Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-07 · Byla Nr. ATP-277-255/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-149-586/2014Nutartis · 2014-02-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-277-255/2014Nutartis · 2014-04-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
ATP-277-255/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00080-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
I. Č.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-277-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00080-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.; 45.4.3.; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Č. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Č. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad 2014 m. sausio 29 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 promilės), tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimu I. Č. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo skirta nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

Šalies argumentai

I. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimą, priimti naują nutarimą ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kretingos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į apeliantės prašymą bei motyvus dėl prašymo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, nes mokosi ir važinėja iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą, todėl teisės vairuoti transporto priemones jai reikalinga dėl mokslų, tačiau tai nėra pagrindinis motyvas. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga senelių V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra senatvės pensininkai, garbingo amžiaus, abu turi daugiau nei po 80 metų, poreikių tenkinimui (nes jos tėvas, jų sūnus, dirba užsienyje). Dėl jų amžiaus ir sveikatos būklės apeliantei dažnai tenka juos vežti į gydymo įstaigas, jais rūpintis, o ypač senele M. Č., kuriai nustatyta Parkinsono liga ir šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl nuolatinės priežiūros nustatymo. Netekusi teisės vairuoti transporto priemonės, ji negalės tinkamai jais pasirūpinti, nuvežti į gydymo įstaigas ir sukels neigiamas pasekmes savo seneliams.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ir dėl savo saugumo bei būtinybės susisiekti su darbu bei mokymosi įstaiga. Ji yra (duomenys neskelbtini) kolegijos I kurso, dieninio skyriaus studentė, dirba UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, barmenės-padavėjos pareigose. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės yra charakterizuojama teigiamai, bando suderinti darbą su mokslu, įsitvirtinti gyvenime. Dirba slenkančiu grafiku, todėl neturint teisės vairuoti transporto priemonės, jai būtų sudėtinga suderinti mokslus ir darbą, nes į Klaipėdą visuomeninis transportas važiuoja gana retai, o egzaminų sesijos metu išlaikyti egzaminus ir suspėti į darbą - fiziškai neįmanoma, visada vėluotų, o tai atsilieptų darbo kokybei ir greičiausiai ją atleistų. Nurodo, kad jos darbo laikas pirmadieniais - ketvirtadieniais yra nuo 11.00 iki 23.00 val., o savaitgaliais neribojamas, tenka grįžti ir 02.00 val., ir 04.00 val. nakties ar vėliau. (duomenys neskelbtini) vienai merginai nesaugu vaikščioti net 22.00 val., o vėlesniu laiku net ir labai pavojinga.

Apeliantė teigia, kad jos padarytas pažeidimas nebuvo tyčinis, būdama jauna ir naivi, nesusimąstė, kad tą dieną išgėrusi taurę vyno ir nesijausdama neblaivi negalės vairuoti transporto priemonės, pasielgė neatsakingai ir lengvabūdiškai, turėjo numatyti galimas pasekmes. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Dėl to prašo teismo, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, pritaikyti jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Vairavo transporto priemonę neblaivi, pripažįsta tai ir labai dėl savo elgesio gailisi, jos neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną neblaivumo lygį (0,47 promilės alkoholio), anksčiau už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Specialioji teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ne dėl patogumo, komforto, o dėl savo senelių, kuriems abiems daugiau nei po 80 metų, poreikių tenkinimo, dėl savo sveikatos bei gyvybės saugumo, dėl susisiekimo su darbu bei mokymosi įstaiga. Savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pripažino ir dėl jo padarymo gailisi, padarė išvadas dėl savo neatsakingo poelgio, suprato pasekmes, ateityje nebedarys teisės pažeidimų.

Atsiliepimas į I. Č. apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

I. Č. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad I. Č. pripažįsta, kad padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, dėl jo gailisi, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl I. Č. kaltės padarius šį pažeidimą, todėl teismas dėl jos kaltės nepasisako. Apeliantė ginčija jai paskirtos nuobaudos dydį, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Apylinkės teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, I. Č. paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Skirdamas nuobaudą I. Č. apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja dėl padaryto pažeidimo prisipažino, gailisi, neteista, nebausta administracine tvarka, tačiau apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėlto leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pažeidėjai skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. Č. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jai nustatytas 0,47 promilės girtumas tik nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad I. Č. už jai inkriminuoto pažeidimo padarymą buvo baudžiama pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebuvo bausta, mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, o jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), padeda rūpintis seneliais, kuriems jau daugiau kaip 80 metų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidėjos kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad I. Č. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apeliacinės instancijos nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – I. Č. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui, negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus. Apygardos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 6 mėnesiams būtų teisingas ir proporcingas padarytam pažeidimui, todėl I. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą apylinkės teismo paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių – keičiama į 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Tokiu būdu gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, tokia nuobauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutarimą, kuriuo I. Č. nubausta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, pakeisti:

I. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė