,48 promilės neblaivumas, antruoju patikrinimu, 15.27 val., užfiksuotas 0,45 promilės neblaivumas. G. G. su padarytu administraciniu pažeidimu sutiko, teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo dieną prieš tai, apie 21.00 val. išgėrė 0,33 l degtinės. (b. l. 24). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnas nustatė G. G. blaivumą, patikros sertifikatas galiojo (b. l. 27). Neblaivumo nustatymo akte G. G. pasirašė (b. l. 25A). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad G. G., po, to, kai buvo atliktas jo blaivumo patikrinimas alkotesteriu, savarankiškai nuvyko atlikti kraujo tyrimą etilo alkoholio nustatymui. Administracinio nusižengimo tyrimo metu G. G. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 559/2023(1), kurioje nurodyta, kad G. G. kraujyje, kuris buvo paimtas 2023 m. lapkričio 2 d., 17.50 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 34). G. G. į administracinio nusižengimo bylą pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, kuris patvirtina, jog jis, be kita ko, serga cukriniu diabetu (b. l. 49), taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo iniciatyva pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0097/23, kurioje nurodyta, jog įvertinant moksliškai pagrįstą alkoholio perdirbimo (skaidymo) organizme greitį, nurodytas faktines aplinkybes, G. G. 2023 m. lapkričio 2 d. neturėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio (0,45 promilės girtumo), nes atliekant kraujo tyrimą būtų buvę rasta nedidelė alkoholio koncentracija, kadangi vėlyvojoje alkoholio eliminacijos fazėje, kai alkoholio koncentracija mažesnė nei 0,15 promilės, skilimas vyksta dar tris valandas, remiantis Burkhard Madea, Reinhard Dettmeyer „Teisės medicinos pagrindai“. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, jog teismo praktikoje tikėtinas vidutinis organizmo alkoholio perdirbimo (skaidymo) greitis per valandą yra 0,15 promilės. Sergančiam cukriniu diabetu ketonai iškvepiamame ore gali parodyti teigiamą testą, nors alkoholis ir nebuvo vartotas (b. l. 89–94). Specialistė Laimona Bernotienė, apklausta apylinkės teisme, nurodė, kad patikrinus G. G. kraują, buvo nustatyta 0,13 promilės etilo alkoholio. Specialistė paaiškino, jog laboratorija vadovaujasi standartine veiklos procedūra, pagal kurią, jeigu nustatoma mažesnė nei 0,15 promilės etilo alkoholio koncentracija, įvardijama, jog etilo alkoholio nerasta (b. l. 157–158). Teismo medicinos ekspertas Paulius Petreikis apylinkės teisme paaiškino, jog tuo metu, kai atliekamas kraujo tyrimas, ketonų neieškoma, alkoholį skaičiuoja pagal alkoholio skilimo produktus. Nurodė, kad tuo atveju, jei kraujyje kažkiek promilių buvo nustatyta, tikėtina, G. G. buvo pavartojęs alkoholio. Esant mažiau nei 0,15 promilės kraujyje, atgalinio skaičiavimo negalima atlikti (b. l. 164–165). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nubaustas už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Priešingai, nei teigiama skunde, in dubio pro reo principą apylinkės teismas aiškino ir taikė tinkamai.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog in dubio pro reo principas negali būti aiškinamas atsietai nuo teismo pareigos išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taigi, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti. O vadovaujantis in dubio pro reo taisykle, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis įstatymuose nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-976/2024).
10. Kaip matyti, apylinkės teismas, nustatęs prieštaravimus tarp neblaivumo nustatymo rezultatų tikrinant G. G. blaivumą alkotesteriu ir atlikus jo kraujo tyrimą, apklausė specialistus. Specialistė Laimona Bernotienė, atlikusi kraujo tyrimą, patvirtino, jog G. G. kraujyje, paimtame po 2 valandų ir 23 minučių po antrojo tikrinimo alkotesteriu, buvo rasta 0,13 promilės etilo alkoholio. Specialistas Paulius Petreikis, surašęs į administracinio nusižengimo bylą pateiktą konsultacinę išvadą, patvirtino, kad G. G., tikėtina, buvo pavartojęs alkoholio, priešingu atveju, jo kraujyje etilo alkoholio nebūtų rasta. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į objektyvią aplinkybę, jog etilo alkoholio kiekis kraujyje G. G. buvo nustatytas praėjus kuriam laikui po blaivumo tikrinimo alkotesteriu, per kurį alkoholis asmens organizme jau buvo skaidomas, sprendžia, jog apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai. Abejoti alkotesterio parodymais ir spręsti, kad neblaivumas G. G. buvo nustatytas klaidingai, nėra pagrindo.
11. Skundžiama nutartis kritikuojama ir dėl formuluotės „darytina labiau tikėtina išvada, kad G. G. administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilės girtumas“, teigiama, jog tokiu būdu apylinkės teismas abejones aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai. Apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išdėstytą gynybinę versiją, vartojo nekorektišką terminą, apibrėžiantį teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens kaltės įrodytumo. Skundžiamos nutarties 8 lape vartojama frazė „labiau tikėtina“ netinkama įrodinėjimui administracinių nusižengimų bylų procese. Nekaltumo prezumpcijos turinį sudarantis principas in dubio pro reo reikalauja, kad visos abejonės būtų aiškinamos kaltininko naudai, atitinkamai, motyvavimas, savo išvadas apibendrinant pirmiau nurodytomis frazėmis, yra netinkamas. Vis tik skundą nagrinėjantis teismas, vertindamas nutarties motyvuojamąją dalį kaip visumą (pateikta detali visų bylos įrodymų analizė ir jų vertinimo motyvai), daro išvadą, kad apylinkės teismas nutartyje, įskaitant ir minėtą dalį, išdėstė pagrįstus bylos duomenimis ir įtikinamus motyvus, kodėl atmeta G. G. teikiamą įvykių versiją. Tokiu būdu, pats savaime netinkamos frazės pavartojimas nutartyje neleidžia daryti išvados, kad apylinkės teismas abejojo dėl apelianto kaltės ir suklydo, palikdamas galioti skundžiamą Institucijos nutarimą.
12. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta administracine nuobauda, teigia, jog padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka administracinio nusižengimo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, todėl apylinkės teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje. Skundą padavęs asmuo taip pat tvirtina, jog, skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, sveikatos būklę. Apygardos teismas patikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo teisingumą.
13. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo aštuonių šimtų eurų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
14. Kaip numatyta ANK 34 straipsnio 2 dalyje, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
15. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).
16. Institucijos nutarimu G. G. paskirta nuobauda – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkiolikai mėnesių. Skundą nagrinėjantis teismas keisti apylinkės teismo nutarties pagrindo nenustato.
17. Apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nusižengimas ir jo asmenybė nepasižymėjo mažesniu nei paprastai tokio pobūdžio veikoms pavojingumu. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį patrauktam G. G. paskirta tik kiek didesnė nei sankcijos vidurkio dydžio bauda ir nustatyto termino vidurkio dydžio specialiosios teisės atėmimas. Apeliantas skunde pabrėžia, kad leistina neblaivumo riba viršyta nežymiai, nustatytas neblaivumas galėjo padidėti dėl susirgimo cukriniu diabetu, be to, žala niekam nebuvo padaryta. Vis tik, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad G. G. padarytas administracinis nusižengimas priskirtinas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas vairavo Vilniaus mieste, dienos metu, apie 15.00 val., nedarbo dieną (2023 m. lapkričio 2 d. – Vėlinės), o tai patvirtina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Apeliantas skunde akcentuoja reikalingumą vairuoti transporto priemonę, nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl sveikatos problemų. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. G., suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, sąmoningai pažeidė teisės aktų reikalavimus, atitinkamai, patiriami nepatogumai yra dėsningas jo nusižengimo padarinys, nėra neproporcingi padarytam nusižengimui. Kaip matyti, nebuvo nustatyta nei G. G. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Apeliantas skunde pabrėžia, kad jis charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, jog anksčiau būtų baustas administracine tvarka, pažeidęs Kelių eismo taisykles ar praradęs teisę vairuoti dėl girtumo. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau pažymėtina, nėra išskirtinės, dėl kurių įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
18. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad jam paskirta nuobauda prieštarauja teismų praktikai, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-80-606/2017. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Faktinės bylos aplinkybės kiekvienoje byloje yra individualios, šios nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma, kaip buvo aptarta, neleidžia spręsti, jog sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir jų netaikant arba švelninant. Pakeisti skundžiamos nutarties pagrindo nėra.
19. Apeliacinio skundo argumentai nepasitvirtino. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.