- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-1251-440/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02486-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-146-228/2017 pagal pareiškėjo S. M. prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymo tvarką – nurodyti, ar pareiškėjas, remdamasis šia nutartimi, vis dar gali vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. sprendimą pateikti antstoliams priverstiniam vykdymui, o jeigu nebegali – iki kada tą galėjo padaryti praeityje.
2. Nurodo, kad nors nuo prašomos išaiškinti nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos praėjo jau daugiau nei aštuoneri metai, vykdomojo rašto pagal Panevėžio apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. sprendimą antstoliams priverstiniam vykdymui nėra pateikęs iki šiol. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje nėra nurodyta, kad jai įsiteisėjus vykdomąjį raštą antstoliams būtinai reikia pateikti iki tam tikros konkrečios datos. Todėl nėra aišku, ar, remdamasis prašoma išaiškinti nutartimi, tą dar galėtų padaryti dabar. Jeigu ne – neaišku, iki kada tą galėjo padaryti praeityje. Pareiškėjo įsitikinimu, rezoliucinė dalis suformuluota neaiškiai, todėl nėra aišku, kaip (kada) nutartis turėjo ar turi būti vykdoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl nutarties išaiškinimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad iš Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjui pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 608 straipsnio redakciją teismas atnaujino terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti, t. y., priėmė aiškų ir įstatyme tiesiogiai numatytą procesinį sprendimą.
5. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, suteikianti teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, kadangi aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitinka teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas S. M. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties išaiškinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismo prašė išaiškinti ne patį procesinį sprendimą, o vien tik jo vykdymo tvarką – nurodyti, ar remdamasis Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi vis dar gali vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. sprendimą pateikti antstoliams priverstiniam vykdymui, o jeigu nebegali – iki kada tą galėjo padaryti praeityje. Todėl skundžiamos nutarties motyvai dėl paties procesinio sprendimo aiškumo nėra pagrindas neatsakyti į klausimą apie sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką.
7. Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 3A-115/1998 pareiškėjo naudai iš V. T. (toliau – ir skolininkas) priteista 521,32 Eur (1 800 Lt). Nurodyto teismo sprendimo pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas dėl 1 800 Lt išieškojimo iš skolininko (el. b. t. 1, b. l. 3–4).
11. Antstolė J. J. 2010 m. gegužės 27 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo nurodė, kad vykdydama vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Panevėžio apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. dėl 1 145 Lt išieškojimo iš skolininko išieškotojo S. M. naudai, ir vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui jo prašymu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 7).
12. Pareiškėjas kreipėsi dėl likusios 1 445 Lt sumos išieškojimo, tačiau antstolė J. J. 2011 m. birželio 9 d. patvarkymu dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodydama, kad skolininkas jos teritorijoje negyveno, nedirbo ir neturėjo jokio turto (el. b. t. 1, b. l. 8). Antstolė J. J. paaiškino, kad skola niekur nedings, nes vykdomąjį raštą gali pateikti vykdyti antstoliui per dešimt metų, skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 27 d. (el. b. t. 1, b. l. 13).
13. 2016 m. vasarą pareiškėjas, kreipęsis į antstolį L. J., vėliau į antstolę A. M., sužinojo, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią vykdomojo rašto pateikimo vykdymui terminas sutrumpintas iki penkerių metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
14. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 3A-115/1998. 2016 m. gruodžio 30 d. pareiškimą patikslino (el. b. t. 1, b. l. 13–15).
15. Remiantis bylos duomenimis, Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-146-228/2017 pareiškėjo pareiškimą tenkino, atnaujino terminą vykdomajam raštui pagal Panevėžio apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. sprendimą pateikti vykdyti.
16. Pareiškėjas 2025 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymo tvarką.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo išaiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl atsisakymo išaiškinti teismo nutartį teisėtumo ir pagrįstumo
18. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
19. Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
20. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl nutarties išaiškinimo atmetė, nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis yra aiški, o aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitinka teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties.
21. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigė, kad skundžiamos nutarties motyvai dėl paties procesinio sprendimo aiškumo nėra pagrindas neatsakyti į klausimą apie sprendimo (nutarties) vykdymo tvarką. Todėl, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė aiškinti nutartį.
22. Kaip minėta anksčiau, Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-146-228/2017 atnaujino terminą vykdomajam raštui pagal Panevėžio apygardos teismo 1998 m. kovo 16 d. sprendimą pateikti vykdyti.
23. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aptariamo straipsnio 3 dalį, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Taigi negali būti pateisinamas pareiškėjo elgesys, kai jis, praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo priėmimo ir įsiteisėjimo, vykdomojo rašto antstoliams priverstiniam vykdymui nėra pateikęs iki šiol.
24. CPK 606 straipsnio 2 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.) nustatytas bendrasis procesinių dokumentų vykdymo senaties terminas pagal vykdomuosius raštus. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Senaties terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus prasideda nuo teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).
25. CPK 608 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) numatė, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas. Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą darytina išvada, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl tokio termino atnaujinimo, procesinio sprendimo priėmimo metu nusprendžia dėl jau praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo. Priėmus palankų sprendimą, t. y. atnaujinus terminą vykdomajam dokumentui pateikti, pareiškėjui yra atnaujinama teisė pasinaudoti CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimą. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismui 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atnaujinus terminą konkrečiam veiksmui atlikti, vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, toks veiksmas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir atliktinas.
26. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, yra tik procesinio pobūdžio, tokia nutartis nėra teismo baigiamasis dokumentas, kuriuo išsprendžiamas ginčas iš esmės ir kuris vykdomas nustatyta tvarka.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties rezoliucinė dalis, iš kurios matyti, kad pareiškėjui pagal tuo metu galiojusio CPK 608 straipsnio redakciją teismas atnaujino terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti, yra aiški. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga, suteikianti teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, kadangi aiškaus teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgus į tai, apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.